Gruodžio 20 d. 14 val. Seime vyks Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, Seimo rinkimų stebėtojo dr. Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija „Tirti Lietuvos valdžios rinkimus – TABU“. Joje dalyvaus vienas iš Seimo rinkimų kandidatų Einaras Vildė, ekonomistė, finansų ekspertė, buvusi Europos Parlamento narė Margarita Starkevičiūtė ir rinkimų stebėtojai: Gediminas Ustinavičius, stebėtojos iš Londono Jolanta Rozenbergienė, Giedrė Matusevičiūtė-Janušauskienė.
Tiesioginė transliacija:
Ankstesnių pranešimų kontekstas
2024 m. gruodžio 13 d. vykusioje spaudos konferencijoje „ANEKDOTAS, o ne STT“ buvo pristatytas STT vyriausiosios specialistės Jūratės Ragaišienės atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl, kaip teigia stebėtojai, akivaizdžių nusikalstamų rinkimų komisijų veiksmų.
Esminis klausimas – kodėl STT, pritarus STT Tyrimų koordinavimo valdybos viršininkei Rūtai Kaziliūnaitei, nenori taikyti griežtos atskaitomybės reikalavimų rinkimų biuleteniams. STT argumentuoja, kad balsavimo biuleteniai nėra finansinės apskaitos dokumentai, nes neva „nepagrindžia VRK ūkinių operacijų“.
Ši pozicija, pasak stebėtojų, leidžia rinkimų komisijoms neskaidriai tvarkyti griežtos atskaitomybės dokumentus, nors VRK pripažįsta, kad biuleteniai formaliai tokiais yra.
Stebėtojai klausia, kas ir kodėl nustatė tokį „TABU“ rinkimų tyrimams. Į Generalinę prokuratūrą kreipęsi asmenys nesulaukė norimo atsako. Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė Jūratė Karčinskienė pritarė STT nuomonei, nepateikdama logiško paaiškinimo, kodėl griežtos atskaitomybės reikalavimai netaikytini balsavimo biuleteniams.
Griežtos atskaitomybės principas – tik deklaracija?
Pasak stebėtojų, griežta dokumentų apskaita reiškia kiekvieno dokumento numeravimą, judėjimo fiksavimą ir apskaitymą kiekviename žingsnyje: nuo perdavimo vienai komisijai iki pasirašytino įteikimo rinkėjui. Visos operacijos turėtų būti realiu laiku suvedamos į VRK informacinę sistemą (VRKIS), kad bet kas galėtų patikrinti faktus.
Tačiau praktikoje to nepaisoma – rinkimų komisijos duomenis įveda tik rinkimų dieną, VRKIS leidžia duomenis keisti atbuline data, o VRK, anot stebėtojų, skuba sunaikinti rinkimų dokumentus dar iki kitų rinkimų.
Neatsakyti klausimai ir tariami pažeidimai
Stebėtojai pateikė Prokuratūrai įrodymus, kad be 100 proc. Seimo rinkimams pagamintų biuletenių egzistavo papildomi 30 proc. biuletenių balsavimui iki rinkimų dienos, kurie rinkimų apygardoms buvo perduoti be identifikacinių duomenų.
Dar apie 20 proc. iš pagrindinių 100 proc. biuletenių nebuvo perduota apylinkių komisijoms bent 12 valandų iki balsavimo pradžios, nors to reikalauja Rinkimų kodeksas. Taigi iki 50 proc. biuletenių liko neapskaityti. Šių aplinkybių prokuratūra taip pat esą nevertino.
Primityvūs pažeidimai, anot stebėtojų, užfiksuoti ir užsienyje – Pasaulio lietuvių rinkimų apygardoje Nr. 71, ypač balsavimo komisijoje Nr. 55 Londone. Stebėtojai teigia, kad prokuratūra ignoruoja šiuos faktus, galimai siekdama apsaugoti buvusius aukštus teisėsaugos pareigūnus, dirbančius ambasadoje Jungtinėje Karalystėje.
Kreipimasis į Seimą ir Gitano Nausėdos pozicijos laukimas
Stebėtojai Gediminas Ustinavičius ir Zigmas Vaišvila kreipėsi į Seimo frakcijas, pateikdami joms dalį svarbiausios informacijos apie 2024 metų Respublikos Prezidento, Europos Parlamento ir Seimo rinkimus. Jie ragina sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją, kuri ne tik ištirtų VRK veiklą, bet ir parengtų būtinus Rinkimų kodekso pakeitimus, užtikrinančius sąžiningumą ir atskaitomybę.
Be to, stebėtojai kreipiasi į Gitano Nausėdos administraciją – VRK patvirtino, kad kandidatus elektroniniu būdu parėmusių rinkėjų parašai nėra kvalifikuoti. Tai reiškia, kad šie rinkimai apskritai negalėjo vykti teisėtai. Stebėtojai tikisi, jog Seimo tyrimo komisija ištirs ir šią aplinkybę.
Paliginimas su Gruzija
Stebėtojai taip pat užsimena apie Lietuvos paskelbtas sankcijas Gruzijai, atkreipdami dėmesį į ten vykstančius procesus. Gruzijos Prezidentė Salomea Zurabašvili, skatindama tautą protestuoti prieš parlamento rinkimus, prokuratūrai pripažino neturinti rinkimų pažeidimų įrodymų.
Šią padėtį jie lygina su Lietuvos atveju, kur, priešingai, stebėtojai teigia pateikę rimtų įrodymų, tačiau atsakingos institucijos nesiima veiksmų.
Lūkesčiai ir artėjanti spaudos konferencija
Gruodžio 20-osios spaudos konferencijoje bus siekiama dar kartą atkreipti visuomenės ir politikų dėmesį į galimus sisteminius rinkimų pažeidimus bei atsakingų institucijų nenorą juos ištirti.
Stebėtojai žada pateikti daugiau įrodymų ir tikisi, kad jų kreipimasis nepraslys pro pirštus Seimui, Prezidentei bei visuomenei, kuri turi teisę žinoti, kaip iš tikrųjų organizuojami bei prižiūrimi šalies valdžios rinkimai.
Visi šitie rezervistiniai valdininkai turi būti (ir, tikiuosiu, bus) teisiami už priesaikos sulaužymą ir valstybės išdavystę.
Rinkimai yra švarūs ir teisėti, tik jei išrenkami tie, kurie Turi valdyti, ar ne tokia Vakarų Demokratija ? Kovojat prieš Vakarų vertybes ?