Prieš savaitę vykę EP rinkimų rezultatai rodo, jog europiečiai savo balsus atidavė dešiniosios pakraipos politikams – naujajame parlamente padaugėjo euroskeptiškų jėgų ir sumažėjo pagrindinių liberalų ir žaliųjų.

Pasak Freedom24 analitikų, šie rezultatai turės įtakos ne tik naujai politikos pakraipai, bet ir visos Europos ekonomikai, pramonei bei investicinei aplinkai.

Pergalė EP rinkimuose šventė Centro dešinioji Europos liaudies partija (ELP) – ji gavo 10 vietų daugiau nei praėjusią kadenciją, iš viso 186 vietas, ir įtvirtino savo, kaip didžiausio bloko, poziciją.

Antroje vietoje liko Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso (S&D) frakcija su 134 vietomis, o Atnaujinkime Europą (Renew Europe, RE) frakcija gavo 79 vietas.

Toliau rikiuojasi 4 vietomis daugiau lyginant su praeita EP kadencija besidžiaugiantys Europos konservatoriai ir reformistai (73 vietos) bei 18 vietų praradę žalieji (53 vietos).

Visi šie poslinkiai rodo galimą politikos krypties pasikeitimą, ypač aplinkosaugos ir ekonominės politikos srityje.

Dabartinės ES ekonomikos tendencijos

Finansų žinovai prognozuoja, jog 2024 m. ES ekonomika lėtės ir BVP augs tik 1,0 %, palyginti su 1,5 % siekusiu praeitų metų augimu. Kardinalių pokyčių nežadama ir darbo rinkoje, kuri išliks stabili – nedarbo lygis išliks beveik nepakitęs ir sieks 6,5 %.

Tai lėmė didelis naujų darbo vietų sukūrimas (2023 m. jų sukurta daugiau kaip 2 mln.) bei paskutinį metų ketvirtį pasiektos naujos rekordinės aukštumos 20–64 metų amžiaus žmonių aktyvumo ir užimtumo srityje.

Tuo tarpu infliacijos rodikliai turėtų gerokai sumažėti – analitikai tikisi, jog 2022 m. 8,6 %. siekęs kainų pakilimas šiais metais turėtų sustoti ties 2,7 %. riba. Pagrindinė to priežastis – stabilizavusios energijos kainos ir pagerėjusios tiekimo grandinės sąlygos.

Vis dėlto kai kurie iššūkiai išlieka. Vokietijos pramonės gamybos indeksai auga labai lėtai, kitų didžiųjų euro zonos šalių ekonomikos atsigavimo ženklai ryškesni.

Tai lemia jog Europos Komisijos pramonės pasitikėjimo rodiklis yra gerokai žemesnis už ilgalaikį vidurkį ir vis dar neturi aiškios krypties.

Nors atrodo, kad nuosmukio tempas švelnėja, greito atsigavimo finansų žinovai nenumato. Lėtėja ir investicijų augimas bei naujai statomų būstų skaičius.

Tikimasi, kad 2024 m. II ketv. prasidės vartojimo paskatintas atsigavimas, kurį lems mažėjanti infliacija, didėjantis nominalusis darbo užmokestis bei realios pajamos.

Rinkos reakcija į rinkimų rezultatus

Rinkos reakcija į rinkimų rezultatus buvo atsargi ir tai, pasak Freedom24 analitikų, rodo investuotojų netikrumą dėl būsimos politikos krypties. Jie pastebi, jog finansų srityje artimiausius penkerius metus bus matomi ryškesni pokyčiai.

Valiutų rinkos. Ankstyvą rytą prekybos Azijoje metu euro kursas smuko 1,5 % ir buvo pasiekęs žemiausią lygį 1,073 USD ir tai sustiprino euro išpardavimą.

Prie to prisidėjo dar vienas veiksnys – JAV darbo rinkos ataskaita buvo labai gera, todėl padidėjo pavojus, kad bus duotas palankus signalas FED politikai. Minėtas kritimas ir kitos aplinkybės atspindi susirūpinimą dėl galimų politikos pokyčių ir ekonominio stabilumo.

Akcijų rinkos. Neapibrėžtumo ženklus patvirtino smunkanti EuroSTOXX 50 akcijų ateities sandorių vertė (0,9 %), sumažėjęs DAX indeksas (0,5 %) bei krintantis Prancūzijos CAC40 indeksas (beveik 2 %).

Praėjusio savaitgalio ES rinkimų rezultatai rodė padidėjusią paramą dešiniosioms partijoms, ko iš esmės ir buvo tikimasi, tačiau E. Macrono netikėtai paskelbti pirmalaikiai rinkimai sukūrė daug neužtikrintumo.

Obligacijų rinkos. Prancūzijos obligacijų ateities sandoriai toliau mažėjo, o Prancūzijos 10 m. vyriausybės obligacijų pajamingumas padidėjo 0,15 procentinio punkto – iki 2,50 %, atspindėdamas susirūpinimą dėl naujojo parlamento fiskalinės politikos.

Labiausiai paveikiamų ekonomikos sektorių prognozės

Atsinaujinančioji energija. Perėjimas prie centro dešiniųjų EPP, kuri skeptiškai vertina žaliąją politiką, gali sulėtinti pažangą atsinaujinančiosios energijos sektoriuje.

Europa siekė tapti ekologiškų technologijų lydere, tačiau kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje, šie užmojai sukėlė stiprius protestus. Ateinantys penkeri metai bus lemtingi, nes nuo jų priklausys, ar Europa iki 2030 m. pasieks išsikeltus klimato kaitos tikslus.

Tokiai politikai skeptiškiau nusiteikęs naujasis ES parlamentas gali bandyti susilpninti esamus įstatymus, nes daugelį iš jų, įskaitant nuostatą 2035 m. atsisakyti naujų automobilių su vidaus degimo varikliais, ketinama peržiūrėti per kelerius ateinančius metus.

Technologijos ir naujovės. Didesnis dėmesys technologinėms naujovėms gali turėti įtakos sektoriams, susijusiems su skaitmeninimu, kibernetiniu saugumu ir pradedančiosiomis technologijų įmonėmis.

Pramonė. Europos Sąjungai reikia aiškesnės vieningos pramonės strategijos, kad išliktų pagrindine ekologiškų ir skaitmeninių prekių pramonine baze.

Pramonės sektorių siekiantys stiprinti konkurentai šiai sričiai skiria didžiules subsidijas, o už laisvesnę ir labiau susiskaldžiusią Europą pasisakančios dešiniosios partijos tikėtina, bus mažiau pajėgios įveikti šiuos iššūkius.

Analitikų prognozės dėl poveikio atskiroms pramonės šakoms

Atsinaujinančioji energija. Europos liaudies partijos skepticizmas žaliosios politikos atžvilgiu gali atitolinti investicijas ir projektus atsinaujinančiosios energijos srityje.

Tai gali sulėtinti ES perėjimą prie švarios energijos ir paveikti įmones, kurios užsiima saulės, vėjo ir kitomis atsinaujinančios energijos technologijomis. Tačiau tradicinėms energetikos pramonės šakoms sušvelnintas reguliavimas galėtų būti naudingas.

Migracijos paslaugos. Dėl griežtesnės migracijos politikos tam tikruose sektoriuose gali sumažėti darbo jėgos, o tai gali padidinti darbo jėgos sąnaudas.

Tačiau iš kitos pusės tai gali atnešti ir teigiamą pokytį – griežtesnė kontrolė gali būti naudinga nuo aukštos kvalifikacijos migrantų priklausomiems sektoriams, nes pagerėtų jų integracija ir išteklių paskirstymas.

Technologijos ir naujovės. Jei naujoji įstatymų leidžiamoji valdžia pirmenybę teiks technologinei pažangai, sektorius gali sulaukti didesnio finansavimo ir palankios politikos, kuri palengvintų dirbtinio proto, kibernetinio saugumo ir skaitmeninės infrastruktūros plėtrą.

Gynyba. Tikėtina, kad net ir ryškus Europos Parlamento narių posūkis į dešinę nepakeis gynybos išlaidų politikos. Dauguma ES šalių gynybai teikia prioritetą, ypač po Rusijos invazijos į Ukrainą.

Vis dėlto Parlamentas turės atlikti tam tikrą vaidmenį planuose skatinti visos Europos šalių ir įmonių bendradarbiavimą ir skatinti vyriausybes pirkti daugiau karinės įrangos.

Prekyba. Pagrindinis Europos Parlamento vaidmuo ES prekybos politikoje – tvirtinti laisvosios prekybos susitarimus prieš jiems įsigaliojant.

Europos Komisija ir kai kurie ES vadovai teigia, kad siekiant kompensuoti prarastą bendradarbiavimą su Rusija ir mažinti priklausomybę nuo Kinijos blokui reikia daugiau prekybos susitarimų su patikimais partneriais.

Vienas tokių – susitarimas su Meksika ir Pietų Amerikos bloku „Mercosur“, kuris vis dar laukia patvirtinimo. Europos Komisija taip pat siekia sutarties su Australija.

Investavimo galimybės

Rinkimų rezultatai ne tik nulems ES politinę kryptį , bet ir suteiks įvairių investavimo galimybių:

– Tradicinė energetika ir gamyba. Dėl galimo perėjimo prie verslui palankesnės politikos, tradiciniai energetikos ir gamybos sektoriai gali atsigauti. Šių sektorių bendrovėms galėtų būti naudingos švelnesnės aplinkosaugos taisyklės ir didesnės investicijos.

– Infrastruktūros projektai. Didesnės investicijos į infrastruktūrą, ypač regionuose, kurie remia Europos ekonominę politiką, gali suteikti pelningų galimybių. Su transportu, telekomunikacijomis ir miestų plėtra susiję projektai gali pritraukti nemažai lėšų.

– Gynyba ir saugumas. Didesnis dėmesys saugumo politikai gali paskatinti gynybos pramonės ir technologijų plėtrą. Kibernetinis saugumas, gynybinė gamyba ir stebėjims technologijų bendrovės gali gauti naudos iš didesnio valstybinių užsakymų skaičiaus ir finansavimo.