Šeštadienis, 28 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Mokslas

Ekonomikos Nobelio premija – už visuomenės institucijų svarbos atskleidimą

www.mokslolietuva.lt, www.alkas.lt
2024-10-21 06:00:00
0
Švedijos centrinio banko Nobelio asamblėja Švedijos karališkojoje mokslų akademijoje Stokholme, Švedijoje, 2024 m. spalio 14 d. paskelbė Švedijos centrinio banko ekonomikos mokslų premiją, skirtą Alfredui Nobeliui atminti. Ji atiteko Daronui Ačemoglu (Acemoglu), Simonui Džonsonui (Johnson) ir Džeimsui (James) A. Robinsonui | K. Olsona (Christine Olsson), EPA-EFE nuotr.

Švedijos centrinio banko Nobelio asamblėja Švedijos karališkojoje mokslų akademijoje Stokholme, Švedijoje, 2024 m. spalio 14 d. paskelbė Švedijos centrinio banko ekonomikos mokslų premiją, skirtą Alfredui Nobeliui atminti. Ji atiteko Daronui Ačemoglu (Acemoglu), Simonui Džonsonui (Johnson) ir Džeimsui (James) A. Robinsonui | K. Olsona (Christine Olsson), EPA-EFE nuotr.

Šiandien ekonomikos Nobelis vainikavo visą apdovanojimų savaitę.

Šių metų Nobelio ekonomikos premijos laimėtojais tapo JAV mokslų daktarai Daronas Ačemoglu (Acemoglu), Simonas Džonsonas (Johnson) ir Džeimsas Robinsonas (James Robinson), kurie įvertino, kokią svarbą šalies gerovei turi visuomenės institucijos.

Pasak Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto Ekonominės politikos katedros vedėjo doc. Arūno Burinsko, šie mokslininkai įrodė, kad viena iš šalių klestėjimo skirtumų priežasčių yra kolonizacijos metu įdiegtos visuomeninės institucijos ir jų veiksmingumas.

„Veikale „Kodėl tautos žlunga: valdžios, klestėjimo ir skurdo šaltinis“ (angl. Why Nation Fail: The Origins of Power, Prosperity, and Poverty, 2012) būsimieji Nobelio laimėtojai tyrė kolonializmo laikus.

Jie pastebėjo skirtumą, kad vienose kolonijose buvo sukurtos įtraukios institucijos, o kitose – ne. Būtent ši takoskyra nulėmė vėlesnę šalių ekonominio augimo dinamiką“, – aiškina doc. A. Burinskas.

Pasak jo, net ir kolonizavimo metu neturtingos šalys, kuriose buvo įdiegtos įtraukios institucijos, ilgainiui tapo klestinčios.

Tai yra svarbi priežastis, kodėl buvusios kolonijos, kurios kadaise buvo turtingos, dabar yra skurdžios (pvz., šalys, buvusios Actekų imperijos teritorijoje), ir atvirkščiai (pvz., dabartinės JAV, Kanada, Australija, Naujoji Zelandija).

„Ten, kur buvo sukurtos įtraukios institucijos, kartu buvo skatinamas ekonominis aktyvumas, visuomenės įsitraukimas į ekonominius mainus.

Ten buvo užtikrinamos nuosavybės teisės ir jų apsauga, diegiamos teisės viršenybės normos, kuriamos viešosios gėrybės ir paslaugos – daroma ir tai, ko negali užtikrinti rinkos ekonomika.

Šalys su tokia institucine sąranga pasižymėjo geresniu ekonominiu vystymusi.

Šalims su institucijų sąranga, sutelkta į siauro elito rato interesų gynimą, nepavyko pasiekti stabilaus ekonominio augimo.

Ekonomikos Nobelio premija | slaptai.lt nuotr.
Ekonomikos Nobelio premija | slaptai.lt nuotr.

Vadinasi, daugumos darbas ir kiti resursai, išnaudoti tik mažumos interesams tenkinti, nesukūrė reikiamo ekonomikos skatinimo“, – tvirtina ekonomistas.

Pasak pašnekovo, iš Nobelio premijos laimėtojų tyrimų aišku, kad ekonominiam augimui įtakos turėjo ir ligų prevencija.

Kur nebuvo su jomis kovojama ir pakankamai investuojama į sveikatos apsaugą, ten ir ekonomikos vystymasis buvo lėtesnis. Taip pat ekonomistai pabrėžia naujovių ir ekonomikos augimo ryšį.

„Svarbu, kad kuriant įtraukias institucijas buvo užtikrinamos ir nuosavybės teisės, plėtojamos švietimo įstaigos, skatinamas verslumas.

Visa tai prisidėjo prie techninės pažangos ir bendro augimo. Nors tai ir nėra panacėja, bet demokratiniai procesai taip pat buvo susiję su įtraukių institucijų kūrimu“, – sako žinovas.

Jo manymu, tai yra prasta žinia šiuolaikinei Kinijos ekonomikai: „Istoriniai duomenys rodo, kad demokratinė šalies santvarka užtikrina didesnį stabilumą, tikrumą dėl ateities investicijų, tolygesnį šalies vystymąsi.

Nors trumpuoju laikotarpiu ir nedemokratinių šalių ekonomikos gali pasižymėti sparčiu vystymusi, vis dėlto ilguoju laikotarpiu joms sunkiau išlaikyti stabilų augimą.

Kalbant apie Kinijos atvejį, ši valstybė gali neišlaikyti tokio augimo tempų net ir investuodama į naujoves ar naujas technologijas.

Ilguoju laikotarpiu gali pasidaryti sunku išlaikyti stabilią santvarką ir visiems, dalyvaujantiems rinkoje, ne tik užtikrinti pagarbą jų nuosavybės teisėms, bet ir užtikrinti laisvę kūrybiškiems ir sumaniems visuomenės nariams.“

Kaip teigiamą pavyzdį žinovas pasitelkia Pietų Korėjos atvejį: „Dar visai neseniai autoritarine buvusi valstybė tapo demokratinė ir išgyveno pakilimą, susijusį su industrializacija, įtraukių institucijų kūrimu, diegiamomis naujovėmis ir sparčiu ekonominiu augimu.“

Doc. A. Burinskas pabrėžia, kad kuriant sėkmingas valstybes su veiksminga ekonomika labai svarbu, kokia visuomenės dalis įtraukiama į ekonominius mainus.

„Palyginkite ekonomikos augimą XX a. pradžioje, kai daugumoje Vakarų šalių dirbo tik vyrai, ir vėlesnius laikus, kai moterų įsitraukimas į darbo rinką suteikė reikšmingą impulsą ekonomikoms augti.

Kuo daugiau žmonių dalyvauja ekonominiame valstybės gyvenime, tuo didesnis impulsas valstybei vystytis. Žinoma, čia svarbus ir valstybės vaidmuo kuriant veiksmingą teisinę sąrangą ekonominei apyvartai užtikrinti.

Sėkmingoje sistemoje auga pagaminamos gamybos apimtys, vartojimas, atsiranda galimybės steigti verslus ir kurti naujas darbo vietas, įgyvendinti pažangius ir naujoviškus sumanymus, didinti veiksmingumą ir t. t.“, – vardija doc. A. Burinskas.

Pasak jo, tai turi įtakos ir gerovės ekonomikai. Svarbu, kaip valstybė sugeba prisidėti kuriant gėrybes ir jas perskirstant – kurti rinkos ekonomikos taisykles, standartus, užtikrinti socialinį teisingumą.

Lietuvoje prie to prisidėjo įstojimas į ES, kartu atnešęs ir pažangų reguliavimą.

„Galvojant apie šiandienos Nobelio ekonomikos premijos laimėtojų atliktų darbų reikšmę, galima rasti paralelių ir su Lietuvos naujienomis.

Keičiantis valdžiai ir politinei darbotvarkei, verta pagalvoti, kaip patys toliau kursime ar tobulinsime įtraukias institucijas. Tam būtina politinės valdžios lyderystė.

Svarbu suprasti ir nutarti, kokie strateginiai mūsų valstybiniai tikslai, kaip politikai gali prisidėti prie įtraukesnės institucinės sąrangos kūrimo, tokios, kuri skatintų naujoves ir naujų investicijų pritraukimą (ypač kai netolimoje ateityje gausime mažiau ES fondų paramos).

Tai – dalis klausimų, į kuriuos reikėtų atsakyti norint, kad institucijos prisidėtų prie Lietuvos ekonominio augimo skatinimo“, – mano doc. A. Burinskas.

Laimėtojai gaus po aukso medalį, diplomą ir pasidalins 11 mln. Švedijos kronų (maždaug 0,972 mln. eurų) piniginę premiją.

Pernai Nobelio ekonomikos premija, kuria užbaigiamas apdovanojimų laikas, buvo paskirta Harvardo universiteto profesorei Klaudijai Goldinai (Claudia Goldin) už darbus, padėjusius suprasti moterų vaidmenį darbo rinkoje.

Nobelio ekonomikos premija oficialiai vadinama Švedijos centrinio banko ekonomikos mokslų premija Alfredui Nobeliui atminti. Šis apdovanojimas teikiamas nuo 1969 m. ir yra laikomas viena iš Nobelio premijų.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Nobelio medicinos premija – mokslininkams, atradusiems genų veiklą reguliuojančią
  2. Nobelio literatūros premija atiteko Pietų Korėjos rašytojai Han Kang
  3. Ar greitai turėsime chemijos Nobelio premiją Lietuvoje?
  4. Vilniaus universitetas Nobelio premijos lūkesčius atideda netolimai ateičiai
  5. Nobelio premijos laimėtojui Žerardui Morau suteikiamas VU garbės daktaro vardas
  6. Per 40 institucijų Lietuvoje naudosis nauja plagiato aptikimo sistema – galės aptikti ir DI pėdsakus
  7. Atvyksta fizikos Nobelio premijos laimėtojas
  8. VU chemikai: Nobelio premijos laureatų darbai ateityje padės sukurti molekulinius robotus
  9. Visuomenės ir žinovų įvertinta vizija „Lietuva 2050“ teikiama Vyriausybei
  10. A. Baranausko literatūrinė premija skirta mokslininkui Skirmantui Valentui
  11. Laisvės premija įteikta antisovietinio pasipriešinimo dalyviui Petrui Plumpai
  12. Rašytojos Ievos Simonaitytės XXVIII premija įteikta Vaidotui Bliūdžiui
  13. Lituanistinio mokytojo premija šiemet paskirta Airijos lituanistinės mokyklos mokytojai Donatai Simonaitienei
  14. Vykdomi genetiniai tyrimai apie tai, kas mus daro žmonėmis
  15. S. Lozoraičio premija – žurnalistei, knygų redaktorei R. Pupalaigytei

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Policija
Lietuvoje

Savaitgalį – pareigūnų dėmesys motociklininkų saugumui

2025 06 27
Gitanas Nausėda
Lietuvoje

Prezidentas pasirašė mokesčių, pensijų ir Gynybos fondo įstatymus

2025 06 27
Smūgio slopintuvas
Lietuvoje

Didesniam saugumui keliuose – mobilūs smūgio slopintuvai

2025 06 27
Šuo, katė
Gamta ir žmogus

EP žengia į priekį užtikrinant naminių gyvūnų gerovę

2025 06 27
Vilniaus senamiestis
Lietuvoje

Patvirtintas Vilniaus istorinio centro valdymo planas

2025 06 27
Automobilis, kelionės
Gamta ir žmogus

GPS trikdžiai kelia nerimą keliaujant, bet ne bendraujant

2025 06 27
Troleibusas
Lietuvoje

Nuo liepos 1 d. Vilniuje – nauji kelionių bilietai

2025 06 27
Atgimimo aikšte Klaipėdoje | klaipeda.lt nuotr.
Lietuvoje

Klaipėdos Atgimimo aikštė ruošiama išminavimo darbams

2025 06 27

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ar juos atras? apie K. Stoškus. Apie tautos poetę, išdavystę ir desovietizacijos politiką? (IV)
  • Rimvydas apie Vilniaus elektriniai laivai jau testuojami Rygoje
  • Rimvydas apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
  • +++ apie Vilniaus elektriniai laivai jau testuojami Rygoje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Savaitgalį – pareigūnų dėmesys motociklininkų saugumui
  • Prezidentas pasirašė mokesčių, pensijų ir Gynybos fondo įstatymus
  • Vaikystė – tai metas, kai fantazija neturi ribų, o svajonės virsta nuotykiais!
  • Ieškote žaislo, kuris lavintų jūsų vaiko kūrybiškumą, motorinius įgūdžius ir loginį mąstymą?

Kiti Straipsniai

Leonas Stepanauskas sulaukė 100 metų

Leonas Stepanauskas sulaukė 100 metų

2025 06 27
Kviečia parodos „Aleksandras Stulginskis (1885–1969): ir garbingai, ir Lietuvai naudingai“ atidarymas | istorineprezidentura.lt nuotr.

Kviečia parodos „Aleksandras Stulginskis (1885–1969): ir garbingai, ir Lietuvai naudingai“ atidarymas

2025 06 27
Lietuvos mokslų akademija | vu.lt nuotr.

Lietuvos mokslų akademija paskyrė stipendijas geriausiems jauniesiems mokslininkams

2025 06 27
1956 m. Devintinės | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (III)

2025 06 27
Klaipėdoje vyks 1923-ųjų sukilimo dalyvio Viliaus Šaulinskio pagerbimo renginys | mlimuziejus.lt nuotr.

Klaipėdoje vyks 1923-ųjų sukilimo dalyvio Viliaus Šaulinskio pagerbimo renginys

2025 06 27
Archyvo fondus papildė Telšių istorijai svarbūs dokumentai | archyvai.lrv.lt nuotr.

Archyvo fondus papildė Telšių istorijai svarbūs dokumentai

2025 06 27
Kviečia virtuali paroda „Lietuvos atstovavimo Los Andžele istorija“ | lcva.archyvai.lrv.lt nuotr.

Kviečia virtuali paroda „Lietuvos atstovavimo Los Andžele istorija“

2025 06 26
Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotraukoje – paminklas 1941 m. birželio 24-25 d. Rainių miškelyje nužudytiems žmonėms atminti, 1989–1990 m. | K. Laužadžio nuotr.

Prisimename 1941-ųjų birželio 24–25 d. Rainių žudynes

2025 06 26
Vilniaus mieste tikrinti viešieji užrašai ir išorinė reklama | vki.lrv.lt nuotr.

Vilniaus mieste tikrinti viešieji užrašai ir išorinė reklama

2025 06 26
Migracijos departamentas

Gyventojų skaičiaus augimą šalyje lėmė tarptautinė migracija

2025 06 26

Skaitytojų nuomonės:

  • Ar juos atras? apie K. Stoškus. Apie tautos poetę, išdavystę ir desovietizacijos politiką? (IV)
  • Rimvydas apie Vilniaus elektriniai laivai jau testuojami Rygoje
  • Rimvydas apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
  • +++ apie Vilniaus elektriniai laivai jau testuojami Rygoje
  • +++ apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Stresas darbe - kokie veiksniai jį lemia | pexels.com nuotr.

Pagrindinės nerimo bei streso priežastys – karas ir darbas

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai