Šią vasarą beveik kas antras Lietuvos ir Estijos gyventojas ketina atostogauti prie savo šalies vandens telkinių, užmiesčio sodybose. Tuo tarpu keturi iš dešimties Estijos ir Latvijos žmonių net neketina kelti kojos iš savo namų. Mažiausi namisėdos yra lietuviai – namie planuoja atostogauti tik 26 proc. mūsų šalies žmonių. Trys iš dešimties Baltijos valstybių gyventojų planuoja vykti į užsienį.
Tokias tendencijas atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „NielsenIQ” atlikta reprezentatyvi Baltijos šalių gyventojų apklausa.
„Šiltos vasaros, poilsio būdų ir vietų įvairovė lemia, kad didžioji dalis Baltijos šalių gyventojų pirmenybę teikia poilsiui savo pajūryje, prie ežerų ir miškų. Vis nauji traukos objektai, išvystyta infrastruktūra ir puikus susisiekimas leidžia patirti įspūdžių ir neišvykus iš savo šalies. Dėsninga, kad prie savų vandens telkinių vasaros atostogas dažniau planuoja didmiesčių ir miestų gyventojai. Tuo tarpu mažuose miesteliuose ar kaimuose gyvenantys žmonės dažniau žada per atostogas net neišvykti iš namų“, – teigia „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Tyrimo duomenimis, į užsienį šią vasarą atostogauti planuoja keliauti 30 proc. Lietuvos ir po 27 proc. Estijos bei Latvijos gyventojų. Pastebėtina, kad tokį poilsį vasarą dažniausiai ketina rinktis 16-19 metų mūsų šalies jaunimas bei Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojai. Estijoje ir Latvijoje svetur taip pat aktyviausiai planuoja vykti 16-19 metų respondentai bei didžiųjų miestų gyventojai.
„Gjensidige“ kelionių draudimo statistika rodo, jog populiariausia atostogų trukmė – 8 dienos. Draudimo bendrovės Žalų departamento vadovė Baltijos šalims atkreipia dėmesį, kad tarp mūsų šalies keliautojų pastaraisiais metais ypač populiari tendencija – „mini kelionės“ arba trumpos ir itin turiningos išvykos pasinaudojant ilgaisiais savaitgaliais.
V. Katilienė pabrėžia, kad atostogautojams, išvykstantiems į užsienį, kelionių draudimas yra vienas svarbiausių kelionės elementų, nors pagal kainą tai – viena mažiausių kelionės biudžeto dalių. Pasak draudikės, keliauti neapsidraudus yra rizikinga, todėl vykstant į svečią šalį reikia turėti medicininių išlaidų bei nelaimingų atsitikimų draudimą.
Draudimo bendrovės atstovė išvykstantiems į užsienį pateikia svarbų praktinį patarimą. „Apsidraudžiant reikėtų draudimo galiojimo pabaigos datą nustatyti diena vėliau nei planuojate baigti kelionę. Taip išvengsite nemalonių netikėtumų, jei dėl nuo jūsų nepriklausančių priežasčių kelionė užtruktų, pavyzdžiui, sugestų turistinis autobusas ar negalėtumėte išskristi. Jei tuo metu susirgtumėte ar turėtumėte įsigyti vaistų, draudimo apsauga galiotų“, – pabrėžia draudikė.
Pasak V. Katilienės, didžioji dalis keliautojų, vykdami svetur, naudojasi medicininių išlaidų draudimu. „Mūsų bendrovės statistika rodo, kad dažniausiai užsienyje keliautojams prireikia skubios medicinos pagalbos sunegalavus ar susižalojus. Vienais atvejais užtenka gydytojo konsultacijos, po jos keliautojai užsienio vaistinėse įsigyja medikamentų. Prireikus daugiau pagalbos, žmonės vyksta į gydymo įstaigą, kur atliekami reikalingi tyrimai ir skiriamas gydymas. Kartais tenka keliautojus pargabenti į Lietuvą specialiu medicininiu transportu tolesniam gydymui“, – pasakoja draudimo bendrovės atstovė.
Apklausos duomenimis, gana didelė dalis visuomenės atostogas leis namuose: Estijoje 40 proc. žmonių atostogaus nekeldami kojos iš namų, Latvijoje taip ilsėsis 37 proc., o Lietuvoje – 26 proc. gyventojų.
„Tyrimas rodo, kad dažniau namuose planuoja likti mažesnių miestų ir kaimų gyventojai. Tikėtina, kad žmonės, gyvendami nuosavuose namuose ar daugiabutyje arti gamtos, per atostogas randa kaip pailsėti ir niekur nevykdami. Dalis žmonių atostogas skiria ir namų ruošos ar ūkio darbams, remontui bei aplinkos gražinimui“, – kalba V. Katilienė.
Tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvoje daugiausiai žmonių, lyginant su kitų Baltijos šalių gyventojais, šią vasarą visai neatostogaus. Vasaros atostogų neplanuoja 15 proc. Lietuvos, 14 proc. Latvijos ir 9 proc. Estijos gyventojų.
