Liepos 17 d. Tokijo Takanawa miesto salėje japonų pianistas Jusukas Išis (Yusuke Ishii) surengė rečitalį „Lietuva–Japonija: modernistų dialogas“.
Pianisto ir muzikologo J. Išio sudarytoje originalioje koncerto programoje skambėjo Vytauto Bacevičiaus, Osvaldo Balakausko, Jeronimo Kačinsko, Toru Takemitsu ir Kishio Hirao kūriniai. Šių trijų lietuvių kompozitorių kūriniai Japonijoje atlikti pirmą kartą.
Koncerte susirinkusią publiką pasveikino Lietuvos muzikos žinių centro direktorė Radvilė Buivydienė, trumpai pristačiusi kūrybinio bendradarbiavimo su japonų pianistu istoriją, kurią vainikavo centro specialiai šiam koncertui išleista japoniška „V. Bacevičiaus kūrinių fortepijonui“ (LMIC, 2023) vinilinės plokštelės versija. Ją jau galima užsisakyti ir Japonijos muzikos įrašų prekybos tinkle „diskunion“.
J. Išis (g. 1980), baigęs muzikos studijas Kunitachi koledže Japonijoje, įstojo į Paryžiaus nacionalinę muzikos ir šokio konservatoriją, kur studijavo muzikos teoriją ir kompoziciją bei 2006 m. įgijo muzikos teorijos studijų diplomą.
2010–2011 m. studijavo fortepijoną „Ensemble Modern Academy“ Frankfurte. 2019 m., atvykęs į Lietuvą, mokėsi Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kur 2021 m. įgijo muzikologijos magistro diplomą. Šiuo metu gyvena Vilniuje, studijuoja menotyros doktorantūrą Kauno technologijos universitete.
J. Išis yra surengęs pasirodymų įvairiose Europos šalyse, koncertavo svarbiuose šiuolaikinės muzikos šventėse, tarp kurių – „Musica“ Strasbūre, Darmštato šventė Vokietijoje, „Printemps des arts“ Monte Karle ir kt. Iki šiol jis yra išleidęs keturis muzikos įrašų albumus.
J. Išis šiuo metu laikomas didžiausiu V. Bacevičiaus muzikos žinovu, aktyviai tyrinėjančiu XX a. lietuvių muziką.
Siekdamas pristatyti japonų klausytojams XX a. lietuvių muziką, jis pasirinko tris autorius – V. Bacevičių, J. Kačinską, skatinusius tarpukario Lietuvos muzikos pažangą, ir O. Balakauską, atstovaujantį XX a. antros pusės lietuvių muzikai.
Pasak pianisto, jį patraukė tarpukario lietuvių kompozitorių kūrybos pažanga. V. Bacevičiaus ir J. Kačinsko muzikos modernumas, žvelgiant į to meto meno kontekstą, yra tiesiog stulbinantis.
O. Balakauskas išsiskiria ne tik teoriniu preciziškumu, bet ir harmoningais sąskambiais, suteikiančiais malonumą klausytojams – to neretai pasigendama XX a. muzikoje.
J. Išis įsitikinęs, kad jo atliktų kompozitorių kūriniai galėtų įsilieti į platesnio rato pianistų repertuarą, neapsiribojant Lietuva. „Šiuo koncertu norėjau sugriauti išankstinį nusistatymą, kad lietuvių muzika yra sunki, o šiuolaikinė muzika – sudėtinga.
Iš dalies tai yra tiesa, tačiau giliai mąstantys, jautrūs atlikėjai gali puikiai perteikti muzikoje glūdinčias kompozitorių mintis ir kūrybos paslaptis. Šia prasme lietuvių muzika nėra išimtis“, – sakė pianistas, muzikologas J. Išis.
V. Bacevičius (1905–1970) ir J. Kačinskas (1907–2005) – žymiausi tarpukario Lietuvoje kūrę kompozitoriai modernistai. Jiems abiem teko trauktis nuo sovietinio okupacinio režimo, po Antrojo pasaulinio karo jie gyveno ir kūrė JAV.
V. Bacevičiaus, kuris buvo ir puikus koncertuojantis pianistas, ankstyvesnėje kūryboje girdimos vėlyvojo romantizmo ir ekspresionizmo įtakos. Vėliau, maždaug nuo 1950 metų, jį paveikė spiritualistiniai, Rytų filosofijos ir „kosminės muzikos“ sumanymai.
J. Kačinskas pirmojoje XX a. pusėje kūrė ketvirtatonių muziką. Antrojoje XX a. pusėje jo kūryba pakito, bet kompozitorius liko ištikimas ankstesniems kūrybos principams – „ateminei“, nesikartojančiai muzikai.
O. Balakauskas (g. 1937) kūryboje nuosekliai laikosi savo sukurtos harmoninės sistemos, kurią jis pavadino dodekatonika (ne dodekafonija!) ir kurią galima prilyginti, pavyzdžiui, didžiosioms Paulio Hidemito (Hindemith) ar Oiverio Mesiano (Olivier Messiaen) sistemoms.
Introspektiška japonų klasikų T. Takemitsu (1930–1996) ir K. Hirao (1907–1953) muzika gali atrodyti kaip priešingybė kur kas labiau ekstravertiškiems lietuvių autorių kūriniams.
Vis dėlto J. Išis teigia, kad ir Takemitsu, ir Hirao, ir Bacevičiaus muzikai bendras tam tikras „prancūziškas atspalvis“ ir kai kurie „muzikos kosmologijos“ sumanymai.
J. Išio koncertą Tokijuje rengė Lietuvos kultūros institutas, Lietuvos muzikos žinių centras ir Japonijos–Lietuvos draugystės asociacija, bendradarbiaudami su Lietuvos ambasada Tokijuje ir Minato tarptautine asociacija.
Pagal Lietuvos muzikos žinių centro medžiagą parengė kultūros atašė Japonijoje Gabija Čepulionytė
Radvilės Buivydienės nuotrauka
