Dar gerokai prieš Kalėdų šventes Lietuvos miestai ir miesteliai nušvinta lempučių girliandomis. Jomis puošiasi pastatai, medžiai, ir žinoma, pagrindinės puošmenos – žaliaskarės eglės. Gera džiaugtis šiomis šviesomis šaltuoju metų laiku, kai dienomis nelabai ir prašvinta. Tačiau vis garsiau ir dažniau pasaulyje kalbama apie šviesos taršą, keliančią žmonėms rimtų sveikatos problemų.
Pasaulio mokslininkai, gamtininkai ir medikai vis garsiau kalba apie šviesos taršą arba fototaršą – pernelyg didelį ar įkyrų dirbtinio apšvietimo naudojimą. Šviesos tarša ypač aktuali didiesiems miestams, kuriuose šviesą skleidžia pastatų apšvietimas, gatvių žibintai, reklamų stendai, parduotuvių vitrinos ir pan. Nuo šviesos taršos kenčia ir žmonės, ir gyvūnai. Ir jos gerokai padaugėja prieš didžiąsias metų šventes.
Pasitaiko atvejų, kai pakabintos šventinės girliandos taip nušviečia aplinkinių gyventojų langus, kad negalėdami normaliai miegoti naktimis, jie priversti prašyti šias puošmenas nuimti nelaukiant švenčių pabaigos. Žinoma, tai pavieniai atvejai ir niekas nereikalauja tuoj pat išjungti visas šventines lemputes, bet pamąstyti apie jų poveikį aplinkai, pagalvoti, ar jos pakabintos tinkamose vietose, ar reikia, kad jos šviestų visą naktį – derėtų. Nes gerai mūsų savijautai dieną reikia natūralios šviesos, o naktį – tamsos.
Esame įpratę prie natūralaus šviesos ir tamsos ritmo
Normaliomis sąlygomis mes patiriame 24 valandų šviesos ir tamsos ritmą. Mūsų biologiniai arba cirkadiniai laikrodžiai, reaguodami į šviesą ir tamsą, padeda nustatyti miego režimą, budrumą, nuotaiką, fizinę jėgą, kraujospūdį ir daugelį kitų dalykų.
Šis laikrodis fiksuoja per parą kintančius poreikius ir iš anksto sureguliuoja mūsų fiziologiją bei elgesį pagal besikeičiančias sąlygas. Pavyzdžiui, prieš einant miegoti mūsų kūno temperatūra ir kraujospūdis sumažėja, menkėja kognityviniai gebėjimai, didėja nuovargis, o prieš aušrą medžiagų apykaita vėl suaktyvėja.
„Gera analogija – įsivaizduoti savo kūną kaip orkestrą, kuriame kiekvienas organas yra muzikos instrumentas, o cirkadinis ritmas – dirigentas. Jei dirigentas sutrinka, tai paveikia visą orkestrą“, – pateikia palyginimą Dmitrijus Astašonokas, VELUX vadovas Baltijos šalyse.
Šviesa naktį – grėsmė žmonių sveikatai?
Cirkadinio ciklo sutrikimas – tai dažniausia, bet ne vienintelė šviesos taršos sukeliama problema. Dirbtinė naktinė šviesa prisideda prie miego problemų. XXI amžiuje vis daugiau žmonių, ypač gyvenančių miestuose, skundžiasi nemiga, miego sutrikimais. Miego tyrėjai įžvelgia glaudų ryšį tarp „ilgos šviesos“ – t. y. padidėjusio dirbtinės šviesos kiekio mūsų kasdienybėje ir „trumpo miego“ – t. y. sumažėjusio miego kiekio ir suprastėjusios jo kokybės.
O juk miegas – vienas svarbiausių gyvenimo kokybę lemiančių veiksnių. Sutrikęs miego ir būdravimo ritmas, nekokybiškas ar nepakankamas miegas gali didinti tam tikrų neurologinių, somatinių ar psichikos ligų riziką. Mokslininkai miego trūkumą taip pat sieja su padidėjusia nutukimo, diabeto ir depresijos rizika. Viename iš naujausių tyrimų nustatyta, kad naktinės lauko šviesos poveikis gali būti susijęs su demencijos, Alzheimerio ligos išsivystymu.
Didelį nerimą kelia ir tai, kad mokslininkai nustatė ryšį tarp dirbtinės šviesos naktį ir didesnės krūties bei prostatos vėžio rizikos. Priežastis – hormonas melatoninas gaminasi tik tamsoje, o jo trūkumas kraujyje didina vėžio išsivystymo ir šios ligos progresavimo riziką.
Geriausiai miegame tamsoje
„Tyrimai rodo, kad mes geriausiai miegame, kai yra visiškai tamsu. Kaip jau minėta, šviesa tiesiogiai veikia mūsų cirkadinį ritmą, kuris mums pasako, kada laikas miegoti. Tai iš esmės vyksta per melatonino gamybą. Kaip jau minėta, šis užmigimo hormonas gaminasi lėčiau arba gali visai sustoti gamintis, jei mus supa itin ryški šviesa (pavyzdžiui, dienos šviesa, t. y., apie 10 000 lx arba mėlyno spektro šviesa).
Tad leidžiant laiką prieš miegą ryškioje šviesoje, gali būti sunkiau užmigti. Miesto šviesa, sklindanti pro langus, tokio efekto neturi. Tačiau ji gali pakeisti mūsų miego kokybę, pavyzdžiui, gali būti sunkiau vėl užmigti, kai prabundame tarp miego ciklų (šie prabudimai yra normalus reiškinys). Toks miego pokytis gali būti itin pastebimas, jei žmogus yra jautrus aplinkos dirgikliams“, – sako Rusnė Kuliešiūtė, psichologė, kurios specializacija – nemigos gydymas.
Pasak pašnekovės, bendrai naktinė arba miesto šviesa labai retu atveju tampa nemigos priežastimi. Tačiau šviesos perteklius arba netinkamas laikas joje labiau gali sukelti cirkadinio ritmo sutrikimus (pavyzdžiui, visiems gerai žinomą „jet lag“ (organizmo paros ritmo sutrikimas po ilgų skrydžių) ar pamaininio darbo miego sutrikimą. Šie yra tiesiogiai gydomi pasitelkiant šviesą. Visgi, kaip ir minėta, geriausiai miegoti tamsoje.
Keli patarimai, ką daryti, kad šviesos kuo mažiau trukdytų miegui:
· artėjant miego laikui – maždaug 1 val. iki ėjimo į lovą, verta sumažinti namų šviesas, nes tai duoda smegenims signalą, kad tuoj eisite miegoti;
· jei pro miegamojo kambario langus sklinda miesto šviesos, užsimerkę negalime jų pilnai užblokuoti, todėl tokiu atveju galima paprasčiausiai įsigyti naktines užuolaidas, žaliuzes, tamsinančias ritinines ar pakaitines užuolaidėles ar pan.;
· jei šviesos vargina tik šventiniu laikotarpiu, paprastesnis variantas – miegoti su akių kauke.
Be dienos šviesos sunku būti darbingiems
Tačiau tikrai negalime pulti į kraštutinumus ir pradėti vengti šviesos. Priešingai – dieną natūrali šviesa ypač svarbi gerai savijautai, darbingumui. Įvairūs tyrimai rodo šviesos poveikį daugeliui smegenų sričių, susijusių su budrumu, pažinimu, atmintimi ir nuotaika. Taip pat įrodyta, kad padidėjęs apšvietimas pagerina koncentraciją, gebėjimą atlikti pažintines užduotis, didina budrumo ir darbingumo lygį.
Pavyzdžiui, Švedijoje atliktas tyrimas rodo, kad sveikiems suaugusiems asmenims, pusvalandį pasėdėjus prie langų, pro kuriuos sklido ryški dienos šviesa, sumažėjo popietinis mieguistumas. Todėl neturėtume ignoruoti fakto, kad daugelis mūsų vaikų mokyklose, sveikatos priežiūros specialistų ligoninėse, gamybos ir verslo darbuotojų yra izoliuoti nuo natūralios šviesos.
„Šiuolaikiniai architektai turi galimybę įleisti daugiau šviesos į mūsų kasdienybę ir leisti mūsų kūnams džiaugtis natūraliu šviesos bei tamsos ritmu, tokiu naudingu mūsų sveikatai. Nuolat primename architektams, pastatų savininkams – statydami ar renovuodami pastatus pagalvokite apie kuo geresnį natūralų apšvietimą ir tam galime panaudoti ne tik fasadų, bet ir stogo langus, šviesos tunelius ir kitas priemones“, – primena D. Astašonokas.