2024 metais trijų Baltijos valstybių mokslų akademijų ir nacionalinių UNESCO komisijų surengtų varžytuvių „Moterims moksle“ laimėtojomis Lietuvoje tapo tyrėjos Greta Varkalaitė, Šarūnė Daškevičiūtė ir Viltė Janušauskaitė.
Kiekvienai jų atiteko 7 000 eurų stipendija už pasiekimus atliekamuose tyrimuose ir gretutinėje veikloje bei siekiant paskatinti jų karjerą moksle.
Lapkričio 12 d. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijoje, vykusiose iškilmėse devynias Baltijos valstybių laimėtojas pasveikino šalių švietimo ir mokslo ministrai ir ministerijos atstovai. Taip pat mokslo akademijų prezidentai, nacionalinių UNESCO komisijų atstovai.
Prasminga, kad šiandien turime progą ne tik pasidžiaugti Baltijos šalių mokslininkių ambicingų profesinių siekių įvertinimu, bet ir garsiai kalbėti apie kontekstą, kodėl specialios programos moterų dalyvavimui moksle skatinti vis dar reikalingos.
Baltijos šalyse lyčių disproporcija moksle nėra ypač ryški, nerimą labiau kelia moterų, užimančių aukštas akademines pareigas, skaičius, vadinamos, „stiklinės lubos“.
Mažai besikeičianti padėtis atveria įsisenėjusius hierarchinių struktūrų, galios dinamikos veiksnius, organizacijų kultūros ir elgesio stereotipus, kuriuos turime laužyti ir keisti visos visuomenės bendram labui – sveikinimo kalboje teigė Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkė Agnė Jasinavičiūtė.
2024 metų laimėtojos Lietuvoje
Dr. Greta Varkalaitė
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Virškinimo sistemos tyrimų instituto mokslo darbuotoja dr. Greta Varkalaitė siekia pagerinti ankstyvąją skrandžio vėžio diagnostiką.
Tam ketina pasitelkti 2021 metų būdu vadinamą erdvinę transkriptomiką, nustatyti molekulinius pokyčius skrandžio kancerogenezės metu ir įvertinti biožymenis, susijusius su ikivėžinėmis ir navikinėmis būklėmis.
Naujausi tyrimai rodo, kad tai sudaro sąlygas retų ląstelių populiacijų, atsakingų už vėžio progresavimą, analizei, naviko potipių ir svarbių vėžio mikroaplinkos veiksnių tyrimui.
Jos darbas ne tik prisidės prie fundamentinių žinių apie pagrindinius molekulinius pokyčius, atsirandančius skrandžio kancerogenezės metu, bet ir gali suteikti klinikinės naudos nustatant, numatant ir gydant susirgimą.
Mokslas man visų pirma reiškia bendruomenę ir komandą. Todėl noriu ypatingai padėkoti visai Klinikinės ir molekulinės gastroenterologijos laboratorijos grupei, prof. akad. Limui Kupčinskui, prof. Juozui Kupčinskui ir prof. Jurgitai Skiecevičienei.
Jurgita nuo pat mano karjeros pradžios buvo man išskirtinis moters moksle pavyzdys. O aš savo ruožtu tikiuosi, kad mes, šių metų laimėtojos, šiuo pavyzdžiu tapsime kitoms jaunoms merginoms – dalijasi varžytuvių laimėtoja.
Šarūnė Daškevičiūtė
Šarūnė Daškevičiūtė, Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto doktorantė, padeda siekti vieno Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų – prieinamos ir švarios energijos.
Ji dirba akad. Vytauto Getaučio vadovaujamoje laboratorijoje, kuriančioje ir tiriančioje naujas medžiagas saulės elementams. Šiuo metu plačiausiai naudojami polikristalinio silicio saulės elementai. Tačiau juos gaminti brangu ir sudėtinga.
Kaip pigi alternatyva sparčiai kelią skinasi perovskitiniai saulės elementai (PSE), kurių veiksmingumas per pastarąjį dešimtmetį sensacingai išaugo nuo 3,8 iki daugiau nei 26 proc.
Labai svarbi šių PSE konstrukcijos dalis yra krūvininkus transportuojantis sluoksnis. Jis – dažniausiai organinis puslaidininkis kodiniu pavadinimu Spiro-OmeTAD – dar gerokai brangus.
Laimėtoja sintetina ir tiria alternatyvias organines medžiagas, kurios būtų pigesnės ir stabilesnės.
Šis apdovanojimas man yra didžiulis įvertinimas ir garbė. Kai dešimties metų tęstinis darbas laboratorijoje duoda tokių rezultatų, supranti, kad esi teisingame karjeros kelyje. – džiaugiasi mokslininkė.
Dr. Viltė Janušauskaitė
Mokslininkė savo mokslines ir mokytojavimo pareigas Vilniaus universiteto Istorijos fakultete derina su įvairiapuse praktine, projektine architektės ir istorikės veikla.
Artimiausiu metu ji ketina, remdamasi nauja dar neskelbta medžiaga ir disertacija, parengti monografiją spaudai užsienio leidykloje anglų kalba.
Joje atsispindės urbanistinio paveldo apsaugos istorija sovietų okupuotoje Lietuvoje, lyginant su tarptautiniais paveldosaugos kontekstais nuo sumanymų lygmens iki kasdienybės istorijos atvejų: Estijos – buv. SSRS lygmens, Čekijos – buv. Čekoslovakijos, iš kurios periminėta regeneracijos metodika, Prancūzijos – Vakarų Europos, secteur sauvegardé (saugomos miesto dalies) koncepto.
Kiekvienas pasiekimas turi savo kainą, dažnai rezultatų pasiekiama miego ir laisvalaikio sąskaita, net jei iš šalies atrodo „tau taip lengvai sekasi“.
Tai ypač svarbu kalbant apie moteris, bandančias į standartinę 24 valandų parą sutalpinti kelis savo gyvenimus. Todėl Baltijos valstybių mokslų akademijų ir nacionalinių UNESCO komisijų surengto konkurso „Moterims moksle“ apdovanojimas toks svarbus. – teigia dr. Viltė Janušauskaitė.
Plačiau apie stipendijos laimėtojas iš Estijos ir Latvijos – Estijos mokslų akademijos ir Latvijos mokslų akademijos svetainėse.
