Geopolitiniai postūmiai

Svarbiausias šios savaitės įvykis, bent jau žiniasklaidos priemonių antraštėse, buvo taip vadinama „peidžerių operacija“. Ji ne tik nukreipė pasaulio dėmesį nuo Rusijos karo Ukrainoje, kuris toliau vyksta pilnu pajėgumu.

Aštrėjantys Izraelio kariuomenės smūgiai „Hezbollah“ bei šio ryto įsiveržimas į Kataro valdomą Al Jazeera televizijos biurą Vakarų Kranto Ramala mieste, nurodant jį uždaryti 45 dienoms, kelia vis daugiau klausimų apie Tel Avivo pasirinktą veiksmų eigos variantą kovojant su teroristais.

Iš vienos pusės, nestandartiniai ėjimai visiškai išmuša iš vėžių teroristines organizacijas ir valstybes, kurios tikisi, kad kita pusė laikysis tarptautinių susitarimų, įvairių teisės normų, nerašytų, bet šiuolaikinės demokratijos ir vakarietiškos civilizacijos taisyklių. Iš kitos pusės, ar yra ir kur yra ta riba, kai net ir gindamasis, negali susitapatinti su teroristu ir elgtis taip pat, kaip jis?

Vakarų lyderiams budriai stebint, kaip vystytis veiksmai Artimuosiuose rytuose, mes visgi kreipiame jų dėmesį rytų Europos kryptimi, kur ryžtingi veiksmai ir karo nutraukimas smogiant blogio ašies irštvai Maskvoje padėtų išspręsti blogėjančio geopolitinio saugumo klausimus kitose pasaulio dalyse.

Kol kas, deja, rimtesnių pokyčių čia nematyti. Džiugina tai, kad ES komisijos pirmininkė Ursula fon der Lejen penktadienį nuvykusi į Kijevą pagaliau paskelbė apie senai planuotą 35 mlrd. eurų ES paskolą Ukrainai. Tačiau ir šią žinią temdo nesutarimai ir vieningo požiūrio nebuvimas – dar birželį buvo sukirsta rankomis dėl 50 mlrd. eurų paskolos, kurios surinkimas ėmė strigti.

Visų pirma, dėl Vengrijos veto, kas tikrai nebuvo netikėta, tačiau JAV įjungtas atbulinis ėmė kelti įvairių klausimų. Formaliai, JAV pareikalavo teisinių garantijų, kad Rusijos valstybės turtas bus įšaldytas ilgesnį laiką.

ES, kurioje yra įšaldyta beveik 200 mlrd. eurų, negalėjo to užtikrinti, nes Vengrija nepritarė sankcijų Rusijai režimo pratęsimui. ES ir JAV turėjo suteikti po 20 mlrd. eurų, o Kanada, Japonija ir JK – dar dešimt. EK pirmininkei ir kitiems diplomatams bei biurokratams Briuselyje reikėjo iš tiesų išlieti daug prakaito, kad susitarimas visiškai nesužlugtų.

„Dabar esame įsitikinę, kad galime labai greitai suteikti Ukrainai paskolą, kuri bus užtikrinta netikėtu pelnu iš Rusijos turto“, – sakė fon der Lejen, kalbėdama šalia Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio Kijjeve.

Šie pinigai yra labai reikalingi Ukrainai, kurios energetinę infrastruktūrą nepaliaujamai daužo driskiai, o ekonomika iš esmės laikosi tik ant Vakarų dotacijų. Gebėjimas gintis nuo agresoriaus ir galimybė svajoti apie Rusijos okupuotų teritorijų išlaisvinimą jėga bei Maskvos ordų sutriuškinimą reikalauja didžiulių gamybos, logistinių ir atstatymo / remonto pajėgumų. Jų negali būti be dirbančių žmonių rankų ir milijardinių lėšų.

Tuo tarpu pats Ukrainos prezidentas vis aiškiau signalizuoja, kad Kijevas bus pasirengęs užbaigti karą su Maskva derybomis.

Kalbėdamas su žurnalistais prieš kelionę į JAV kitą savaitę, kur dalyvaus JT Generalinėje Asamblėjoje ir susitiks su Džo Baidenu, V. Zelenskis sakė, kad JAV prezidentui pateiks „pergalės planą“, kurį jis nori įgyvendinti iki gruodžio pabaigos. Suplanuoti veiksmai, jo manymu, sustiprintų Ukrainą ir priverstų Rusiją sėsti prie derybų stalo.

„Pergalės planas, šis tiltas į Ukrainos stiprinimą, gali prisidėti prie produktyvesnių būsimų diplomatinių susitikimų su Rusija“, – penktadienio popietę Kijeve sakė V. Zelenskis.

Pirmasis šio plano punktas, yra tolesnės saugumo garantijos. Ukraina neseniai pasirašė ilgalaikius įsipareigojimus su JAV ir kitais Vakarų sąjungininkais, tačiau nori didesnių garantijų, panašių į abipusės gynybos garantijas, kurios suteikiamos kartu su naryste NATO.

Antrasis – Ukrainos Kursko operacija, kuri, pasak jo, „įvykdė“ savo užduotį nukreipti Rusijos puolamąją galią.

Trečiasis punktas – „specifinių“ pažangių ginklų tiekimas Kijevui. Ukrainos prezidentas nedetalizavo, kokių ginklų sistemų plano įgyvendinimui reikia.

Paskutinis plano punktas – Ukrainos ekonomikos vystymas kartu su partneriais.

Ilgai nevyniodami į vatą iš karto pasakysime, kad šis planas, deja, yra labai, labai silpnas, kaip ir visi buvę prieš tai. Ir ne tik todėl, kad jokios saugumo garantijos nieko nereiškia (kur dingo Budapešto memorandumo įsipareigojimai?), o kalbos apie ekonomikos vystymą neuždengus Ukrainos dangaus, t.y., nepriėmus Ukrainos į NATO, tėra numirėlio užkalbėjimas prisikelti ugningam tango šokiui.

Pasikartosime šimtąjį kartą – Rusijai nereikia jokių derybų. Rusijai derybos reikalingos a) kad sukeltų pilietinį karą Ukrainoje ir/arba b) kad stabilizuotų krinkančias ordas fronte.

Kol kas nei viena (ačiū ukrainiečių informacinių operacijų asams), nei kita (ačiū trypčiojantiems ir Rusija besirūpinantiems Vakarams) negresia.

Todėl karo nusikaltėliai Kremliuje gali labai ramiai išleisti savo propagandos gegutę Zacharovą į eterį su pareiškimu apie tai, kad Rusija nedalyvaus jokiuose tolesniuose veiksmuose, susijusiuose su Šveicarijos birželio mėnesį surengtu „taikos aukščiausiojo lygio susitikimu“.

Ukraina ir jos Vakarų rėmėjai „negalvoja apie taiką“, šeštadienį kukavo ji, paminėdama praėjusį mėnesį pradėtą Ukrainos įsiveržimą į pietinę Rusijos Kursko sritį ir į nuolatinius V. Zelenskio raginimus suteikti Vakarų tolimojo nuotolio ginkluotę. Zacharova taip pat vapėjo, kad bet kokios derybos yra „sukčiavimas“ ir kitas FSB pasakų departamente atkaltas frazes, kuriomis jūsų nevarginsime.

Rusija yra teroristinė valstybė ir su ja reikia tvarkytis taip, kad Kremliuje sėdintys karo nusikaltėliai negalėtų nusiperst, bijodami sprogimo.

Taip, kaip Izraelio specialiųjų užduočių tarnyba tvarkosi su kitais teroristais blogio ašies ir jos sąjungininkų šalyse.

Lūžio taškai

Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris Vašingtone kalbėjosi su JAV prezidentu Džo Baidenu dėl galimybės Ukrainai suteikti leidimą naudoti ilgojo nuotolio raketas naikinant taikinius Rusijos teritorijoje.

Abiejų lyderių susitikimas baigėsi be jokių pranešimų, todėl klausimas, kada JAV gali būti pasirengusios leisti Ukrainai naudoti JK ir Prancūzjos raketas „Storm Shadow“, kurios remiasi Amerikos navigaciniais duomenimis ir kitomis technologijomis, kabo ore.

„Tai nebuvo susiję su konkrečiu sprendimu… akivaizdu, kad po kelių dienų vėl [jį] aptarsime [JT Generalinėje Asamblėjoje] su platesne asmenų grupe“, – po susitikimo žurnalistams sakė Starmeris.

Su „Storm Shadow“ ukrainiečiai galėtų smogti rusams 250 km atstumu, bet svarbiausia, kad tokį atstumą šios raketos įveikia per maždaug 15 minučių – tai yra gerokai greičiau ir, žinoma, tiksliau, nei tą gali padaryti nepilotuojami dronai. Iš kitos pusės, driskiai jau seniai atitraukė savo strateginius pajėgumus 300 km ir didesniu atstumu nuo Ukrainos sienos. O tai jau apsunkina driskių operacijų vykdymą.

Šeštadienį Ukrainos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad Rusija prieš žiemą planuoja smogti Ukrainos branduoliniams objektams, ir paragino Jungtinių Tautų branduolinės saugos priežiūros tarnybą bei Ukrainos sąjungininkes įsteigti nuolatines stebėjimo misijas šalies branduolinėse jėgainėse.

„Ukrainos žvalgybos duomenimis, Kremlius prieš žiemą rengia smūgius Ukrainos svarbiausiems branduolinės energetikos objektams“, – X rašė užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.

„Visų pirma tai susiję su atvirais skirstymo įrenginiais perdavimo pastotėse, kurie yra itin svarbūs saugiam branduolinės energetikos eksploatavimui.“

Ar Rusija gali tą padaryti? Manome, kad taip. Klausimas, ką dabar Vakarai gali padaryti – ne kalbėti – kad taip neatsitiktų?

Atsakymą pateikia V. Zelenskis savo naktiniame vaizdo kreipimesi, kuriame dėkoja savo kariuomenei už naują smūgį arsenalui Rusijoje.

„Jei galėtume visą savo tikslumą nukreipti į mūsų valstybės gynybą, jei būtų pakankamai raketų ir leidimų, kuriuos tam galėtų suteikti partneriai, bendra karo padėtis mūsų saugumui būtų geresnė. <…> Atsakymas į klausimą „kada baigsis karas?“ yra tada, kai mūsų partnerių ryžtas neatsiliks nuo to, ką mes galime padaryti dėl mūsų gynybos, mūsų nepriklausomybės, mūsų pergalės.“

Ukraina uždraudė naudoti „Telegram“ susirašinėjimo programėlę oficialiuose įrenginiuose, kuriais naudojasi vyriausybės pareigūnai, kariškiai ir svarbūs darbuotojai.

Nacionalinio saugumo ir gynybos taryba apie apribojimus paskelbė po to, kai Ukrainos karinės žvalgybos agentūros GUR vadovas Kyrylo Budanovas pateikė tarybai įrodymų, kad Rusijos specialiosios tarnybos gali šnipinėti šioje platformoje, sakoma jos pareiškime.

Gerbiami ponai ir ponios prie valdžios vairo, nuolankiai prašome jūsų padaryti tą patį Lietuvoje.

Mūšio linija

Trečiadienį Rusija pradėjo kontrpuolimą Kurske ir teigė greitai atkovojusi iš Ukrainos pajėgų apie 63 kv. km kairiajame Kijevo užimtos teritorijos flange, tačiau, greičiausiai, tai nėra tiesa. Faktas, kurį tikrai žinome, yra tas, kad kai kurie Ukrainos daliniai vis dar lėtai juda į priekį šiaurėje, bet esminis uždavinys ukrainiečiams šiuo metu yra išlaikyti užimtą teritoriją, prarandant kuo mažiau kovinių pajėgumų.

Rytų fronte, Pokrovsko kryptimi, ukrainiečių gynėjai stabdo ordos veržimasi laukdami liūčių sezono. Rusai artilerijos, aviacijos ir dronų pagalba metras po metro stumiasi į priekį, tačiau puolimo tempas gerokai sulėtėjo.

Ukrainiečiai toliau daužo rusų pajėgų užnugario logistiką, dega kuro sandėliai, pokši amunicijos atsargos.

Kreivarankiai driskyne, norėdami parodyti Vakarams, kad labai rimtai svarsto branduolinių pajėgumų naudojimą, išbandė branduolinės tarpžemyninės balistinės raketos RS-28 „Sarmat“ paleidimą (be kovinio užtaiso). Raketa sprogo paleidimo vietoje, sunaikindama bandymų objektą ir palikdama didžiulį kraterį. Tai jau mažiausiai 4-asis nesėkmingas „kovinio veikimo“ sunkiosios tarpžemyninės balistinės raketos „Sarmat“ bandymas.

Sarmat“ yra skystu kuru varoma raketa, todėl sprogimas galėjo įvykti tiek kuro užpylimo metu, tiek per patį paleidimą. Šaunuoliai driskiai. Siūlome penktuoju bandymu taikyti į Maskvą.

Rusai daužo savo kaimus ir gyvenvietes Kursko srityje, neskirdami, kur ukrainiečių žemė, o kur jų pačių teritorija. Išdegintos žemės taktika buvo ir yra taikoma visur – Grozne, Mariupolyje, Kurske.

Ant savo miestelių rusai verčia aviacines bombas net tada, kai ten nelieka akmens ant akmens – taip užtikrindami, kad ten tikrai neliks nieko gyvo. Šaltinio ant žemės duomenimis, driskiai kuopos gynybos ruože (apie 200 m) kasdien išverčia apie 25 KABus.

Itin dėkojame Medijų rėmimo fondui, nuolatiniam rėmėjui Panevėžyje, poniai Salvai M., UAB Vilkeda, Lietuvos aludarių gildijai bei visiems jums už palaikymą ir supratimą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas.