Dažnas išgirdęs Taso salos pavadinimą, susimąsto, kokiai šaliai ji priklauso ir kur ji išvis yra. Pati šiauriausia ir dvylikta pagal dydį Graikijos sala – viena iš Egėjo jūros brangenybių – kviečia keliautojus atrasti jos nepakartojamą grožį ir turtingą kultūrą.
Tasas siūlo nepamirštamas atostogas ieškantiems ramaus poilsio ir autentiškos graikiškos patirties. Čia neseniai ilsėjosi ir patyręs keliautojas bei turinio kūrėjas Vaidas Leliuga, rašoma „Itaka“ pranešime žiniasklaidai.
Pirmą kartą Taso saloje apsilankiusį V. Leliugą sužavėjo jos žaluma ir ramuma. „Čia daug miškų ir medžių. Be to, palyginti su kitomis Graikijos salomis, Tase nedaug turistų, tad nėra jokių eilių ar kamščių. Tai rami sala, kurioje tikrai yra ką nuveikti“, – pasakoja keliautojas.
Alyvmedžių giraitės ir vietinis marmuras
Pasak V. Leliugos, Taso sala išsiskiria čia sirpstančiomis juodosiomis alyvuogėmis. Visa sala yra nusėta alyvmedžiais, kai kuriems jų daugiau nei tūkstantis metų.
„Čia yra išskirtinis alyvuogių muziejus – gamykla, įkurta prieš šimtą metų. Mes taip pat jį aplankėme, susipažinome su savininke ir viena įkūrėjų. Ten patariu apsilankyti tiems, kas mėgsta alyvuogių aliejų. Daug kas į šį muziejų atvažiuoja būtent dėl jo: tyro, tikro ir natūralaus. Kai kurie perka ir po dešimt litrų“, – įspūdžiais dalinasi V. Leliuga.
Dar viena jo patariamų lankytinų vietų – aukščiausia Taso salos viršukalnė – Ipsariono kalnas, į kurį galima įkopti arba užvažiuoti automobiliu iki pat viršūnės. „Tie, kas nenori karštą dieną kopti į kalną, gali pasekti mūsų pavyzdžiu – užvažiuoti automobiliu ir pasigrožėti įspūdinga panorama.
Išties įspūdinga, kad pats kalnas yra beveik per patį salos centrą, tad galima beveik 360 laipsnių kampu pamatyti visus Taso paplūdimius ir apylinkes“, – pataria pašnekovas.
Jis priduria, kad sala garsėja ir dėl savo balto, ypač lygaus ir švaraus marmuro, kuris vertinamas visame pasaulyje. „Kai savo akimis pamatai marmuro kasyklas, jos atrodo išties įspūdingai. Tada supranti, apie ką iš tikrųjų yra Taso sala.“
Anot V. Leliugos, šioje mažoje Graikijos saloje tikrai yra ką pamatyti ir patirti, tad ir visos savaitės gali neužtekti: „Prieš kelionę pasižiūrėjome, kad keliaujant automobiliu salą galima apvažiuoti per kelias valandas.
Todėl nerimavome, kad savaitę neturėsime ką veikti ir per porą dienų viską pamatysime, bet buvo visai kitaip. Nuo ryto iki vakaro turėdavome veiklos ir į viešbutį grįždavome tik dienos pabaigoje.“
Nuotykiai verti vaizdo įrašo
Visiems, kurie taip pat žada keliauti į Taso salą ir nuomotis automobilį, Vaidas pataria rinktis visureigį. „Beprotiškai stačios įkalnės pareikalavo vieną automobilį po pirmų trijų dienų pakeisti kitu.
Tad važinėjant Taso keliais reikia ne tik apsišarvuoti kantrybe, bet ir rinktis šiek tiek kitokį automobilį, nei esame įpratę vairuoti kiekvieną dieną, bet tai ir yra šios salos išskirtinumas.“
Pasak su „Itaka“ keliavusio pašnekovo, salą per metus aplanko apie 200 tūkst. turistų, tai ganėtinai mažas skaičius. „Tasą tik visai neseniai pradėjo atrasti poilsiautojai iš kitų šalių, bet čia labai mėgsta atostogauti vietiniai graikai.
Teigiamą įspūdį man paliko šios salos žmonės, kurie dar nėra pavargę nuo turistų, jie noriai bendrauja, šypsosi, o svarbiausia – tą daro nuoširdžiai. Smagu jausti nuoširdų vietinių gyventojų dėmesį.“
Tikras gurmanų rojus
Vienas iš autentiškų bet kurio regiono kultūros bruožų – gastronomija. Graikijos virtuvė pasižymi skonių įvairove ir paprastumu, todėl laikoma viena geriausių pasaulyje. Jos pagrindą sudaro nedaug mėsos rūšių ir didelė angliavandenių bei augalinių gaminių įvairovė.
„Graikiškų patiekalų esu skanavęs ir anksčiau. Labiausiai įsiminęs – „Pita gyros“, arba kitaip – vietinis kebabas. Viešėdamas Graikijoje esu išbandęs jų daugybę. Kelis kartus paragavau ir Taso saloje, kad įsitikinčiau, ar skonis tas pats.
Be to, keliaudamas visada laikausi taisyklės, jog geriausią restoraną parodys žmonės, gyvenantys toje šalyje. Susipažinus su labai draugiškais graikais, kurie Taso saloje dirba prie burinių jachtų, paklausėme, kur jie dažniausiai valgo, ir mums jie parodė vietinę taverną.
Čia paragavome net kelių patiekalų: aštuonkojo, žuvienės, kuri buvo viena geriausių, kurią esu valgęs, bei graikiško apkepo – „Moussakos“. Nors karštą vasaros dieną tai gal ir ne pats geriausias patiekalas, bet būtinai turėjome jo paskanauti“, – pasakoja turinio kūrėjas.
V. Leliuga priduria, kad atskiro paminėjimo vertos ir jūros gėrybės: šviežiai pagauta žuvis, kalmarai, aštuonkojai, midijos. Jų galima rasti Tase bei kitose Graikijos salose, tad šias vietas galima pagrįstai laikyti gurmanų rojumi.
Nuo akmenuotų iki balto smėlio paplūdimių
Kaip pasakoja turinio kūrėjas, dėmesio verti ir visi Taso paplūdimiai, pasižymintys smaragdiniu vandeniu, kurių saloje daugybė: nuo akmenuotų paplūdimių, iki balto smėlio paplūdimių, prie kokių daugelis pripratę prie Baltijos jūros.
„Vienas įsimintiniausių ir žinomiausių salos paplūdimių, kuriuos aplankėme – „Marble beach“ (liet. Marmuro paplūdimys). Jis nėra didelis, tačiau traukia begalę žmonių.
Reikia tik turėti omenyje, jog ten bus daug triukšmo, nes šalia – marmuro kasyklos, tačiau paplūdimį puošia balti marmuro akmenukai – iš čia ir kilęs jo pavadinimas.
Tuo metu „Golden beach“ (liet. Auksinis paplūdimys) yra daugiau nei dviejų kilometrų ilgio, čia baltas, minkštas smėlis, toks, prie kokio esame įpratę Lietuvoje, ir daug gultų bei vietos“, – patarimais dalijasi V. Leliuga.
Jis taip pat pažymi, jog ieškantiems instagraminių vaizdų verta aplankyti prie marmuro istorinių kasyklų esančią Giola lagūną – baseiną uolos viduje. „Daug kas ten fotografuojasi bei skraido dronais.
Tai vieta, kur galima pašokinėti nuo uolų į Egėjo jūrą. Vaizdas – labai įspūdingas, o vanduo – gaivinantis ir puikiai tinkantis karštai vasaros dienai.“