Susisiekimo ministras Marius Skuodis pasirašė įsakymus, kuriais pritarė, kad AB „Via Lietuva“ sudarytų sandorius dėl dar dviejų Utenos kelio atkarpų, bendrai siekiančių beveik 18 km, atnaujinimo darbų. „Via Lietuva“ sutartis su rangovais pasirašė šią savaitę.
„Sutartys su rangovais dėl darbų nuo Nemenčinės ir Maišiagalos sankryžos iki Pociūnų jau pasirašytos, o realūs visos apimties darbai magistralėje prasidės kitų metų pavasarį, kai tik leis orai. Paskutiniams trims ruožams, kurių bendras ilgis kiek daugiau nei 25 km, rangos darbų konkursai bus paskelbti lapkričio pirmoje pusėje, o rekonstrukcijos darbų pradžia taip pat planuojama nuo pavasario. Taigi „amžiaus statybomis“ pramintam projektui įgyvendinti visos sąlygos užtikrintos“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Dar likę 5 ruožai
Iš viso dar nesutvarkyto kelio Vilnius–Utena ilgis yra 42,8 km. Šios dalies atnaujinimo projektas susideda iš 5 atskirų ruožų, dėl dviejų, beveik 18 km siekiančių atkarpų nuo Nemenčinės ir Maišiagalos sankryžos iki Pociūnų gyvenvietės, sutartys pasirašytos šią savaitę. „Via Lietuva“ po pasibaigusių viešųjų pirkimų procedūrų sutartis dėl šių atkarpų atnaujinimo sudarė su AB HISK (atkarpa nuo 21,5 km iki 28,4 km, sutarties vertė – 16,2 mln. Eur) ir UAB „Fegda“ (atkarpa nuo 28,4 km iki 39,2 km, sutarties vertė – 26,8 mln. Eur).
Planuojama, kad darbai 42,8 km ruožuose turėtų vykti nestabdant eismo, bet įvedant mažesnės apimties eismo ribojimus (eismas atskirose atkarpose bus reguliuojamas šviesoforais).
„Jau ne kartą pabrėžėme kelio Vilnius–Utena, kaip strateginės jungties tarp sostinės, Utenos ir kitų šalies šiaurės rytų regiono miestų, svarbą. Šiuo metu fiziniai kelio kapitalinio remonto darbai nuo Molėtų iki Utenos vyksta kokybiškai ir net greičiau, nei planuota. Suprasdami šio projekto strateginę reikšmę ir žinodami visuomenės lūkesčius, projektui įgyvendinti nuo pat jo inicijavimo skyrėme individualų dėmesį“, – sako „Via Lietuva“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.
Dideli pokyčiai
Dėl didesnio eismo intensyvumo nuo Vilniaus iki Molėtų kelias bus atnaujintas į 2+1 eismo juostas. Tvarkomoje beveik 18 km atkarpoje bus įrengta 2,5 m pločio skiriamoji juosta. Čia suplanuota įrengti 2 požemines laikinių gyvūnų perėjas, iš esmės pertvarkyti 2 sankryžas: sankirtoje su keliu Nemenčinė–Eitminiškės–Paberžė bus įrengta žiedinė sankryža, o sankirtoje su rajoniniu keliu Joniškis–Dubingiai–Dirmeitai–Paberžė suplanuota įrengti vieno lygio keturšalę sankryžą.
Vykdant darbus, kelyje bus atnaujinti autobusų sustojimo peronai ir įrengiami laukimo paviljonai. Automobilių judėjimas bus organizuojamas keičiant juostų skaičių kas kelis kilometrus. Tai leis padidinti tranzitinio eismo srautą ir vairuotojai galės saugiai aplenkti lėčiau važiuojančias transporto priemones neišvažiuodami į priešpriešinę eismo juostą.
Pagal pasirašytas sutartis su rangovais, pirmieji beveik 18 km iš likusių 42,8 km bus baigti per 9 ir 12 mėn., neskaičiuojant žiemos pertraukos.
Pirmasis Utenos plento atnaujinimo etapas – darbai Utenos mieste – baigti spalio pradžioje, o 30 km atkarpoje nuo Molėtų iki Utenos darbai bus baigti dar šiemet.
Važiuojant naujai įrengtu Molėtai–Utena keliu net paprasta akimi matosi, kad naujasis kelias mažiau saugus, palyginus su nerekonstruotu keliu. Nesaugesnis naujasis kelias tapo todėl, kad jis tapo siauresnis bei aukštesnis.Ar dėl tokio efekto reikėjo pašalinti apie 0,5 metro betono sluoksnį, iškasti daugiau nei metro gylio senojo kelio žemę po keliu, šią ertmę užpilti nauju žvyro sluoksniu, užpilti skaldą, pakloti du asfalto sluoksnius.. Tokią rekonstrukciją buvo galima vykdyti tik norint išdidinti darbų apimtis bei gauti didesnius pelnus. Valstybei tai dvigubai ar trigubai išaugusi darbų kaina. Mano nuomone, tai panašu į eilinę biznio aferą Lietuvoje. Tai dar vienas jos griovimo epizodas.