Lietuvoje šiemet garsiai nuskambėjo net kelios vaikų dingimo istorijos. Vieno dingusio paauglio aktyviai ieškoma ir šiuo metu. Tad nenuostabu, kad vis didesnei daliai tėvų rūpi jų atžalų saugumas.
Tyrimai rodo, kad trečdalis vaikus auginančių mūsų šalies gyventojų yra išgyvenę atvejų, kai negalėjo susisiekti su atžalomis ir nieko nežinojo apie jų buvimo vietą. Nevyriausybinės organizacijos duomenys rodo, kad dauguma dingusių vaikų Lietuvoje yra surandami, tačiau dingimo atvejų, deja, nemažėja.
Dingusių žmonių šeimų paramos centro duomenimis, per tris pirmuosius 2023 metų ketvirčius paieškų registre užregistruota apie 1 700 vaikų, 2022 metais ieškota beveik 2 tūkst. vaikų. Statistika rodo, jog būta metų, kai dingusių vaikų skaičius Lietuvoje viršijo 3 tūkstančius.
Dingusių žmonių šeimų paramos centras skelbia, kad dauguma tokių vaikų greitai atsiranda: maždaug 70 proc. – į globos įstaigas negrįžę nepilnamečiai. Tačiau registruojami ir iš šeimynų, šeimų dingę vaikai. Antra pagal dažnį priežastis – vieno iš tėvų išvežami vaikai, kartais į užsienį. Mažesnius vaikus (iki 10 metų) pagrobia ir susiginčiję tėvai, kartais jie tiesiog išneša vaiką. Neretai ir patys vaikai nepranešę išeina pas draugus ar patraukia pramogauti ir nustatytu laiku negrįžta namo.
Žinoti vaikų buvimo vietą – vis aktualiau
„Norstat” Lietuvoje atlikto visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, didelei daliai Lietuvos tėvų yra tekę patirti nerimą dėl savo nepilnamečio vaiko saugumo ir jo buvimo vietos. 53 proc. atžalų turintiems šalies gyventojams yra nepavykę prisiskambinti savo vaikui, kai jų išmaniojo telefono garsas buvo išjungtas. Trečdalis respondentų, dalyvaudami tyrime, išreiškė poreikį žinoti, kur yra jų vaikai ir turėti galimybę klausytis jų aplinkos. Daugiau nei pusė apklaustųjų teigė norintys visada pasiekti savo atžalas.
„Situacija mūsų visuomenėje keičiasi: vaikų savarankiškumas, kuris be jokių alternatyvų buvo skiepijamas vos mokyklą pradėjusiems lankyti nepilnamečiams prieš kelis dešimtmečius, dabar nebėra toks besąlygiškas kaip anksčiau. Didelė dalis tėvų nori žinoti, kur konkrečiu metu yra jų vaikai. Šio visuomenės elgsenos pokyčio tikrai negalime vadinti per didele kontrole, tėvų įsitraukimas į vaikų veiklas kuria abipusį saugumą“, – sako psichologė Inga Būdvytytė.
Tyrimo duomenys rodo, kad didžioji dalis – 42 proc. – mūsų šalies tėvų, kai patys negali pasirūpinti vaikais, juos patiki seneliams. Daugiau nei ketvirtadalis atžalas auginančių mūsų šalies gyventojų vaikų saugumu rūpinasi patys, naudodami išmaniuosiuose įrenginiuose įdiegtas buvimo vietą sekti leidžiančias aplikacijas. Populiariausia mokama aplikacija – „FindMyKids“. Ją Lietuvoje dažniausiai naudoja 35-44 metų amžiaus tėvai.
„Vaikai gausiai naudoja šiuolaikines technologijas, nenoriai skiriasi su išmaniaisiais telefonais, todėl šiuos įrenginius pasitelkti vaikų saugumui yra išties naudinga. Šiais laikais įdiegti programėles į telefonus yra itin paprasta. Tačiau svarbus kitas klausimas – kaip vaikui paaiškinti, kad norite stebėti jo buvimo vietą. Atžala turi suprasti, dėl ko tai reikalinga“, – kalba I. Būdvytytė.
Privatus detektyvas ragina saugoti atžalas
Privataus detektyvo Olego Rimano teigimu, rūpinimasis vaikų saugumu ir prevencija, kad jie nedingtų be žinios, yra itin svarbi tėvų atsakomybė.
Ilgametę darbo policijoje patirtį turintis detektyvas sako, kad į jį tėvai kreipiasi tada, kai policijos pastangos rasti vaiką būna bevaisės.
„Mes galime tik padėti policijai – dar kartą patikrinti surinktus duomenis, ją įvertinti, iškelti naujas versijas. Tačiau dingimo atveju, žinoma, yra svarbus greitis – kuo greičiau bus pradėta ieškoti, tuo daugiau šansų rasti. Todėl tėvams labai pravartu žinoti, kur yra jų vaikas ir kada dingo ryšys su juo“, – komentuoja patyręs detektyvas.
Specialistai pateikia kelis patarimus tėvams, kaip jie kasdien turėtų rūpintis savo vaikų saugumu.
7 patarimai, kaip rūpintis vaikų saugumu
1. Išmokykite vaikus pagrindinės saugumo informacijos. Vaikai turėtų žinoti savo gyvenamą vietą, kad galėtų ją pranešti, jei pasiklystų. Išmokykite vaikus, kaip susisiekti su policija ar kitomis tarnybomis, kai prireikia pagalbos. Padėkite įsiminti šeimos narių telefonų numerius.
2. Aiškiai nurodykite ribas, ką vaikai gali ir ko negali daryti. Pasakykite, kur vaikai gali eiti be priežiūros, su kuo gali bendrauti, ir ką daryti, jei jiems kažkas kelia nerimą. Paaiškinkite vaikams, kad jie neturėtų kalbėtis ar eiti su nepažįstamais žmonėmis, net jei šie siūlo pagalbą, dovanų ar prašo padėti.
3. Sutarkite susitikimų vietą. Turėkite aiškiai nustatytą vietą, kur susitikti, jei esate viešoje vietoje (prekybos centre, parke) ir netyčia atsiskirsite. Tai padės vaikui jus rasti greičiau.
4.Naudokitės technologijomis. Vaikams, turintiems išmaniuosius telefonus ar išmaniuosius laikrodžius, įdiekite programėles, pavyzdžiui, programėlę „Findmykids“, kad žinotumėte tikslią savo vaiko buvimo vietą, gautumėte pranešimus, kai vaikas pakeičia vietovę ar vietą, ir nedelsdami susisiekite su vaiku. Išmokykite vaiką, kaip naudotis buvimo vietos dalijimosi funkcijomis ir SOS mygtuku, kad galėtų susisiekti su jumis nelaimės atveju.
5. Kurkite pasitikėjimu grįstą tarpusavio ryšį, nevenkite pokalbių apie saugumą. Vaikai turėtų jaustis saugūs pranešdami tėvams, jei kas nors mažuosius trikdo arba kelia įtarimą. Periodiškai aptarkite saugumo temą. Kartais vaikai gali pamiršti detales, todėl svarbu jas nuolat jiems priminti.
6. Stebėkite aplinką. Žinokite, kur yra vaikai, su kuo jie bendrauja bei kiekvieną kartą aptarkite jų planus, kai jie eina iš namų. Stebėkite vaikų veiklą internete. Paaiškinkite jiems apie pavojus, kurie gali slypėti virtualioje erdvėje.
7. Sukurkite „kas, jeigu“ scenarijus. Paaiškinkite vaikams, kad jei pasiklys, jie turėtų kreiptis į policininką, apsaugos darbuotoją ar parduotuvės darbuotoją. Išmokykite vaiką bėgti į saugią vietą ir garsiai šaukti pagalbos, jei kas nors bando jį susekti ar paimti.
