Rugpjūčio 1-ąją, 18 val., Teatro aikštėje, šalia Taravos Anikės, Klaipėda, vos spėjusi atsikvėpti po Jūros šventės, minės 772-ąjį miesto gimtadienį. Ta proga mieste vyks eilė renginių, tarp jų – Klaipėdos kultūros magistro vardų suteikimo iškilmės.
Pirmąkart šis iškilmingas renginys vyks ne uždarose patalpose – Pilies muziejaus poternoje, į kurią įprastai galėdavo patekti kviestiniai asmenys, bet pačiame miesto centre. Jį stebėti galės visi pageidaujantys.
„Kiekvienam klaipėdiečiui, gyvenančiam čia ar mylinčiam ją iš tolo, linkiu, kad pasididžiavimo jausmas savo miestu tik stiprėtų, kad Klaipėda įgytų dar stipresnę trauką ieškantiems mokslo, darbo vietos ar vietos gyvenimui“, – sako Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus.
Klaipėdos kultūros magistro vardas suteikiamas menininkams ar kitiems kultūros darbuotojams už išskirtinius nuopelnus miesto kultūrai.
Šiemet šį garbingą vardą nutarta suteikti:
skulptoriui Klaudijui Pūdymui – už ilgametę meninę ir kūrybinę veiklą, puošiant Klaipėdos miestą ir formuojant savo darbais Klaipėdos miesto jūrinį identitetą, už kūrybą, kuri garsiną Klaipėdą ir Lietuvą užsienyje;
fotografui Broniui Vytui Karaciejui – už indėlį į Lietuvos meninės fotografijos raidą, nuoseklų ir kruopštų darbą su marinistinio landšafto bei uostamiesčio specifika;
buvusiai Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos direktorei Bronislavai Lauciuvienei – už Klaipėdos miesto kultūros labui įgyvendintas veiklas, kultūros paveldo puoselėjimą, sklaidą, naujoviškus sprendimus, kurie keitė bibliotekos veiklos turinį, darė įtaką šalies viešųjų bibliotekų raidai.
Nuo 2003 m., kai buvo įsteigtas šis Klaipėdos miesto savivaldybės apdovanojimas, Klaipėdos kultūros magistro vardas suteiktas 46 klaipėdiečiams (visų jų vardai skelbiami Klaipėdos miesto savivaldybės interneto svetainėje Klaipėdos miesto kultūros magistrai | Klaipėdos miesto savivaldybė (klaipeda.lt) .
Tradiciškai per Klaipėdos miesto gimtadienį suteikiamas ir Klaipėdos miesto garbės piliečio vardas, skiriamas asmenims už ypatingus nuopelnus Klaipėdos miestui.
Garbės pilietis apdovanojamas autoriniu darbu – Garbės piliečio ženklu, kuriame pavaizduotas miesto herbas bei įrašas su Garbės piliečio vardu ir pavarde. Kasmet Garbės piliečio vardas skiriamas vienam asmeniui.
Šiemet Garbės piliečio vardas bus suteiktas tautodailininkui, Kalvystės muziejaus įkūrėjui Dionyzui Varkaliui (po mirties).
Iki šiol Klaipėdos garbės piliečio vardas yra suteiktas 22 asmenims. Praėjusiais metais šis apdovanojimas suteiktas Vytautui Čepui.
Iškilmių metu koncertuos atlikėjai, garsinantys Klaipėdą ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje (violončelininkė Kornelija Kupšytė, jaunasis fortepijono virtuozas Aronas Ruminas, dainininkė Rasa Serra).
Po iškilmių, 19.30 val., Teatro aikštėje vyks šventinis koncertas „Monika Liu sveikina Klaipėdą“. Tai – muzikinė Klaipėdos miesto savivaldybės dovana uostamiesčio gyventojams ir svečiams.
Kiti miesto gimtadienio renginiai rugpjūčio 1d.:
12.00 val. Klaipėdos piliavietėje (Priešpilio g. 2) bus pakelta Klaipėdos miesto vėliava. Kadangi 2024-ieji paskelbti Švyturių metais, vėliavą iškilmingai atneš ir kels su jūrine kultūra susiję žmonės – esami ir būsimi jūrininkai.
12.30 val. Karlskronos aikštėje prasidės mokomoji miesto gimtadieniui skirta popietė. Programoje – senovinės muzikos ansamblio „Hansanova“ koncertas, Viduramžių šokių programa.
Bus pristatomi senoviniai amatai bei žaidimai, prisimenamos svarbiausios Klaipėdos miesto istorijos akimirkos, vyks bajorų kovų pasirodymas.
14.00 val. ant Kalvystės muziejaus pastato (Šaltkalvių g. 2) bus atidengta atminimo lenta, skirta muziejaus įkūrėjui, tautodailininkui ir restauratoriui Dionyzui Varkaliui (1934–2022).
Pranešimas parengtas pagal Klaipėdos miesto savivaldybės pranešimą
Kažkiek dėmesio renginyje galėjo atsirasti ir vienam kitam Klaipėdos pilies atsiradimo istoriniam faktui naujai nušviesti. Juk Klaipėdos pilis atsirado visų pirma prekybai Nemuno deltos dalyje kontroliuoti tikslais, taip ioje srityje imant konkuruoti su Sembos Tvanksta. Dėl šio atsiradusio konkuravimo sembai, o ne kuršiai, pirmieji ir puolė naujai Ordino pasistatytą Mėmelio pilį. Tam iki šiol istorijoje neskiriama reikiamo dėmesio prekybos kontroliavimo interesui nušviesti, aiškinant sembų puolimus naujai atsiradusios Klaipėdos pilies marių žiotyse.