Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija posėdyje priėmė sprendimą dėl II jūrinio vėjo parko konkurso ir pasiūlė Energetikos ministerijai jį stabdyti iki tol, kol bus atlikta šio projekto kaštų ir naudos analizė, įvertinant numatytą 15 metų valstybės paramos tikslingumą. Komisija taip pat siūlo peržiūrėti ir, esant būtinybei, inicijuoti pataisas, kuriomis būtų pašalinami pertekliniai valstybės įsipareigojimai konkurso laimėtojui.
Komisijos pirmininkas Aidas Gedvilas pabrėžė, kad „tik turint realiai veikiančią konkurencinę aplinką elektros gamybos sektoriuje galime tikėtis vartotojui mažesnės elektros kainos“.
Įvardytos galimos rizikos
Įvertinęs ankstesniuose komisijos posėdžiuose žinovų pateiktą medžiagą, A. Gedvilas pabrėžė, jog II jūrinio vėjo parkas Lietuvai yra reikalingas kaip strateginės reikšmės Lietuvai projektas, tačiau kartu jis įvardijo ir rizikas: dėl mažo dalyvių skaičiaus valstybė negaus geriausio pasiūlymo parko vystymui; dėl numatyto CfD mechanizmo atsiranda galimybė sužlugdyti konkuruojančią sausumos generaciją; dėl įsipareigojimo supirkti elektros energiją didesnėmis kainomis, negu jos galėtų būtų siūlomos rinkoje, nukentės galutiniai vartotojai.
Posėdyje dalyvavę Lietuvos energetikos agentūros atstovai pristatė elektros energijos gamybos bei suvartojimo prognozes 2025–2033 m. su atskirai sumodeliuota saulės, sausumos bei jūrinio vėjo generacija, o Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos atstovai – jūrinės generacijos ekonominio pagrįstumo analizę.
Peržiūrės sąlygas
Energetikos viceministras Arnoldas Pikžirnis sutiko su komisijos nuomone, kad II jūrinio vėjo parko projektas, neatmetant jo strateginės reikšmės šaliai, turėtų būti vystomas vartotojams palankesnėmis sąlygomis.
Jis taip pat pažymėjo, kad šiuo metu ministerija atlieka projekto vertinimą, kurio metu bus peržiūrimos paskelbto konkurso sąlygos, valstybės parama bei siekiama spręsti problemas, kylančias sausumos vėjo generacijai.