Pastaruoju metu bandoma atsakyti į klausimą, kodėl Lietuvoje per beveik du dešimtmečius atnaujinta tiek mažai daugiabučių. Kaip nurodyta Lietuvos renovacijos žemėlapyje, atnaujinta tik 12,4 proc. daugiabučių visoje Lietuvoje.
„Tai kompleksinė problema ir pagrindinę priežastį sunku įvardyti, bet didelę įtaką daro ir gyventojų susikurti įsitikinimai apie atnaujinimą“, – sako vienos daugiabučių renovacijos administravimo įmonės vadovas Vytenis Navagreckas. Jis teigia, kad pristatant valstybinę atnaujinimo programą daugiabučių gyventojams, tenka išklausyti ir sugriauti daug gyventojų susikurtų įsitikinimų.
Žmonės už atnaujinimą mokės iki gyvenimo pabaigos
Bene dažniausiai išgirstas įsitikinimas – gyventojai už atnaujinimą mokės iki gyvenimo pabaigos. Tikra tiesa yra ta, kad gyvendami neatnaujintame daugiabutyje gyventojai iki gyvenimo pabaigos mokės dideles sąskaitas už šildymą bei nuolat mokės įmokas, reikalingas senam daugiabučiui prižiūrėti.
Geriau nugriauti visus senus daugiabučius
„Kam ta renovacija, geriau nugriaut visus tuos senus daugiabučius ir pastatyti naujus“, – teigia atnaujinimo skeptikai. Tiesa, kad už tokį pokytį gyventojai mokėtų šimtus tūkstančių – daug daugiau nei kainuoja atnaujinimas. Beje, šiandien tai labai sunku įgyvendinti, nes tokiam sprendimui reikia visų daugiabučio gyventojų sutikimo.
Daugiabučių atnaujinimas ilgai trunka
Dar vienas įsitikinimas – atnaujinimas labai ilgai trunka. Tiesa yra ta, kad daugiabučio atnaujinimas dažniausiai vyksta 2–3 metus. Jei trunka ilgiau, vadinasi, susiduriama su nesklandumais, dėl kurių kartais kalti patys daugiabučio gyventojai, pvz., name yra skolininkų, neįregistruoti priestatai, gyventojai neįsileidžia į butus atlikti privalomų darbų ir būna pasyvūs.
Atnaujinimas brangiai kainuoja
Kitas įsitikinimas – atnaujinimas kainuoja daug, todėl geriau patiems rinktis pinigų ir etapais remontuoti daugiabutį. Gyventojai nesusimąsto, kad surinkti pinigų dideliems darbams, tokiems kaip stogui tvarkyti ar šildymo sistemai atnaujinti, užtrunka daug metų, o namo būklė laikui bėgant tik blogėja. Daugiabučių gyventojai, atsisakę atnaujinimo, pamiršta, kad jie visą gyvenimą brangiai mokės už seno daugiabučio nuolatinį privalomą remontą.
Tiesa yra ta, kad daugiabučių namų atnaujinimo programa suteikia galimybę vienu kartu atnaujinti viską sename daugiabutyje. Todėl labiau apsimoka pasinaudoti daugiabučių atnaujinimo programa, iš karto atlikti visus darbus ir už juos mokėti įmokas gaunant atitinkamą valstybės paramą.
Be to, socialiai remtini gyventojai už atnaujinimą nemoka nieko, už jų butų atnaujinimą įmokas moka savivaldybė.
Po atnaujinimo butuose atsiras pelėsis
Daug metų sklandantis įsitikinimas – po atnaujinimo butuose atsiras pelėsis. Tiesa yra ta, kad kai kuriuose senuose daugiabučių butuose jau prieš atnaujinimą būna įsiveisęs pelėsis dėl netinkamos ventiliacijos ir per didelės drėgmės. Gyventojų pareiga yra tą pelėsį išsinaikinti, atidaryti ventiliacijos angas, kurias dažniausiai senuose butuose patys gyventojai būna užsandarinę.
Atnaujinant namus yra pravalomi ventiliacijos ortakiai, todėl daugiabučio atnaujinimas padeda atkurti gerą ventiliacijos sistemą. Bute, kuriame prieš atnaujinimą nebuvo pelėsio, jo po to ir neatsiras.
Įsitikinimus reikia keisti
Šie įsitikinimai yra tik dalis stringančios daugiabučių atnaujinimo trikdžių. Daugiabučių būklė kasmet tik blogėja, sunaudojama vis daugiau energijos jiems šildyti, o gyventojai moka dideles sąskaitas.
„Norint paspartinti atnaujinimą pirmiausia reikia šviesti gyventojus, pasakoti ir rodyti teigiamas daugiabučių atnaujinimo puses, griauti įsisenėjusius įsitikinimus“, – sako atnaujinimo administravimo įmonės MB „Renju“ vadovas Vytenis Navagreckas. Jis tikisi, kad atnaujinimo ledai pajudės, kai senų daugiabučių gyventojai suvoks savo atsakomybę už daugiabučio priežiūrą bei pamatys, kad valstybės parama atnaujinti daugiabučius kasmet tik mažėja, o senų daugiabučių būklė kasmet tik blogėja.