Šeštadienis, 26 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Architektūra

Nauja paroda kviečia atrasti modernizmą ne tik Kaune

www.alkas.lt
2024-07-02 06:00:00
1
Mokytojų Gelmboldų namas statytas 1938 m. | R. Abromo nuotr.

Mokytojų Gelmboldų namas statytas 1938 m. | R. Abromo nuotr.

Birželio 29 dieną Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Vinco Kudirkos muziejuje (V. Kudirkos g. 29, Kudirkos Naumiestis, Šakių r.) atidaryta paroda „Tautiška ir moderniška: modernizmo apraiškos Kudirkos Naumiestyje“.

Vinco Kudirkos muziejuje atidaroma Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda apie modernizmo architektūrą „Tautiška ir moderniška“.

Paroda, kuri supažindins su šio architektūros stiliaus apraiškomis Kudirkos Naumiestyje, siekia atkreipti dėmesį ir į didesnę problemą: tarpukariu modernizmo dvasia kūręsis Kaunas nebuvo vienintelis – periferijose taip pat aktyviai statyti modernios architektūros pastatai, tačiau šiandien jie tebelaukia tinkamo pripažinimo.

Tarpukariu pastatyti pastatai, architektūros istorikės Marijos Drėmaitės taikliai įvardyti „optimizmo architektūra“, atspindi tuomet vyravusias nuotaikas. Šiuos visuotinius procesus buvo galima matyti ir Kudirkos Naumiestyje, ypač XX a. 4-ajame dešimtmetyje.

„Siekėme pažvelgti, kaip skirtingos idėjos, skirtingi veikėjai ir jų iniciatyvos realizavosi tokioje, sakykime, periferijoje kaip Naumiestis. Paroda atskleis, kaip puikiai šis pasienio miestelis atliepia kontekstą to, kas vyko kitur Lietuvoje.

Čia per architektūrą ir tam tikrus simbolius galima pamatyti didžiuosius procesus“, – pasakoja parodą kuravęs Lietuvos nacionalinio muziejaus švietėjas Aurimas Kanapkis.

Miestelis yra įsikūręs buvusios Vokietijos imperijos pasienyje, taigi šioje vietoje kelis šimtus metų vykę ryškūs kultūriniai mainai atsispindėjo ne tik socialinėje ar ekonominėje srityse, bet ir architektūroje.

Lūžio tašku tapo tarpukario Lietuvos architektūros mokykla. Pasitelkiant naujoviškas architektūros formas, lietuvių inteligentų sumanymu Kudirkos Naumiestyje siekta konstruoti jau tautinį pasakojimą, vyko tautiško stiliaus paieškos.

Hidroelektrinės statybos. Matyti turbinų šachtos. 1939 m. | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Išraiškingiausi pastatai

Didieji pokyčiai Kudirkos Naumiestyje prasidėjo nuo Vinco Kudirkos pradžios mokyklos. Ji tapo ryškiu Kudirkos Naumiesčio urbanistiniu bruožu, ženklinusiu naują architektūros kryptį – modernizmą.

„1932-aisiais, kai mokykla buvo pastatyta, tai buvo vienas moderniausių statinių Suvalkijoje. Įdomu, kad mokyklos pastato kelias nuo pirmųjų brėžinių iki pabaigtuvių perėjo ženklią vaizdinę transformaciją.

Mokykla mūrinė, kas jau buvo modernu, tačiau pirminių brėžinių pastato architektūrinės detalės dar rodo pristatomiems pastatams taikytą tradicinę istoristinę stilistiką.

Vėliau brėžiniuose jau galima pastebėti modernizmo architektūrai būdingas švarias, griežtas formas“, – pasakoja A. Kanapkis.

Mokyklos architektūroje atsispindi būdingi to laikotarpio bruožai: tautinę simboliką simbolizuoja Vytis frontone, viduje – Tautiškos giesmės žodžiai, ant sienų nutapytos tulpės.

Vidinės patalpos pritaikytos dvejopai paskirčiai – salė su įtaisyta slankiojamąja pertvara gali būti naudojama ir pamokoms, ir renginiams bei sportui.

„Mokykloje buvo nemažai pažangių tuo laikotarpiu įrenginių: centrinis šildymas, vandentiekis, kanalizacija ir vietinė nuotekų valymo sistema. Tuo tikslu bene pirmą kartą panaudoti nusėsdinimo šuliniai.

Per mokyklos atidarymo šventę inžinierius, projektavęs sistemą, norėdamas parodyti, kaip gerai išvalomos į upę išleidžiamos mokyklos nuotekos, dalyvavusiam švietimo ministrui ir kitiems iškilmių dalyviams sėmė iš galutinio nusėsdinimo šulinio, gėrė pats ir siūlė kitiems pabandyti…“, – atskleidžia A. Kanapkis.

Kitas svarbus modernizmo architektūros bruožas – apie 1938 m. pastatytas mūrinis vokiečių mokytojų Artūro ir Lidijos Gelmboldų namas, savo formomis prilygstantis Kauno Žaliakalnio viloms.

„Tai buvo pats naujoviškiausias gyvenamasis namas Kudirkos Naumiestyje – erdvus, šviesus, patogiai įrengtas. Pirmame jo aukšte veikė vaistinė ir laboratorija, o antrame gyveno mokytojai Gelmboldai.

Antrame aukšte prie virtuvės buvo ir specialiai suprojektuotas kambarėlis tarnaitei“, – sako A. Kanapkis.

Išlikę 4-ojo dešimtmečio pastatai Kudirkos Naumiestyje ne tik turi savo istoriją, bet ir liudija didelius pasikeitimus to meto visuomenėje. Modernėjo ne tik architektūra, bet ir žmonių gyvenimas. Modernumą puikiai atspindi tokie bruožai kaip mūras, gelžbetonis ir elektra.

Anot kuratoriaus, naujoviškumą papildo gelžbetoninis tiltas per Šešupę: jo turėklų kompozicijoje galima pastebėti ir bandymus kurti tautišką stilių tulpių motyvais.

Užtvenkus Šešupę, Naumiesčiui ir apylinkėms buvo pradėta stabiliai tiekti elektros energija, todėl miestas tapo ne tik mūriniu, bet ir elektrifikuotu.

„Angelaičių“ organizacijos šokėjos pradžios mokykloje. Fone matosi tuo metu modernus sprendimas – centrinis šildymas. 1937 m. | LNM nuotr.
„Angelaičių“ organizacijos šokėjos pradžios mokykloje. Fone matosi tuo metu modernus sprendimas – centrinis šildymas. 1937 m. | LNM nuotr.

Neįgyvendinti projektai: dideli planai, ribotos galimybės

XX a. 4-ame dešimtmetyje Kudirkos Naumiesčiui rengta miestelio vizija atspindėjo to meto naujoviškumo suvokimą – švarus, higieniškas, žalias ir tautiškas miestas.

Gatvės buvo apsodinamos medeliais, turgaus aikštėje kuriamos pristatomosios erdvės, skirtos formuoti ir stiprinti tautiškumą.

Kaip pastebi parodos kuratorius, polėkio būta didelio, tačiau dėl lėšų stokos ne visi planuoti projektai buvo įgyvendinti, o dalis įgyvendintųjų neišliko – buvo sunaikinti Antrojo pasaulinio karo ir sovietmečio.

Svarbiausiu ir be jokios abejonės ryškiausiu modernistiniu pastatu XX a. 4-ojo dešimtmečio pabaigoje turėjo tapti Tautos namai. Būtent šis pastatas būtų buvęs ryškiausias funkcinis, ideologinis ir architektūrinis bruožas, pristatantis tarpukario kultūros politiką.

Tautos namų projekte aiškiai matyti vyravusios architektūros tendencijos – grynos geometrinės formos, ypač saikingas dekoras, paslėptas stogas; visa tai turėjo suteikti pastatui naujovišką išvaizdą.

„Šie kultūros namai, modernūs ne tik savo išore, bet ir paskirtimi, su kino teatru, viešbučiu, turizmo centru, muziejumi, turėjo tapti atsvara ir pristatymo perlu iš Vokietijos atvykstantiems turistams, įsitikinantiems, kad Lietuva – kultūringas kraštas.

Tačiau dėl lėšų stokos ir Antrojo pasaulinio karo šis projektas liko tik rodomuose brėžiniuose“, – atskleidžia A. Kanapkis.

Kudirkos Naumiesčio hidroelektrinė | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.
Kudirkos Naumiesčio hidroelektrinė | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Modernizmas regionuose – (ne)atrastas?

Tyrinėjant modernizmo architektūrą darosi akivaizdu, kad didelė dalis tokių statinių, ypač regionuose, yra netekę savo architektūrinės vertės dėl įvairiais laikotarpiais egzistavusių skirtingų priežasčių. Neįsisąmoninus jų vertės, dažnai jie būdavo perstatomi ar net nugriaunami.

Sovietmečiu juos buvo stengiamasi pritaikyti vis kitokiai, negu originaliai žadėta, paskirčiai, pakeisti tūrius, dekorą. Prie to prisidėjo ir Antrasis pasaulinis karas, per kurį nemažai pastatų, ypač pasienyje, nukentėjo dėl bombordavimų ar sprogdinimų.

Po karo buvo stengiamasi juos tiesiog atstatyti, dažnai nekreipiant dėmesio į architektūros išsaugojimą, o stengiantis pritaikyti griežtai numatytai komunistinei ideologijai.

„Ne taip seniai praslinkusi euroremontų epocha taip pat paliko pėdsaką. Turbūt mažai kas domėjosi ir greičiausiai nelabai suprato išliekamosios tam tikrų detalių vertės.

Tai lėmė, jog kai kurie architektūriniai ar dekoro bruožai buvo sunaikinti, paslėpti. Vėlgi, šiuo atveju labiausiai nukentėjo smulkiosios detalės ir langai, kurie suteikia pastatui nemažai charakterio“, – sako A. Kanapkis.

Jo manymu, prie to didele dalimi prisidėjo ir Lietuvos ekonominė padėtis, ne visuomet leidusi skirti pakankamai dėmesio bei lėšų, vertusi pirmiausia gelbėti ir tyrinėti tikrai labai aukštos architektūrinės ir meninės vertės pastatus.

Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė dr. Rūta Kačkutė, kalbėdama apie parodos aktualumą, atkreipia dėmesį, jog urbanistiniai ir architektūriniai sprendimai pasakoja apie ankstesnių kartų viziją ateičiai: „Regionų miesteliuose išlikę šio laikotarpio pastatai suteikia ypatingo žavesio bendram urbanistiniam paveikslui, jei tik juos mokame skaityti.

Jie buvo projektuoti ir statyti su naujos, ilgai gyvuosiančios ir, svarbiausia, naujoviškos valstybės viltimi. Norėtųsi, kad Kaune kilusi susidomėjimo modernizmu banga užlietų ir mažesnius miestelius, taip padėdama bendruomenėms įsisąmoninti bei puoselėti savo išskirtinumą, plėtoti turizmą ir pristatyti save platesniame Lietuvos kontekste.

Parodoje pristatomas Kudirkos Naumiesčio atvejis tą puikiai atskleidžia ir rodo pavyzdį“.

 

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Nauja kilnojamoji paroda apie J. Lukšą-Daumantą „Laisvės architektas“ Kaune!
  2. Kviečia virtuali paroda „Tarpukario Lietuvos pastatų projektai“
  3. Kauno IX forto muziejuje – nauja paroda: nužudytųjų atminimą įamžina sagos
  4. Kaune pristatoma paroda Antano Lukšos atminimui
  5. Kaune Karo muziejuje rengiama paroda „Totoriai – Lietuvos kariai“
  6. Kaune – lauko paroda apie 100 metų bendrumo, jausmų, šokių ir dainų
  7. Kviečia virtuali paroda apie 1972-ųjų Kauno pavasarį
  8. Kaune paroda „Siuvinėtas Čiurlionis“
  9. Vilniuje kviečia didžiausia medalio meno paroda Baltijos šalyse
  10. Parodoje – atsitiktinai atrasti tremtinės užrašai
  11. Mylimiausi Vilniaus miesto gidai suvienija jėgas: kvies atrasti Vilnių prieš 200 metų
  12. Kaunas žengia naują Paveldotvarkos programos žingsnį: priimamos paraiškos 2024-iesiems
  13. Kaune, Broniaus Elsbergo projektuotame name atkurtos išskirtinės lauko durys
  14. Vienybės aikštė Kaune pripažinta geriausia garsiausiame pasaulio dizaino ir architektūros konkurse
  15. Įsitikinimus griaunanti paroda apie gintarą

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Mikabalis says:
    1 metai ago

    Gal nemenkintume Kaunui garbės su tuo modernizmu kitur, juk žinote – “Kaunas yra Kaunas”…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Medininkų bėgimas
Gamta ir žmogus

Sekmadienį – tradicinis Medininkų bėgimas

2025 07 26
Po ilgo delsimo – sprendimas dėl Sporto rūmų: Paveldo komisija primena apie paveldo vertes
Architektūra

Po ilgo delsimo – sprendimas dėl Sporto rūmų: Paveldo komisija primena apie paveldo vertes

2025 07 26
Lietuva stiprina vaidmenį kosmoso technologijose | Alkas.lt nuotr.
Astronomija ir kosmonautika

„Melius Futurum“ jungiasi prie Lietuvos Kosmoso pramonės

2025 07 26
Pranzcūzija pripažino Palestiną
Užsienyje

Prancūzija pripažins Palestinos valstybę? Izraelis tai vadina „apdovanojimu terorizmui“

2025 07 25
Elektrinis laivas | vvt.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Vilniuje prasideda kelionės elektriniu laivu Nerimi

2025 07 25
Gelbėjimosi ratas
Gamta ir žmogus

Skendimo prevencijos diena: kaip išvengti skaudžių nelaimių?

2025 07 25
Aplinkos apsaugos departamento logotipas | aad.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Iš pareigų traukiasi AAD direktorius

2025 07 25
Sunkvežimiai „Renault D“
Lietuvoje

Lietuvos kariuomenę pasiekė „Renault“ sunkvežimiai

2025 07 25

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Rimvydas apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • +++ apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Jūros šventę namuose sukurs žuvies patiekalai
  • Darbas namuose: kaip sumažinti elektos sąskaitas?
  • Įsibėgėjus stovyklų metui – patarimai tėvams
  • Sekmadienį – tradicinis Medininkų bėgimas

Kiti Straipsniai

Elektra

Darbas namuose: kaip sumažinti elektos sąskaitas?

2025 07 26
Vaikai

Įsibėgėjus stovyklų metui – patarimai tėvams

2025 07 26
Medininkų bėgimas

Sekmadienį – tradicinis Medininkų bėgimas

2025 07 26
Kleboniškių muziejuje atidaryta paroda „Veltinio laikas: paveldas ir kūryba“

Kleboniškių muziejuje atidaryta paroda „Veltinio laikas: paveldas ir kūryba“

2025 07 26
Po ilgo delsimo – sprendimas dėl Sporto rūmų: Paveldo komisija primena apie paveldo vertes

Po ilgo delsimo – sprendimas dėl Sporto rūmų: Paveldo komisija primena apie paveldo vertes

2025 07 26
Po didingais Albatroso sparnais padėkota gyvenimą jūrai ir uostui paskyrusiems

Po didingais Albatroso sparnais padėkota gyvenimą jūrai ir uostui paskyrusiems

2025 07 26
Lietuva stiprina vaidmenį kosmoso technologijose | Alkas.lt nuotr.

„Melius Futurum“ jungiasi prie Lietuvos Kosmoso pramonės

2025 07 26
Langų uždangalai

Kaip vėsinti namus be kondicionieriaus? 7 paprasti, bet veiksmingi būdai

2025 07 25
Padėkos iškilmės

Rekordinis šimtukų skaičius Kaune: geriausiai pasirodę abiturientai ir jų mokytojai iškilmingai apdovanoti rotušėje

2025 07 25
Išrinktos 2026 metų Lietuvos mažosios kultūros sostinės

Išrinktos 2026 metų Lietuvos mažosios kultūros sostinės

2025 07 25

Skaitytojų nuomonės:

  • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Rimvydas apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • +++ apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Rimgaudas apie Netekome akademiko Romualdo Grigo – tautos sąžinės ir lietuviškosios minties žadintojo
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
2023 Pragyvenimo lygio statistika | ec.europa.eu nuotr.

V. Apžvalgininkas. ES teigia Lietuvoj nuosekliai krenta pragyvenimo lygis? Kremliaus masinio imigravimo organizavimas

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai