Internetiniai žaidimai – neatsiejama daugelio vaikų laisvalaikio dalis. Ir nors daugelis tėvų į šią pramogą žiūri skeptiškai, šeimos psichologė Lina Gudaitė-Berckatienė sako, kad žaidžiant su saiku ir pasirinkant tinkamą žaidimų turinį – jie gali būti ir labai naudingi. Pasak žinovės, žaidimai gali lavinti vaikų kognityvinius gebėjimus, kūrybiškumą, loginį mąstymą, netgi didinti dėmesingumą, gerinti atmintį, visuomeninius įgūdžius.
Turi ir psichologinę naudą
Pašnekovė internetiniuose žaidimuose įžvelgia ir psichologinę naudą. Anot jos, tyrimais įrodyta, kad internetiniai žaidimai atpalaiduoja, mažina stresą. Sėkmingas virtualių užduočių atlikimas sukelia dopamino, malonumo hormono išsiskyrimą. Be to, žaidimų metu žaidėjai dažnai turi daugiau kontrolės nei realiame gyvenime. Jie gali valdyti situacijas, išspręsti problemas ir priimti sprendimus. Tai irgi suteikia pasitenkinimo jausmą.
„Svarbiausia pasirinkti tinkamus žaidimus, nes žaidžiant galima ir mokytis. Šiais laikais egzistuoja daugybė edukacinių žaidimų. Be to, dažnas žaisdamas gerina ir anglų kalbos žinias. Žaidimai neretai pasitarnauja ir moksle – vaikai, kurie leidžia savo laisvalaikį žaisdami moka greičiau priimti sprendimus, lavinami jų strateginio mąstymo įgūdžiai, reakcija“, – sako L. Gudaitė-Berckatienė.
Kiek laiko per dieną galima praleisti žaidžiant?
Psichologė pabrėžia, kad svarbiausia, jog žaidimai netaptų pagrindine vaiko veikla. Jo dienotvarkė turi būti tinkamai subalansuota. Vaikams turi būti nustatytas laikas skirtas mokslams, miegui, kitiems hobiams, gyvam bendravimui. Svarbu nepamiršti ir fizinio aktyvumo.
„Reikia suprasti, kad nuo internetinių žaidimų šiais laikais nepabėgsi. Anksčiau ar vėliau vaikai su tuo susipažįsta ir apie juos sužino, tad svarbiausia nustatyti žaidimams skirtas valandas ir tinkamai pasirinkti žaidimų turinį“, – sako L. Gudaitė-Berckatienė.
Anot jos, nuo 3-5 m. prie ekranų patariama praleisti apie 30 min., ne daugiau valandos. Tokio amžiaus vaikams internetiniai žaidimai turėtų būti, kaip papildoma priemonė, skirta tik mokymuisi, bendravimui, pažinimui. 6-12 m. vaikams prie ekranų žaidžiant, žiūrint filmus ar kitaip leidžiant laisvalaikį rekomenduojama praleisti apie pusantros valandos, o vyresniems – 13-18 m. vaikams iki 3 val. per dieną. Žinoma, tarp žaidimų svarbu daryti pertraukas.
Tėvams siūloma prisijungti ir pažaisti kartu
Šeimos psichologė teigia, kad žaidimai dažniems tėvams vis dar atrodo beprasmė veikla, tuščia pramoga, kuri žaloja ar bukina, tačiau toks požiūris, anot jos, yra klaidingas.
„Dažnai nuogąstavimai apie žaidimus kyla iš elementarios žinių, domėjimosi apie žaidimų atnešamas naudas stokos, todėl tėvams siūlyčiau ne smerkti, o prisijungti prie vaikų ir pažaisti kartu. Ypač su mažesniaisiais – tėvai turi būti kuo labiau įsitraukę į jų laisvalaikį. Juolab, kad vaikas nuo mažų dienų turi būti susipažinęs su tuo, kaip bendrauti internete, visuomeniniuose tinkluose, mokytis žaidimus rinktis sąmoningiau“, – pasakoja psichologė.
Gerinami visuomeniniai įgūdžiai
Dar vienas teigiamas dalykas – visuomeninių įgūdžių gerinimas. Žaidimus galima žaisti dviese ar net komandomis. Pasak psichologės, taip mokomasi išgirsti, išklausyti vienas kitą.
Pavyzdžiui, populiariajame „Fortnite“ žaidime dabar atsirado draudimo technologijų bendrovės „Balcia Insurance SE“ specialiai sukurtas žemėlapis, kuriame galima atlikti net keturias skirtingas misijas, žaidžiant komandomis iki 4 žaidėjų. Į šį žaidimą galima patekti suvedus kodą 2768-2306-2477 arba žemėlapio pavadinimą „Balcia Mega Mansion“ ir įtraukti visus savo šeimos narius.
Kaip teigia L. Gudaitė-Berckatienė, žaidžiant kartu su tėvais įžvelgiamas ir auklėjimo aspektas. Vaikai stebi, kaip tėvai reaguoja, sprendžia įvairiausias situacijas, iškilusius iššūkius. Anot jos, laikas kartu, kuria saugumo jausmą, stipresnį tarpusavio ryšį, pasitikėjimą, galimybę atsiskleisti, atsipalaiduoti.
