Periodonto ligų paplitimas itin didelis. Statistikos duomenimis, aštuoni iš dešimties 35-erių metų ir vyresnių žmonių kenčia nuo tam tikrų dantenų problemų. Daugiau nei 10 proc. sergančiųjų nustatoma sunki periodontito forma, kai kaulo rezorbcija (nutirpimas) siekia daugiau nei pusę dantų šaknies ilgio. Nors periodonto ligų paplitimas didėja su amžiumi ir vargina net 70–85 proc. 60–65 metų žmonių, jos vis dažniau nustatomos ir jaunesniems žmomėms. Pirmą kartą periodonto ligų nustatymo pikas stebimas jau sulaukus 38-erių metų.
Europos periodontologų federacijos pateikti moksliniai duomenys rodo, kad nepaisant žymiai geresnio burnos priežiūros specialistų ir gyventojų informuotumo apie periodonto ligų profilaktikos priemones, per pastaruosius 25 metus periodontito paplitimas beveik nepakito ir išlieka itin opia problema. Apie periodonto ligų simptomus, galimas grėsmes nesikreipiant dėl gydymo ir prevencijos svarbą pasakoja odontologijos klinikos „32:Balti“ gydytoja odontologė-periodontologė med. m. dr. Laura Žiūkaitė.
Laiku pastebėti periodonto ligas padeda reguliari patikra
Pasak pašnekovės, pagrindinės periodonto ligos yra gingivitas ir periodontitas. Gingivitas – tai paviršinis dantenų uždegimas. Negydomas jis progresuoja, ir pasiekia kitą stadiją – periodontitą, kai paviršiuje esantis uždegimas išplinta ir į dantį laikančius audinius, žandikaulio kaulą. Ši lėtinė uždegiminė liga pasižymi laipsnišku dantį supančio kaulo bei kitų audinių irimu ir negydoma gresia danties praradimu.
Kaulo irimo procesas dažnai nesukelia skausmo ir kitų požymių. Todėl laiku jį pastebėti, pradėti gydymą ir išvengti nemalonių pasekmių galima tik reguliariai lankantis pas gydytoją odontologą ir tikslingai tikrinant minkštųjų audinių (atliekant dantenų gylio matavimus), ir, esant poreikiui, žandikaulio kaulo būklę (atliekant rentgenologinį tyrimą). Tyrimų duomenys turėtų būti registruojami ir nuolat stebimi.
Kokie požymiai išduoda periodonto ligas ir kada kreiptis dėl gydymo
Periodontitas lemia ne tik sutrikdytą kramtymo funkciją, riziką netekti dantų, bet ir estetiškai nepatrauklią šypseną. Ši liga taip pat daro neigiamą poveikį kalbai, socialinėms funkcijoms, bendrai žmogaus sveikatai ir gyvenimo kokybei.
Gydytoja įspėja, kad periodonto ligos nepraeina savaime. Laiku nesuteikus reikiamo gydymo, kyla grėsmė ne tik prarasti dantis. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad negydomos dantenų ligos taip pat gali padidinti riziką susirgti diabetu, širdies ligomis, hipertenzija, smegenų kraujagyslių (cerebrovaskulinėmis) ligomis. Giliai po dantenomis esantis periodontitą sukeliantis biolfimas (bakterinių apnašų sankaupos) per dantenas gali patekti į kraują ir taip sukelti su minėtomis ligomis susijusį sisteminį uždegimą.
Norint išvengti nepageidaujamų pasekmių, į gydytoją periodontologą reikėtų kreiptis vos pastebėjus periodonto ligų požymius. Dažniausi jų:
-
Patinusios, paburkusios, raudonos, tamsiai violetinės spalvos dantenos;
-
Dantenų jautrumas;
-
Dantenų kraujavimas (savaime arba valant dantis šepetėliu, tarpdančių priežiūros priemonėmis);
-
Po profesionalios burnos higienos procedūros išliekantis dantenų kraujavimas.
-
Nuo dantų atsitraukusios dantenos;
-
Nemalonus burnos kvapas, kuris nepraeina;
-
Paslankūs (klibantys) dantys;
-
Išilgėję, su atsidengusiomis šaknimis, dantys.
L. Žiūkaitė atkreipia dėmesį, kad periodonto ligų rizika yra didesnė, jeigu šalia minėtų požymių, periodontito liga nustatyta bent dviems artimiems šeimos nariams (motinai, tėvui, broliui, seseriai). Svarbu ir tai, jog pasitaiko periodonto ligų atvejų, kai pacientui nepasireiškia jokie požymiai ir nėra jokių vizualiai matomų dantų ir dantenų pakitimų, todėl siekiant laiku jas diagnozuoti ir laiku pradėti gydymą, labai svarbu reguliariai atvykti profilaktinei patikrai.
„Periodontologinis gydymas padeda sustabdyti ligos progresavimą, grąžinti sąlygas gerai burnos higienai, užkirsti kelią komplikacijoms. Kuo anksčiau kreipiamasi dėl tikslios diagnostikos ir gydymo, tuo greičiau ir geresnių ilgalaikių rezultatų galima tikėtis”, – pabrėžia pašnekovė.
Kaip gydomos periodonto ligos
Konsultacijos metu įvertinama paciento burnos ertmės būklė, mikštųjų audinių pažeidimo laipsnis bei paplitimo lygis, esant poreikiui, atliekamas rentgeno tyrimas papildomai diagnostikai. Prie periodontito progresavimo prisideda tokie gretutiniai faktoriai, kaip netaisyklinga dantų padėtis, nekokybiškos dantų restauracijos (plombos, vainikėliai). Vizito metu visa tai yra įvertinama, esant poreikiui, su ligoniu aptariama, kaip pagerinti padėtį.
Periodontito diagnozė patvirtinama esant trims pagrindiniams požymiams:
-
Periodonto audinių netekimui ir rentgenologiškai stebimam žandikaulio kaulo nykimui;
-
Periodonto (dantenų) kišenėms;
-
Dantenų kraujavimui.
Nustačius ligos stadiją, parengiamas gydymo planas. Periodonto ligų gydymas apima dantenų uždegimo mažinimą, infekcijos kontrolę, pažeistų audinių atstatymą ir periodonto ligų progresavimo profilaktiką. Pagrindinis gydymo tikslas – pašalinti ligą sukeliančias bakterines apnašas, sustabdyti dantį laikantį kaulą ardantį aktyvų uždegimą ir edukuoti bei motyvuoti pacientą užtikrinti tinkamą antrinę prevenciją, padedančią išvengti periodontito atsinaujinimo.
Laura Žiūkaitė sako, kad atlikus kruopštų profesionalų vertinimą ir gydymą, daugeliu atvejų įmanoma sėkmingai bei ilgam laikui sustabdyti periodontito progresavimą.
Periodontito gydymo trukmė priklauso nuo individualios klinikinės situacijos, nustatytos ligos stadijos bei paties paciento įsitraukimo. Kai kuriais atvejais pakanka nechirurginio gydymo etapo, įprastai trunkančio iki 4 savaičių. Tuo tarpu diagnozavus pažengusią ligos stadiją, gydymas gali užtrukti ir 3–4 mėnesius.
„Atlikus reikiamą gydymą, ne tik sumažinama dantų netekimo rizika. Nustoja kraujuoti dantenos, išnyksta nemalonus burnos kvapas, todėl pagerėja bendra paciento savijauta, sugrįžta pasitikėjimas savimi. Ne mažiau svarbus aspektas yra tai, kad gydymo metu pacientai išmoksta palaikyti gerą burnos higieną, geba atpažinti uždegimo paveiktas dantenas ir laiku kreipiasi pagalbos”, – sako Laura Žiūkaitė.
Gydytoja periodontologė atkreipia dėmesį, kad itin svarbus ir vėliau sekantis palaikomasis gydymas, kuriuo siekiama išlaikyti stabilią periodonto būklę, taip pat reguliarūs kontroliniai vizitai pas gydytoją periodontologą šiai būklei įvertinti.
„Pabaigus periodontologinį gydymą ir siekiant, kad liga neatsinaujintų, labai svarbu atsakingai rūpintis burnos higiena – valytis dantis fluoro turinčia dantų pasta du kartus per dieną, naudoti tarpdančių šepetėlius, pritaikytus individualiai pagal asmeninę situaciją, stebėti savo dantenų būklę, pastebėjus ankstyvuosius ligos atsinaujinimo (dantenų kraujavimo) požymius, nedelsiant kreiptis pas savo gydytoją dėl priežasties nustatymo”, – sako pašnekovė.
Kaip užkirsti kelią periodonto ligų išsivystymui
„Dantenų uždegimas (gingivitas) neišsivystys, jeigu ant dantų, ypač ties dantenomis, nebus bakterinio apnašo, o periodontitas neišsivystys, jeigu nebus gingivito. Pacientams kasdien nenuilsdama kartoju, jog lengviausias, pigiausias, greičiausias ir mažiausiai skausmingas būdas išvengti periodontito, yra prevencija: nuolatinė gera burnos higiena namuose, kokybiškas ir reguliarus (2 kartus per metus) dantų akmenų šalinimas odontologijos kabinete bei rizikos veiksnių eliminavimas“, – pabrėžia Laura Žiūkaitė.
Bendras organizmo atsparumas prieš periodontitą sukeliančias bakterijas didėja ir stiprinant imuninę sistemą, todėl šios ligos rizika taip pat mažėja renkantis sveiką gyvenimo būdą, apimantį ne tik tinkamą mitybą, reguliarų fizinį aktyvumą, rūkymo metimą, bet ir gerą emocinę būklę ir kokybišką poilsį.
„Mūsų, gydytojų ir burnos priežiūros specialistų, pareiga – propaguoti sveiką gyvenseną, periodonto ligų profilaktikos priemones, laiku pastebėti pirmuosius šių ligų požymius, įspėti pacientą apie galimas grėsmes, išaiškinti burnos priežiūros svarbą, išmokyti, kaip tai teisingai daryti, motyvuoti pagerinti asmeninės burnos higienos įgūdžius, taikyti ilgalaikio stebėjimo principus, kitaip tariant, vesti jį gydymo keliu”, – pabrėžia gydytoja.
Svarbiausi geros individualios burnos higienos elementai
Baigdama pokalbį gydytoja odontologė-periodontologė dr. Laura Žiūkaitė pateikia naudingų patarimų, padėsiančių užtikrinti tinkamą burnos ertmės priežiūrą:
-
Dantis valykitės rankiniu arba elektriniu dantų šepetėliu bent du kartus per dieną ne trumpiau kaip dvi minutes. Yra du pagrindiniai dantų valymo būdai. Baso dantų valymo technika dažniausiai rekomenduojama tiek turintiems sveikas dantenas, tiek periodontitu sergantiems žmonėms. Stilmano technika dažnai rekomenduojama pacientams, turintiems dantenų įdubimų.
-
Bent kartą per dieną valykite tarpdančius tarpdančių šepetėliais, o jeigu tarpdančiai jiems per maži – dantų siūlu. Skirtingo dydžio tarpdančiams naudokite skirtingo dydžio šepetėlius. Valant turi būti jaučiamas lengvas pasipriešinimas, šepetėlis lengvu paspaudimu įvedamas po dantenomis, nesukeliant skausmo. Jeigu dantenos kraujuoja, tą sritį stenkitės išvalyti itin kruopščiai ir ją stebėkite. Kraujavimui tęsiantis, kreipkitės į burnos priežiūros specialistą dėl situacijos vertinimo.
-
Ypač kruopščiai valykite aplink susigrūdusius dantis, plombas, vainikėlius ir dantų protezus, nes šiose sunkiai prieinamose vietose labiau kaupiasi apnašos.
Visgi, pasak specialistės, optimali burnos higiena skirtingiems žmonėms gali labai skirtis. Kokios priemonės ir dantų valymo būdas tinkamiausi Jūsų atveju, geriausiai patars gydytojas odontologas arba burnos higienistas.
