Lietuvoje nemažėjant per pramogas ant batutų nukentėjusių vaikų, Seimo narės Agnė Bilotaitė ir Jurgita Sejonienė surengė tarpinstitucinį pasitarimą „Pramogos ant batutų: kaip užtikrinti vaikų saugumą?“
Pasitarimo tikslas – aptarti pramogų veiklos su batutais teisinio reguliavimo, kontrolės, saugumo užtikrinimo klausimus. Kartu su medikais, teisininkais, priežiūros institucijomis ieškota sprendimų, kaip keisti dabar galiojančią tvarką, kad būtų išvengta itin skaudžių nelaimių, kai pramogos ant batutų baigiasi labai sunkiais sužalojimais ar net mirtimi.
Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, inicijuoti šią diskusiją paskatino ir jos šeimos patirtis, kai neseniai pramogaudamas vaikų šventėje ant pripučiamo batuto sunkią traumą patyrė jos penkiametis sūnus: „Nelaimės pasekmes jausime dar ilgai, mums tai buvo skaudi pamoka. Iš gydytojų išgirdome, kad sunkūs sužalojimai ant batutų – jų kasdienybė, ypač vasarą. Turime padaryti viską, kad užtikrintume vaikų saugumą. Tai mūsų visų atsakomybė“.
Gydytojų praktika ir skaičiai rodo, kad batutai vaikams itin pavojinga pramoga.
„Vasaros metu vidutiniškai turime 10 sužalotų vaikų per parą, o savaitgalį esame turėję net 25 traumuotus vaikus. Dažniausios traumos – galūnių kaulų lūžiai“, – sakė Santaros klinikų vaikų ortopedas traumatologas Šarūnas Bernotas.
Klaipėdos vaikų ortopedo traumatologo Mindaugo Gružausko teigimu, šiltuoju metu per parą kreipiasi 10, 15 vaikų, kurie susižaloja šokinėdami ant batuto. Dažniausios nelaimės – pramogaujant privačiuose kiemuose ar renginiuose.
„Nemažai ant batutų patirtų sužalojimų būna sunkūs. Tai komplikuoti kaulų lūžiai, nervų, kraujagyslių sužalojimai. Jų gydymas trunka ilgai, daromos operacijos, laukia ilga reabilitacija“, – kalbėjo gydytojas.
J. Sejonienės teigimu, šios diskusijos tikslas išsiaiškinti, ką daryti, kad ateityje tokia pramoga taptų saugi, o sužalojimų skaičiai mažėtų.
„Batutai tapo viena populiariausių pramogų, tačiau, kaip rodo liūdna statistika, ir viena pavojingiausių. Norime išsiaiškinti itin dažnų nelaimių priežastis ir ką turėtume keisti, kad jų išvengtume. Galbūt metas peržiūrėti dabartinį teisinį reguliavimą ir saugumo reikalavimus“, – sako Seimo sveikatos reikalų komiteto narė J. Sejonienė.
Renginyje dalyvavo sveikatos priežiūros įstaigų atstovai, medikai, Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos specialistai.
