Pirmadienis, 2 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Mokslas

Ekonomikos Nobelio premija – už visuomenės institucijų svarbos atskleidimą

www.mokslolietuva.lt, www.alkas.lt
2024-10-21 06:00:00
0
Švedijos centrinio banko Nobelio asamblėja Švedijos karališkojoje mokslų akademijoje Stokholme, Švedijoje, 2024 m. spalio 14 d. paskelbė Švedijos centrinio banko ekonomikos mokslų premiją, skirtą Alfredui Nobeliui atminti. Ji atiteko Daronui Ačemoglu (Acemoglu), Simonui Džonsonui (Johnson) ir Džeimsui (James) A. Robinsonui | K. Olsona (Christine Olsson), EPA-EFE nuotr.

Švedijos centrinio banko Nobelio asamblėja Švedijos karališkojoje mokslų akademijoje Stokholme, Švedijoje, 2024 m. spalio 14 d. paskelbė Švedijos centrinio banko ekonomikos mokslų premiją, skirtą Alfredui Nobeliui atminti. Ji atiteko Daronui Ačemoglu (Acemoglu), Simonui Džonsonui (Johnson) ir Džeimsui (James) A. Robinsonui | K. Olsona (Christine Olsson), EPA-EFE nuotr.

Šiandien ekonomikos Nobelis vainikavo visą apdovanojimų savaitę.

Šių metų Nobelio ekonomikos premijos laimėtojais tapo JAV mokslų daktarai Daronas Ačemoglu (Acemoglu), Simonas Džonsonas (Johnson) ir Džeimsas Robinsonas (James Robinson), kurie įvertino, kokią svarbą šalies gerovei turi visuomenės institucijos.

Pasak Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto Ekonominės politikos katedros vedėjo doc. Arūno Burinsko, šie mokslininkai įrodė, kad viena iš šalių klestėjimo skirtumų priežasčių yra kolonizacijos metu įdiegtos visuomeninės institucijos ir jų veiksmingumas.

„Veikale „Kodėl tautos žlunga: valdžios, klestėjimo ir skurdo šaltinis“ (angl. Why Nation Fail: The Origins of Power, Prosperity, and Poverty, 2012) būsimieji Nobelio laimėtojai tyrė kolonializmo laikus.

Jie pastebėjo skirtumą, kad vienose kolonijose buvo sukurtos įtraukios institucijos, o kitose – ne. Būtent ši takoskyra nulėmė vėlesnę šalių ekonominio augimo dinamiką“, – aiškina doc. A. Burinskas.

Pasak jo, net ir kolonizavimo metu neturtingos šalys, kuriose buvo įdiegtos įtraukios institucijos, ilgainiui tapo klestinčios.

Tai yra svarbi priežastis, kodėl buvusios kolonijos, kurios kadaise buvo turtingos, dabar yra skurdžios (pvz., šalys, buvusios Actekų imperijos teritorijoje), ir atvirkščiai (pvz., dabartinės JAV, Kanada, Australija, Naujoji Zelandija).

„Ten, kur buvo sukurtos įtraukios institucijos, kartu buvo skatinamas ekonominis aktyvumas, visuomenės įsitraukimas į ekonominius mainus.

Ten buvo užtikrinamos nuosavybės teisės ir jų apsauga, diegiamos teisės viršenybės normos, kuriamos viešosios gėrybės ir paslaugos – daroma ir tai, ko negali užtikrinti rinkos ekonomika.

Šalys su tokia institucine sąranga pasižymėjo geresniu ekonominiu vystymusi.

Šalims su institucijų sąranga, sutelkta į siauro elito rato interesų gynimą, nepavyko pasiekti stabilaus ekonominio augimo.

Ekonomikos Nobelio premija | slaptai.lt nuotr.
Ekonomikos Nobelio premija | slaptai.lt nuotr.

Vadinasi, daugumos darbas ir kiti resursai, išnaudoti tik mažumos interesams tenkinti, nesukūrė reikiamo ekonomikos skatinimo“, – tvirtina ekonomistas.

Pasak pašnekovo, iš Nobelio premijos laimėtojų tyrimų aišku, kad ekonominiam augimui įtakos turėjo ir ligų prevencija.

Kur nebuvo su jomis kovojama ir pakankamai investuojama į sveikatos apsaugą, ten ir ekonomikos vystymasis buvo lėtesnis. Taip pat ekonomistai pabrėžia naujovių ir ekonomikos augimo ryšį.

„Svarbu, kad kuriant įtraukias institucijas buvo užtikrinamos ir nuosavybės teisės, plėtojamos švietimo įstaigos, skatinamas verslumas.

Visa tai prisidėjo prie techninės pažangos ir bendro augimo. Nors tai ir nėra panacėja, bet demokratiniai procesai taip pat buvo susiję su įtraukių institucijų kūrimu“, – sako žinovas.

Jo manymu, tai yra prasta žinia šiuolaikinei Kinijos ekonomikai: „Istoriniai duomenys rodo, kad demokratinė šalies santvarka užtikrina didesnį stabilumą, tikrumą dėl ateities investicijų, tolygesnį šalies vystymąsi.

Nors trumpuoju laikotarpiu ir nedemokratinių šalių ekonomikos gali pasižymėti sparčiu vystymusi, vis dėlto ilguoju laikotarpiu joms sunkiau išlaikyti stabilų augimą.

Kalbant apie Kinijos atvejį, ši valstybė gali neišlaikyti tokio augimo tempų net ir investuodama į naujoves ar naujas technologijas.

Ilguoju laikotarpiu gali pasidaryti sunku išlaikyti stabilią santvarką ir visiems, dalyvaujantiems rinkoje, ne tik užtikrinti pagarbą jų nuosavybės teisėms, bet ir užtikrinti laisvę kūrybiškiems ir sumaniems visuomenės nariams.“

Kaip teigiamą pavyzdį žinovas pasitelkia Pietų Korėjos atvejį: „Dar visai neseniai autoritarine buvusi valstybė tapo demokratinė ir išgyveno pakilimą, susijusį su industrializacija, įtraukių institucijų kūrimu, diegiamomis naujovėmis ir sparčiu ekonominiu augimu.“

Doc. A. Burinskas pabrėžia, kad kuriant sėkmingas valstybes su veiksminga ekonomika labai svarbu, kokia visuomenės dalis įtraukiama į ekonominius mainus.

„Palyginkite ekonomikos augimą XX a. pradžioje, kai daugumoje Vakarų šalių dirbo tik vyrai, ir vėlesnius laikus, kai moterų įsitraukimas į darbo rinką suteikė reikšmingą impulsą ekonomikoms augti.

Kuo daugiau žmonių dalyvauja ekonominiame valstybės gyvenime, tuo didesnis impulsas valstybei vystytis. Žinoma, čia svarbus ir valstybės vaidmuo kuriant veiksmingą teisinę sąrangą ekonominei apyvartai užtikrinti.

Sėkmingoje sistemoje auga pagaminamos gamybos apimtys, vartojimas, atsiranda galimybės steigti verslus ir kurti naujas darbo vietas, įgyvendinti pažangius ir naujoviškus sumanymus, didinti veiksmingumą ir t. t.“, – vardija doc. A. Burinskas.

Pasak jo, tai turi įtakos ir gerovės ekonomikai. Svarbu, kaip valstybė sugeba prisidėti kuriant gėrybes ir jas perskirstant – kurti rinkos ekonomikos taisykles, standartus, užtikrinti socialinį teisingumą.

Lietuvoje prie to prisidėjo įstojimas į ES, kartu atnešęs ir pažangų reguliavimą.

„Galvojant apie šiandienos Nobelio ekonomikos premijos laimėtojų atliktų darbų reikšmę, galima rasti paralelių ir su Lietuvos naujienomis.

Keičiantis valdžiai ir politinei darbotvarkei, verta pagalvoti, kaip patys toliau kursime ar tobulinsime įtraukias institucijas. Tam būtina politinės valdžios lyderystė.

Svarbu suprasti ir nutarti, kokie strateginiai mūsų valstybiniai tikslai, kaip politikai gali prisidėti prie įtraukesnės institucinės sąrangos kūrimo, tokios, kuri skatintų naujoves ir naujų investicijų pritraukimą (ypač kai netolimoje ateityje gausime mažiau ES fondų paramos).

Tai – dalis klausimų, į kuriuos reikėtų atsakyti norint, kad institucijos prisidėtų prie Lietuvos ekonominio augimo skatinimo“, – mano doc. A. Burinskas.

Laimėtojai gaus po aukso medalį, diplomą ir pasidalins 11 mln. Švedijos kronų (maždaug 0,972 mln. eurų) piniginę premiją.

Pernai Nobelio ekonomikos premija, kuria užbaigiamas apdovanojimų laikas, buvo paskirta Harvardo universiteto profesorei Klaudijai Goldinai (Claudia Goldin) už darbus, padėjusius suprasti moterų vaidmenį darbo rinkoje.

Nobelio ekonomikos premija oficialiai vadinama Švedijos centrinio banko ekonomikos mokslų premija Alfredui Nobeliui atminti. Šis apdovanojimas teikiamas nuo 1969 m. ir yra laikomas viena iš Nobelio premijų.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Nobelio medicinos premija – mokslininkams, atradusiems genų veiklą reguliuojančią
  2. Nobelio literatūros premija atiteko Pietų Korėjos rašytojai Han Kang
  3. Ar greitai turėsime chemijos Nobelio premiją Lietuvoje?
  4. Vilniaus universitetas Nobelio premijos lūkesčius atideda netolimai ateičiai
  5. Nobelio premijos laimėtojui Žerardui Morau suteikiamas VU garbės daktaro vardas
  6. Per 40 institucijų Lietuvoje naudosis nauja plagiato aptikimo sistema – galės aptikti ir DI pėdsakus
  7. Atvyksta fizikos Nobelio premijos laimėtojas
  8. VU chemikai: Nobelio premijos laureatų darbai ateityje padės sukurti molekulinius robotus
  9. Visuomenės ir žinovų įvertinta vizija „Lietuva 2050“ teikiama Vyriausybei
  10. A. Baranausko literatūrinė premija skirta mokslininkui Skirmantui Valentui
  11. Laisvės premija įteikta antisovietinio pasipriešinimo dalyviui Petrui Plumpai
  12. Rašytojos Ievos Simonaitytės XXVIII premija įteikta Vaidotui Bliūdžiui
  13. Lituanistinio mokytojo premija šiemet paskirta Airijos lituanistinės mokyklos mokytojai Donatai Simonaitienei
  14. Vykdomi genetiniai tyrimai apie tai, kas mus daro žmonėmis
  15. S. Lozoraičio premija – žurnalistei, knygų redaktorei R. Pupalaigytei

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Ukrainos dronų ataka Rusijos gilumoje | Alkas.lt koliažas
Ukrainos balsas

Rusijos „Perl Harboras“: susprogdinti bombonešiai, sąmyšis Maskvoje ir Stambulo derybų kortos

2025 06 01
Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 12 12 10:45
Ukrainos balsas

Rusiškos „derybos“: reikalavimas pasiduoti

2025 06 01
Tautinių rūbų kūrėjai: Vilkėdamas istoriją, paaugi bent 3 centimetrais | lzs.lt nuotr.
Etninė kultūra

Tautinių rūbų kūrėjai: Vilkėdamas istoriją, paaugi bent 3 centimetrais

2025 06 01
Saulės elektrinė | statybunaujienos.lt nuotr.
Energetika

Saulės elektrinių bumas Lietuvoje neslopsta – ar sugebėsime sutvarkyti jų atliekas?

2025 06 01
Bernadetos gobelenas | valdovurumai.lt nuotr.
Kultūra

Restauruotas karališkas gobelenas pristatomas lankytojams

2025 06 01
LNM
Architektūra

Ar Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas pateisino lūkesčius?

2025 06 01
Sūduviai
Etninė kultūra

Sūduvos vardo susigrąžinimas: diskusija dėl istorinės tapatybės ir teisinio įtvirtinimo

2025 05 31
Kviečia Petro Bartkaus-Žadgailos 100-osioms gimimo metinėms skirta paroda | voruta.lt nuotr.
Istorija

Kviečia Petro Bartkaus-Žadgailos 100-osioms gimimo metinėms skirta paroda

2025 05 31

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Net jeigu taip - apie Ar Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas pateisino lūkesčius?
  • Kas toliau? - apie K. Stoškus. Apie tautos poetę, išdavystę ir desovietizacijos politiką? (IV)
  • Tam mokestį naudotų? apie R. Šimaitis. 230–276 mln. eurų kasmet –nedirbantiems užsieniečiams, o lietuviams NT mokestis po kaklu?
  • +++ apie Z. Vaišvila. Kur mus vedate?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Rusijos „Perl Harboras“: susprogdinti bombonešiai, sąmyšis Maskvoje ir Stambulo derybų kortos
  • Rusiškos „derybos“: reikalavimas pasiduoti
  • Kai televizorius tampa kibernetinių atakų taikiniu
  • Tik sporto ir mitybos apsisaugoti nuo celiulito gali nepakakti

Kiti Straipsniai

Tautinių rūbų kūrėjai: Vilkėdamas istoriją, paaugi bent 3 centimetrais | lzs.lt nuotr.

Tautinių rūbų kūrėjai: Vilkėdamas istoriją, paaugi bent 3 centimetrais

2025 06 01
Vištiena

Kaip laiku atpažinti mitybos sutrikimo pavojų?

2025 06 01
Saulės elektrinė | statybunaujienos.lt nuotr.

Saulės elektrinių bumas Lietuvoje neslopsta – ar sugebėsime sutvarkyti jų atliekas?

2025 06 01
Bernadetos gobelenas | valdovurumai.lt nuotr.

Restauruotas karališkas gobelenas pristatomas lankytojams

2025 06 01
LNM

Ar Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas pateisino lūkesčius?

2025 06 01
Lietuvos literatūros ir meno archyvas parengė virtualią parodą „Poezijos pavasariai“ | archyvai.lrv.lt nuotr.

Lietuvos literatūros ir meno archyvas parengė virtualią parodą „Poezijos pavasariai“

2025 06 01
Nuo anonimo iki kaimyno Jono: kaip paprasti ryšiai kuria stiprią bendruomenę | Canva nuotr.

Nuo anonimo iki kaimyno Jono: kaip paprasti ryšiai kuria stiprią bendruomenę

2025 06 01
Lietuvos banko rūmai Kaune kviečia į nemokamas ekskursijas ir šeštadieniais

Lietuvos banko rūmai Kaune kviečia į nemokamas ekskursijas ir šeštadieniais

2025 05 31
Kompiuteris | rrt.lt nuotr.

Kas kaltas dėl lėto kompiuterio darbo?

2025 05 31
Namas

Būstas regionuose: ieškoma ramybės, saugumo ir gamtos

2025 05 31

Skaitytojų nuomonės:

  • Net jeigu taip - apie Ar Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas pateisino lūkesčius?
  • Kas toliau? - apie K. Stoškus. Apie tautos poetę, išdavystę ir desovietizacijos politiką? (IV)
  • Tam mokestį naudotų? apie R. Šimaitis. 230–276 mln. eurų kasmet –nedirbantiems užsieniečiams, o lietuviams NT mokestis po kaklu?
  • +++ apie Z. Vaišvila. Kur mus vedate?
  • +++ apie Rusijos „Perl Harboras“: susprogdinti bombonešiai, sąmyšis Maskvoje ir Stambulo derybų kortos
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Stresas darbe - kokie veiksniai jį lemia | pexels.com nuotr.

Pagrindinės nerimo bei streso priežastys – karas ir darbas

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai