Rezervatai – griežčiausiai saugomos teritorijos, kurių pagrindinis tikslas – išsaugoti natūralius gamtinius arba kultūrinius kompleksus. Jeigu kalbame apie gamtos rezervatus, tai juose vyksta natūralūs gamtiniai procesai be tiesioginės žmogaus įtakos. Tiesiog gamtai palikta tvarkytis pačiai.
Gamtiniuose rezervatuose draudžiama bet kokia ūkinė ar kitokia žmogaus veikla, išskyrus mokslinius tyrimus ir gamtosaugines priemones, skirtas palaikyti esamą ekosistemų būklę.
Čia stebimi natūraliai vykstantys procesai, vykdomi moksliniai tyrimai. Rezervatai – tarsi natūralios gamtos etalonai.
Lankytis rezervatuose galima tik su leidimais arba saugomos teritorijos direkcijos žinovais – moksliniais ar pažintiniais tikslais. Ir netgi lankantis, einant įrengtais pažintiniais takais ar nustatytais maršrutais, negalima skinti augalų, uogauti ar grybauti.
Pagal saugomų vertybių pobūdį rezervatai skirstomi į
gamtinius – ypač vertingiems gamtinio kraštovaizdžio kompleksams išsaugoti;
kultūrinius – ypač vertingiems kultūrinio kraštovaizdžio kompleksams išsaugoti.
Pagal steigimo ir rengimo ypatumus skiriama
valstybiniai rezervatai;
rezervatai, esantys valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose;
rezervatinės apyrubės
Lietuvoje turime 3 valstybinius gamtinius rezervatus: Čepkelių valstybinį gamtinį rezervatą, Kamanų valstybinį gamtinį rezervatą ir Viešvilės valstybinį gamtinį rezervatą. Taip pat – 1 valstybinį biosferos rezervatą, t. y. Žuvinto valstybinį biosferos rezervatą.
Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas įsteigtas siekiant išsaugoti Čepkelių raistą – Katros, Ūlos ir Grūdos upių vandenskyroje susiformavusią didžiausią šalies aukštapelkę su reliktiniais ežerokšniais ir salomis, žemyninių kopų likučiais ir apypelkio miškais Pietryčių smėlėtosios lygumos pakraštyje, taip pat būdingą ir retą augaliją bei gyvūniją. Čepkelių raistas įtrauktas į Ramsaro konvencijos tarptautinės svarbos šlapynių sąrašą.
Rezervatas taip pat tapo europinės svarbos ekologinio tinklo „Natura 2000“ dalimi. Rezervatas yra paukščių ir buveinių apsaugai svarbi teritorija. Tai ir pripažinta Europos laukinės gamtos teritorija. Šiais metais Čepkelių rezervatas minės 50-metį.
Kamanų rezervato steigimo tikslas – išsaugoti Kamanų pelkę, kaip didžiausią Šiaurės Lietuvoje pelkinį kompleksą su vidaus sausmėmis (salomis ir pusiasaliais), klampynių supamomis pelkių akimis – ežerokšniais, taip pat greta raisto ošiantį Didmiškio mišką su būdingomis ir retomis augalų bei gyvūnų rūšimis.
Kamanų pelkė taip pat įtraukta į Ramsaro konvencijos tarptautinės svarbos šlapynių sąrašą. Rezervatas yra europinės svarbos ekologinio tinklo „Natura 2000“ dalis.
Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas įsteigtas siekiant išsaugoti gamtiniu požiūriu ypač vertingą natūralią Viešvilės upės baseino ekosistemą su Artosios, Gličio pelkynais ir juos supančiais Karšuvos girios miškais. Rezervatas įtrauktas į Ramsaro konvencijos tarptautinės svarbos šlapynių sąrašą ir „Natura 2000“ tinklą.
Žuvintas – pirmoji Lietuvos saugoma teritorija. Tai pirmasis ir vienintelis biosferos rezervatas Lietuvoje, įrašytas į UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ pasaulinį biosferos rezervatų sąrašą.
Žuvinto pelkė ir ežeras yra išskirtinė Lietuvos šlapynė, natūralios gamtos ir laukinių paukščių karalija. Seklus ežeras nusėtas švendrynų salelių.
Žuvintas – viena svarbiausių vietų retųjų rūšių paukščiams, kitiems gyvūnams, grybams ir augalams, čia radusiems savo namus, ar tūkstantiniams migruojančių sparnuočių pulkams. Čia vis dar gyvena meldinė nendrinukė – viena rečiausių Europoje paukščių rūšių.
Dar kartą primenama
Gamtiniuose rezervatuose draudžiama bet kokia ūkinė veikla: žemės dirbimas, miško kirtimas, statyba, medžioklė, žvejyba, uogavimas, grybavimas ir kt.
Lankymasis gamtiniuose rezervatuose yra ribojamas ir galimas tik su saugomos teritorijos direkcijos darbuotoju, specialiais leidimais, nustatytomis lankymo trasomis.
Gamtiniai rezervatai yra itin svarbūs biologinės įvairovės ir natūralaus gamtinio paveldo išsaugojimui. Jie atlieka svarbų vaidmenį ekologinėse sistemose.
SAUgoma ir TAU!
