Anksčiau nei planuota baigti Tauro kalno atnaujinimo darbai. Vilniečiai jau gali ruošti rogutes nusileidimams nuo kalno, pasivaikščioti ir poilsiauti prisėdę ant suoliukų su vaizdu į miesto panoramą. Tiesa, prašoma ir vilniečių sąmoningumo – iki pavasario parke palikta nemažai įspėjamųjų lentelių nelipti ant nesudygusios pievos ar pasodintų pavasarį prasiskleisiančių gėlių.
Vietoj tranzito – poilsio vieta
Anksčiau Tauro kalno teritorijoje nebuvo išvystytos rekreacinės infrastruktūros, ji atliko labiau tranzitinę funkciją. Takai nebuvo pritaikyti negalią turintiems žmonėms, šeimoms su mažais vaikais. Buvusių automobilių stovėjimo aikštelių ir visos teritorijos pėsčiųjų takų dangos buvo nusidėvėjusios.
„Tauro kalnas anksčiau nepelnytai neišnaudojo savo potencialo, tačiau dabar jis atgimsta kaip gyvybingas traukos centras. Unikali parko vieta leis ne tik mėgautis gamta, įspūdingais Vilniaus vaizdais, bet ir dalyvauti kultūros renginiuose amfiteatre. Be to, įgyvendinus šį projektą atkurti istoriniai vizualiniai ryšiai su Lukiškių aikšte ir Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčia, vėliau juos papildys ant Tauro kalno statomos Nacionalinės koncertų salės terasos“, – sako Vilniaus m. meras Valdas Benkunskas.
Parką nutarta atnaujinti prieš pradedant ant Tauro kalno viršaus atsirasiančios Nacionalinės koncertų salės statybą – statybos jau prasidėjo, o tuo tarpu kaip tik užbaigti parko atnaujinimo darbai.
„Tauro kalno tvarkymo darbai iš kitų išsiskyrė kraštovaizdžio darbų svarba ir skirtingų lūkesčių suderinimu. Būtent bendravimas ir bendradarbiavimas padėjo užtikrinti, kad ši unikali 4,8 ha ploto erdvė per dvejus metus iš esmės pakeitė identitetą. Iš pereinamos teritorijos ji tapo turiningos veiklos vieta aplinkinei bendruomenei, iš toliau atvykstantiems vilniečiams ir miesto svečiams.
Be to, kad parkas atliks Nacionalinės koncertų salės prieigos funkciją, tai – savarankiška, unikali traukos vieta su galimybe grožėtis įspūdinga Vilniaus panorama“, – sako projektą prižiūrėjusios Vilniaus vystymo kompanijos vadovė Laura Jofė.
Veiklos panoraminių vaizdų apsuptyje
Tauro kalnas garsėjo ir kaip rogučių trasa, kurioje pasnigus pramogaudavo net ir tolimesnių rajonų gyventojai. Ši mėgstama pramoga liko ir po parko atnaujinimo, tad vilniečiai jau gali ruošti rogutes – apatinėje kalno terasoje yra paruošta speciali trasa, joje nėra šviestuvų ar kitų elementų, kurie trukdytų saugiai leistis rogutėmis nuo kalno.
Šiltuoju metų laiku ši trasa gali būti pritaikoma ir lauko kino teatrui. Filmų peržiūroms ir kitiems kultūriniams pasirodymams bei bendruomeniniams renginiams skirtas gamtos kampelyje tarp medžių įkurdintas amfiteatras. Jo „suoliukams“ pritaikytas natūralus kalno reljefas, naudotos gamtinės medžiagos.
Tauro kalno parke įrengtos dvi vaikų žaidimų aikštelės sukurtos derinant modernų ir natūralų dizainą, atliepiant parko reljefą. Jos suskirstytos pagal vaikų amžiaus grupes ir aktyvumo poreikius. Viena aikštelė orientuota į mažiausius, kita – į vyresnius vaikus. Aikštelėse numatyta edukacinių elementų, kai kurie įrenginiai imituoja gamtos formas, leidžiančias vaikams lavinti vaizduotę ir pažinti gamtą.
Viršutinėje kalno terasoje įrengta lauko treniruoklių aikštelė. Pabrėžiant teritorijos išskirtinumą joje atsisakyta tipinių lauko treniruoklių, sumontuota skulptūriška prie būsimosios Nacionalinės koncertų salės aplinkos deranti įranga.
Tauro kalnas tapo ir patogesniu judėjimo negalią turintiems žmonėms. Dabar parke įrengta daugiau erdvių, kurias galima pasiekti takais be laiptų nuo Pamėnkalnio, Tauro, V. Kudirkos ir V. Mykolaičio – Putino gatvių.
Tauro kalno parko lankytojai pailsėti galės prisėdę ant suoliukų, nuo kurių atsivers vaizdai į miesto panoramą. Grožėtis Vilniaus vaizdais galima ir nuo kalno viršuje atnaujintos apžvalgos terasos. Dar daugiau galimybių panoraminiams vaizdams atveria greta esantis Liuteronų sodas, ir ateityje – Nacionalinės koncertų salės terasos ir apželdinti pastato stogai.
Vykdant Tauro kalno atnaujinimo darbus įrengtos dvi automobilių stovėjimo aikštelės, kuriose gali stovėti 74 automobiliai. Pakeista stovėjimo vietų išdėstymo schema, įvažiavimas ir išvažiavimas padaryti vienpusiai. Be to, atlikti paviršinių nuotekų tinklų atnaujinimai, siekiant apsaugoti šlaitus nuo erozijos. Įrengtas modernus apšvietimas ir saugumo kamerų tinklas.
Parkas – komplekso dalis
Prieš pusmetį Vilniuje atidarytas naujas pėsčiųjų viadukas virš Tauro gatvės, kuriuo galima nekertant gatvės pereiti iš Vilniaus Senamiesčio ant Tauro kalno. Naujasis viadukas bus itin pravartus būsimosios Nacionalinės koncertų salės renginių lankytojams, nes padės sureguliuoti pėsčiųjų srautus teritorijoje.
Panašiu metu kaip viadukas baigtas tvarkyti ir ant Tauro kalno, šalia vadinamųjų Santuokų rūmų esantis Liuteronų sodas – istorinės Vilniaus evangelikų senosios kapinės. Abu parkai savo takais yra susiję tarpusavyje bei būsimąja Nacionaline koncertų sale.
Statybų ir aplinkos Tauro kalno teritorijoje darbais rūpinasi Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus vystymo kompanija.
Tauro kalno atnaujinimo darbai, kurie kainavo 5,7 mln. eur su PVM, buvo pradėti 2022 m. rugsėjį ir užbaigti pusmečiu anksčiau nei planuota – 2024 m. gruodį. Projektą parengė UAB „ID Vilnius“, o sutvarkymo darbus atliko UAB „Eikos statyba“.
Tauro kalnas – nuo priešistorės iki šių laikų
Tauro kalnas yra priešistorinės Neries upės šlaitas. Upės vaga ištirpus ledynui prieš maždaug 10 000 metų
buvo apie 3 km pločio, o jos vienas krantas buvo ties Tauro kalnu, kitas – ties Šeškinės kalvomis.
Istoriniuose šaltiniuose Tauro kalnas minimas kaip Velnio, Pamėnkalnio, Molio kalnas, tačiau dabartinis pavadinimas, manoma, kilo nuo dvarą kalno papėdėje turėjusio Juozapo Daraškevičiaus Boufalo. Lenkų kalba „bouffal“ reiškia jautį arba taurą. Gyventojams kalną pradėjus vadinti „Góra Bouffałowa“, ilgainiui šis pavadinimas liko ir buvo tiesiog išverstas į lietuvių kalbą.
Kita teorija teigia, kad dabartinio kalno pavadinimas kilo iš legendos, pagal kurią šiame kalne Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas nudobė girių valdovą taurą. Po šios svarbios medžioklės kunigaikštis susapnavo lemtingąjį sapną ir įkūrė Vilnių.
Pirmajame XX a. dešimtmetyje grafo A. Tiškevičiaus iniciatyva buvo pradėtas kurti parkas kalno šlaite. 1933 m. patvirtintas parko projektas, kuris susijęs su „Tautos namų“ statybos idėja tautinės valstybės kūrimo laikotarpiu. Deja, karas sutrukdė ją įgyvendinti. Tarpukaryje ant kalno esančiame sklype ir jame stovinčiuose pastatuose veikė seniausia Šv. Mykalojaus lietuvių vaikų prieglauda Lenkijos okupuotame Vilniuje.
1958 m. buvo pradėta Profsąjungų rūmų statyba. 1994 m. Vilniaus miesto taryba priėmė sprendimą dėl Tauro kalno visuomeninės paskirties išsaugojimo. 2019 m. profsąjungų rūmai nugriauti, o 2024 m. lapkritį įkasta Nacionalinės koncertų salės statybų pradžią žyminti kapsulė ateities kartoms.
