Prezidentas Gitanas Nausėda rugsėjo 4–5 dienomis su oficialiu vizitu vyks į Lenkiją. Šalies vadovas Varšuvoje susitiks su Lenkijos Prezidentu Andžejumi Duda.
Lietuvos ir Lenkijos Prezidentai kartu dalyvaus dvišaliame gynybos pramonės forume Varšuvoje. Planuojama, kad forume dalyvaus daugiau kaip 70 gynybos pramonės įmonių iš Lietuvos ir Lenkijos. Vėliau Prezidentai vyks į Liubliną, kur lankysis Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos bendro karinio vieneto – Didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio brigados vadavietėje, susitiks su brigados vadu ir stebės strateginio planavimo pratybas.
Minėdami Liublino unijos 455 metines, Liublino pilyje Lietuvos ir Lenkijos vadovai pasirašys dvišalių santykių deklaraciją, nubrėžiančią tolesnes šalių bendradarbiavimo gaires ir prioritetus.
Lenkijoje Prezidentas taip pat susitiks su Lenkijos Seimo Pirmininku, padės gėlių prie Nežinomo kareivio kapo, Smolensko tragedijos aukų ir Lecho Kačynskio monumentų.
Pirmoji ponia Diana Nausėdienė kartu su Lenkijos pirmąja ponia Agata Kornhauser-Duda Varšuvoje lankysis mokyklų komplekse, skirtame vaikams su specialiaisiais poreikiais, o Liubline numatytas vizitas į vaikų hospisą „Mažasis Princas“.
Kartu su savo globojamos Lietuvoje veikiančios neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas“ atstovėmis D. Nausėdienė Liubline taip pat lankysis neišnešiotų kūdikių tėvų fonde.
Ką nori Nausėda pasakyti Lietuvai sutikdamas dvišalių santykių deklaraciją pasirašyti Liublino unijos 455 metinių proga ir dar Liubline. Kai, kaip žinia, Liublino unija yra Lietuvos valstybingumo prapultis, kad Vasario 16-osios aktu Lietuva atskirta nuo turėtų valstybinių liubljinių ryšių su Lenkija. Taigi ką tuo Nausėda nori pasakyti tautai. Kur Prezidento valstybinė ir tautinė savigarba? Kodėl tokiu atveju ta deklaracija, nubrėžianti “tolesnes šalių bendradarbiavimo gaires ir prioritetus”, pasirašoma – viešai jos neaptarus Lietuvoje. Kur Prezidento demokratija valdant nepriklausomą demokratinę šalį?… Juk visi dėjimaisi su Lenkija vedė Lietuvą į prapultį…, juk tauta ne avių banda, kad ją, kur panori, ten gintum…
”…juk tauta ne avių banda, kad ją, kur panori, ten gintum…” Gal galit savo tezę pagrįsti pavyzdžiais ? Kada lietuviai nebuvo avių banda ? Tvartelio laikais ?
Gilinkitės į istoriją ir paaiškės “kada nebuvo”…
Turiu omenyje po krikšto. Kada nebuvo ?
Po krikšto, galima manyti, jog daugmaž savimi buvo tik 1918 – 1926 m. ir 1988 – 1992 m. laikotarpiais.
Skiriama baltams
Sveiki. 2023 m. Klaipėdos universiteto Leidykla išleido knygą “Istorija pareinant į Lietuvą”. 8 – tame jos puslapyje yra žodžiai: “V. Toporovo mintys baltams yra vertingos dar tuo, kad aiškina baltų tikėjimą kaip religijos rūšį, kuri lydėjo ir tebelydi juos tūkstančius metų: kitos religijos atsirado baltų tikėjimo pagrindu. “Todėl, – rašo dr. Dainius Razauskas, – religija “Romuvos” bendruomenėse nėra rekonstrukcija ar mėgdžiojimas, nes tai – natūrali senos religijos tąsa, giliai įsišaknijusi baltų sąmonėje”. Knygos 78 – 79 psl. A. V. Patackas rašo, kad “baltų tikėjimo išskirtinumas yra tas, jog sąlyčio su krikščionybe metu pas baltus buvo ir pasiliko VIENO, promonoteistinio, Dievo atmintis, kai kitos Europos tautos tą VIENĮ jau buvo praradusios”. Kultūrologė Rasa Ambraziejienė knygoje “Rasties versmė” aiškina, kad “tai, kas visiems buvo žinoma tūkstantmečiais, kiekvienas turi atrasti sau asmeniškai, kadangi Dievas yra Didis Menininkas, sukūręs Visą Tą, Visa tai nuostabiai, paprastai ir Visame Tame švyti skamba Viso To ženklai. Vienatinis Dievas yra seniausias Visatos Dievas ir jis primena save kiekvienoje Žemės snaigėje, kiekvienoje Galaktikoje”. Žemaitijos žynys Kęstutis Juškys (1940 – 2021) radijo laidoje sakė: “Jeigu žmones žvelgė į dangų, tai turėjo ir Aukščiausiojo sampratą. Aukščiausiuoju lietuvis tikėjo visada, į kokį religinį rūbą Aukščiausiasis bebūtų įvilktas”.
Viso To ženklai “Romuvos” religinėse bendruomenėse prigimtinai atsispindi 10 – tyje Dievo Įsakymų, todėl Baltų vienybės dienos paminėjimo šventėse kiekvienais metais šie 10 Dievo įsakymų apeigų metu privalo būti garsiai perskaityti.
Na, o apie baltus “Istorijos vingiais” galima paskaityti iliustruotuose 2024 m. žurnalo “Raktas” Nr. 5 92 – 93 puslapiuose.
>Kažin
Jūs teisus, gerb. Kažin, kad kviečiate gilintis į istoriją. Todėl, gerb. Klaustuk’ai, paskaitykite, prašau, žurnalo “Raktas” Nr. 5 (210) 92 p. rubriką ISTORIJOS VINGIAIS pavadinimu “Apie Perkūno šventyklą, protėvių ryšį su Afrika ir Eglę žalčių karalienę” ir tuomet paaiškės, kas “kada buvo” arba “kas kada nebuvo”. Dėkoju.