Seimo Pirmininkas Saulius Skvernelis išvykęs pirmojo vizito į kaimyninę Latviją susitiko su aukščiausiais šios šalies vadovais – Saeimos Pirmininke Daiga Mierinia Prezidentu Edgaru Rinkevičiumi ir Ministre Pirmininke Evika Silinia.
Daugiausia dėmesio skirta šalių saugumo klausimams.
„Šiame geopolitiniame kontekste visos trys Baltijos šalys turi laikytis kaip vienas kumštis. Visos šalys susiduria su iššūkiais savo biudžete, tačiau kitąmet Lietuva planuoja skirti 3,5 proc. BVP gynybai. Toks parodymas, kad daug investuojame į saugumo užtikrinimą yra geras ženklas ir JAV naujajai administracijai“, – susitikime su Saeimos Pirmininke D. Mierinia kalbėjo S. Skvernelis.
Dar vienas aspektas, kuriam susitikimų metu skirtas ypatingas dėmesys – „Rail Baltica“ projektas. Abi pusės sutarė, kad šiandien šis projektas jau išaugo vien ekonominio projekto rėmus ir dabar yra vienas svarbiausių infrastruktūros projektų, skirtų kariniam mobilumui stiprinti, todėl būtina dėti pastangas, kad projektas būtų užbaigtas iki 2030 m.
Kalbėdamas apie Baltijos valstybių susitarimą nuo 2025 m. vasario 9 d. sinchronizuoti elektros tinklą su Kontinentinės Europos tinklais (KET), Seimo Pirmininkas S. Skvernelis pasidžiaugė, kad tą dieną bus nukirpta paskutinė gija nuo sovietinės praeities ir bus žengtas lemiamas žingsnis link visiškos mūsų energetinės nepriklausomybės.
Diskutuojant Rytų partnerystės klausimais su Latvijos Prezidentu E. Rinkevičiumi abipusiu sutarimu sutarta, kad Baltijos valstybės turi dėti pastangas padėti išlaikyti ES dėmesį ir stiprinti savo vaidmenį siekiant, kad Sakartvelas, Moldova, Armėnija tęstų reformas bei pastangas konsoliduoti demokratiją, teisės viršenybę, bendraeuropines vertybes.
„Padėtis Sakartvele kelia ypatingą rūpestį, palaikome Sakartvelo visuomenės valią tęsti šalies integraciją į euroatlantines struktūras ir smerkiame smurto naudojimą prieš protestuotojus“, – sakė S. Skvernelis.
Esant šiuolaikinei ginkluotei geležinkelio pažeidžiamumas iš oro – neapginamas. Taigi manyti, kad “Rail Baltica” pastiprintų karinį judrumą karo atveju gali būti strateginė klaida. Akivaizdu, kad greitasis “Rail Baltica” būtinas visų pirma keleiviniam judrumui tarp Baltijos šalių pagerinti. Konkrečiai keleiviniu atžvilgiu greitasis europinis geležinkelis tiesioginiu maršrutu turėtų sujungti didžiausius keleivių srautus turinčias vietas, o jomis, akivaizdu, yra šalių sostinės. Lietuvos atveju Vilnius, Kaunas, kiti didesni miestai, skirtingai nuo Rygos, Talino, Helsinkio, nėra prie jūros, taigi Lietuvai yra svarbu turėti greitąjį europinį susisiekimą ir su savo pajūriu. Prie šios problemos sprendimo žymia dalimi prisidėtų “Rail Baltica”, jeigu jos maršrutas eitų dabar esamu geležinkeliu Vilnius – Ryga, t.y. per Jonavą, Šiaulius, Jelgavą. Tokiu atveju Lietuvai pačiai, verslui tektų greitąją vėžę nusitiesti tik nuo Šiaulių iki Klaipėdos, Latvijai – nuo Jelgavos iki Liepojos (gal Venspilio ar pan.).
Ar ne apie tai Baltijos sesių Valdžioms dera kalbėtis (tartis), ar ne tai yra jų europietiški interesai plačiąja prasme.