Atėję vasariški orai vilioja rinktis aktyvesnes pramogas gamtoje, tačiau specialistai pastebi, kad su augančiu aktyvumu išauga sužeidimų tikimybė. Jei vieniems sužeidimams gydyti pakaks užterštą vietą nuplauti tekančiu vandeniu ir uždėti švarų tvarstį, tai kitiems gali prireikti ilgo gydymo bei reabilitacijos.

Pasak Vilniaus Karoliniškių poliklinikos gydytojo ortopedo-traumatologo Andriaus Vaitiekaus, dažniausiai vasarą pasitaikantys sužeidimai būna nesunkūs: įvairūs nubrozdinimai, sumušimai, patempimai. Vis tik nereti ir įvairūs kaulų lūžiai, čiurnų, riešų sužalojimai, pasitaiko ir itin sunkių galvos bei galūnių sužeidimų.

„Vasarą nelaimių ypatingai padaugėja, kadangi žmonės tampa aktyvesni, daugiau keliauja, praleidžia nemažai laiko lauke. Su padidėjusiu aktyvumu, ypač kai pervertinamos savo galimybės ir pamirštamas atsargumas, neišvengiamai daugėja sužeidimų“, – sako A. Vaitiekus.

Pavojingiausi – kritimai iš aukščio ar dėl didelio greičio

Ortopedo-traumatologo teigimu, pavojingiausios yra vadinamosios didesnės kinetinės energijos traumos, kuomet važiuojant dideliu greičiu susiduriama su kitu objektu ar krentama iš aukščio.

„Atvejis iš praktikos: paspirtukininkas nestabdydamas įvažiavo į važiuojamąją kelio dalį ir jį partrenkė automobilis. Rezultatas – lūžęs šlaunikaulis, sudėtinga operacija, ilgas reabilitacinis gydymas, o galiausiai žmogus nebegali dirbti pagal profesiją ir liko suluošintas visam gyvenimui.

Itin pavojingi yra ir šuoliai į vandenį galva į priekį, kuomet sužalojami kaklo slanksteliai, stuburas. Deja, kiekvieną vasarą stebimi tokios kaklo sužalojimai, lūžiai, kurie kartais baigiasi ir paralyžiumi – nebegalėjimu valdyti rankų ir kojų“, – praktinius atvejus apžvelgia specialistas.

Pataria vengti ir pramogų ant batuto

Siekiant sumažinti sužeidimų tikimybę, A. Vaitiekus pataria atsisakyti ir pastaraisiais metais itin išpopuliarėjusios suaugusiųjų bei vaikų pramogos – šokinėjimo ant batuto.

„Dėl šios pramogos pastaraisiais metais tenka susidurti su itin daug nelaimių: įvairūs čiurnos kaulų lūžiai, raiščių plyšimai, sudėtingos rankų, kaklo, galvos sužalojimai. Dažnai žmonės po pasišokinėjimų ant batuto skundžiasi nugaros skausmais. Taip nutinka ne dėl raumenų silpnumo, o dėl mikro raiščių įtrūkimų ir plyšimų“, – pasakoja gydytojas.

Anot ortopedo-traumatologo, jei susižeidėte – įvertinkite savo būklę, šaldykite sumušimo vietą, įmobilizuokite ją elastiniu tvarsčiu. Sumuštą vietą taip pat svarbu laikyti pakeltą.

Jeigu sužalota koja ar ranka negalite remtis, tinimas didėja, yra galūnės deformacijos požymių ar įtariate, jog patyrėte galvos sužalojimą – nedelsiant kreipkitės į gydytoją. Specialistas priduria, kad lengvus nubrozdinimus, sumušimus dažniausiai galima gydyti namuose.

Nubrozdinimus svarbu dezinfekuoti

Gydytojui antrina ir BENU vaistininkė Jūratė Vaičiūnienė, kuri atkreipia dėmesį, jog ir esant smulkiems sužalojimams svarbu po ranka turėti reikiamus vaistus, nes greita pirmoji pagalba užtikrina spartų gijimą, pažeistų audinių atsistatymą.

Tuo tarpu negydomas ar neteisingai gydomas iš pažiūros lengva sužalojimas gali sukelti rimtesnius negalavimus: kraujo užkrėtimą, uždegimą.

„Net ir negili žaizda yra atvira įvairioms infekcijoms. Parkritus ir nusibrozdinus, į žaizdą patenka nešvarumų nuo grindinio, todėl labai svarbu ją tinkamai išvalyti bei apsaugoti nuo užkrėtimo. Žaizdą pirmiausia reikėtų nuplauti švariu vandeniu. Po to būtina ją dezinfekuoti specialiomis antiseptinėmis priemonėmis ir uždėti švarų tvarstį.

Antiseptikai slopina užkrėtimą galinčių sukelti mikroorganizmų dauginimąsi, juos naikina. Pacientų mėgstamu vandenilio peroksidu valyti galima tik labai negilias, mažai kraujuojančias žaizdas, nes tokia putojanti priemonė išplauna ne tik nešvarumus, bet ir kraujavimą stabdančius krešulius, todėl lėtina žaizdos gijimą“, – aiškina vaistininkė.

Patempimus ar sumušimus nedelsiant šaldyti

Pasak J. Vaičiūnienės, sumuštą ar patemptą vietą taip pat patariama kuo greičiau šaldyti, nes sužaloti audiniai tinsta, juose vystosi uždegimas, todėl numoti ranka ir palikti gyti raumenis savarankiškai – nereikėtų.

„Šaltis apmalšina skausmą, sutraukia kraujagysles, mažina kraujo pritekėjimą, todėl neleidžia plisti tinimui, vystytis uždegimui. Tam tinka bet kokie po ranka esantys šalti daiktai, geriausia – iš šaldiklio suvyniotas į rankšluostį ledas.

Jei esate prie vandens telkinio, ant traumuotos vietos galite dėti šaltame vandenyje sudrėkintą rankšluostį. Taip pat pravartu po ranka turėti šaldančius sauso ledo paketus. Šaldančius kompresus patariama laikyti apie 15–20 minučių, tada padaryti 20 minučių pertrauką. Šią procedūrą galima pakartoti kelis kartus, nes šaldymas veiksmingas apie 2 paras“, – sako J. Vaičiūnienė.

Gijimui padės tinkama priežiūra ir poilsis

Anot vaistininkės, esant ūmiam skausmui, jį numalšinti ir uždegimą gydyti gali padėti geriamieji arba vietinio poveikio vaistai. Tačiau dėl jų vartojimo reikėtų pasitarti su vaistininku ar gydytoju.

„Geliai ir tepalai tinka žmonėms, kurie jau vartoja geriamuosius vaistus. Jie slopina uždegimą, malšina skausmą ir padeda greičiau atsistatyti pažeistam audiniui. Geriamieji vaistai taip pat turi priešuždegiminį ir skausmą slopinantį poveikį. Jeigu jie yra granulių ar kapsulių forma, veikimas greitesnis“, – apie medikamentus nuo skausmo aiškina J. Vaičiūnienė.

Vaistininkės teigimu, norint kuo greičiau išgydyti sužeidimus, svarbus ir poilsis, nors skausmui nepraeinant kelias dienas, patariama kreiptis į gydytoją. Esant patempimams gali būti reikalinga reabilitologo, kineziterapeuto konsultacija, atstatančių procedūrų paskyrimas.