Ruduo ir žiema – tai laikas, kai gamta keičiasi, suteikdama mums galimybę patirti naujų nuotykių. Tačiau žygiavimas ir aktyvus laisvalaikis lauke tokiu metu reikalauja ypatingo pasiruošimo. Ką svarbu žinoti prieš pradedant žieminį žygį? Kaip išvengti slidžių takų sukeliamų nelaimių?
Kokie iššūkiai laukia žygeivių žiemą?
Pasak BTA rizikų vertintojo Luko Kaškevičiaus, vienas didžiausių iššūkių užsiimant aktyviu laisvalaikiu lauke vėlyvą rudenį ir žiemą yra staigūs oro sąlygų pokyčiai bei padidėjusi paslydimų rizika.
„Šaltuoju metų laiku keliai ir takai tampa apledėję, o nukritę lapai gali būti ypač slidūs. Tokios sąlygos dažnai lemia paslydimus ir parkritimus, kurie gali sukelti įvairias traumas. Iš mūsų patirties matome, kad rudenį dažniau pasitaiko lengvesnių traumų, tokių kaip patempimai, o žiemą – kaulų lūžiai“, – teigia L. Kaškevičius.
Jonas Džefris Haistas, Vilniaus universiteto žygeivių klubo valdybos narys, priduria, kad šaltuoju metų laiku žygiavimas yra sudėtingesnis ir dėl kitų priežasčių.
„Ėjimo greitis gali būti žymiai mažesnis dėl pažliugusių takų, purvynų ar šviežio sniego. Be to, organizmas naudoja daug daugiau energijos kūno šilumai palaikyti, todėl žygeiviai greičiau pavargsta. Didesnė ir peršalimo rizika – ji gali sugadinti žygio malonumą ir sukelti rimtų sveikatos problemų“, – paaiškina J. Haistas.
Svarbu tinkamai pasiruošti
Norint sėkmingai susitvarkyti su žiemos iššūkiais ir mėgautis laisvalaikiu gamtoje, labai svarbu tinkamai pasiruošti: „Pusė bet kokio žygio ar ekspedicijos sėkmės priklauso nuo tinkamo planavimo dar prieš išeinant iš namų“, – pabrėžia J. Haist.
Pirmiausia tai reiškia adekvačiai įvertinti savo fizinį pasirengimą ir galimybes bei nusistatyti realius tikslus.
„Blaivus padėties įvertinimas ir gerai suplanuotas maršrutas yra tai, kas skiria sėkmingą ir malonų žygį nuo galimų nelaimių. Ypač svarbu atidžiai išanalizuoti maršrutą, numatyti galimus pavojus ir atsižvelgti į visus reljefo ypatumus“, – pabrėžia J. Haistas.
J. Haistas dalijasi asmenine patirtimi ir svarbiu patarimu: „Praėjusių Velykų atostogų metu vykome į ekspediciją į Aukštuosius Tatrus, kuri vyko po staigaus atšalimo ir pūgos. Joje išmokome, kaip svarbu pradėti žygį anksti, prieš pat saulėtekį, kai jau yra geras matomumas. Tai padeda maksimaliai išnaudoti šviesų paros metą ir užtikrinti saugumą.“
Ruošiantis verta apsvarstyti ir asmens draudimo galimybes – žmonėms, žiemą užsiimantiems aktyvia veikla lauke jis gali suteikti finansinę apsaugą nelaimingo atsitikimo atveju, pavyzdžiui, paslydus ir susilaužius kaulą. Gautą išmoką galima panaudoti savo nuožiūra: reabilitacijai ar kasdienėms išlaidoms padengti, priduria L. Kaškevičius.
„Svarbiausia yra pasirinkti draudimą su tinkama apsauga. Mūsų duomenimis, pavojinga veikla užsiimantys žmonės patiria 30–50 proc. daugiau draudžiamųjų įvykių, o sužalojimai gali būti sunkesni. Tam, kad išmoka nelaimingo nutikimo atveju būtų pakankama, reikėtų rinktis ir atitinkamo dydžio įmokas“, – pataria draudikas.
Saugiam žiemos žygiui būtina avalynė
Tinkama avalynė ir apranga – viena iš svarbiausių pasiruošimo dalių, pabrėžia J. Haist. Žygiams, kur reljefas nėra itin sudėtingas, įranga gali būti panaši kaip vasarą, tačiau svarbu pasirinkti tinkamus žieminius batus.
„Jei reljefas nėra status ar labai sudėtingas, užteks patvarios ir neslidžios avalynės, kuri užtikrintų pakankamą sukibimą su paviršiumi ir apsaugotų nuo paslydimų ant ledo ar pažliugusių takų. Tačiau esant dideliam sniego kiekiui, sniegbačiai yra būtini – jie padeda lengviau judėti ir sumažina nuovargį“, – sako jis.
Tiems, kurie planuoja keliones kalnuose ar lipa per snieguotą arba apledėjusį šlaitą, būtina pasirūpinti alpinistinėmis katėmis ar ledkirčiais. „Jos suteikia reikalingą stabilumą ir padeda saugiai įveikti sudėtingą reljefą“, – pabrėžia J. Haistas.
Vienas aprangos patarimas, kurį būtina prisiminti
Be tinkamos avalynės, būtina pasirinkti ir tinkamą aprangą. Žygeivio patarimas – sluoksniuoti rūbus.
„Geriau pasirinkti kelis plonus sluoksnius, kuriuos galima lengvai reguliuoti pagal oro sąlygas. Sušalimas ne visada būna didžiausia bėda – dažnai blogiau yra sukaisti ir suprakaituoti, einant po stora striuke, o sustojus greitai atvėsti. Svarbu netingėti nusirengti, prasisegti ar vėl apsirengti drabužius, kad išvengtumėte staigių temperatūros pokyčių“, – pataria J. Haistas.
L. Kaškevičius priduria, kad gerai parinkta apranga ir tinkama įranga gali padėti išvengti traumų, tačiau būtina atsižvelgti ir į oro sąlygas.
„Jei prognozuojamos ekstremalios oro sąlygos, tokios kaip gausi šlapdriba ar stiprus lietus, geriau atsisakyti nebūtinų kelionių ir likti namuose“, – pataria ekspertas.
Maistas ir gėrimai – energinė parama žygiui
Žiemą, kai organizmas naudoja daugiau energijos kūno šilumai palaikyti, labai svarbu pasirūpinti tinkamu maistu ir gėrimais.
„Geriau pasiimti daugiau kaloringų užkandžių, kurie padės palaikyti energijos lygį viso žygio metu“, – sako J. Haistas. Be to, jis rekomenduoja pasiimti termosą su karšta arbata ar kava, kuri padės sušilti pertraukų metu.
J. Haistas pabrėžia, kad nors žiemos metu galima pasiimti kiek mažiau vandens nei vasarą, hidracija vis tiek išlieka svarbi. „Dehidratacija gali būti problema net ir šaltuoju metų laiku, todėl būtina turėti pakankamai vandens“, – teigia jis.
