Strateginės aplinkybės
Irano prezidentas Ebrahimas Raisi, griežtos linijos šalininkas, ilgą laiką laikytas potencialiu aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Chameneo (سید علی حسینی خامنهای) įpėdiniu, žuvo per sraigtasparnio katastrofą kalnuotoje vietovėje netoli Azerbaidžano sienos, pranešė pareigūnai ir valstybinė žiniasklaida.
Gegužės 19 d. sudegusio sraigtasparnio, kuriuo skrido A. Raisi ir užsienio reikalų ministras Hoseinas Amiras Aabdolahianas (حسین امیرعبداللهیان), apanglėjusios nuolaužos buvo rastos anksti pirmadienį po visą naktį trukusių paieškų prastomis oro sąlygomis.
„Prezidentas Raisi, užsienio reikalų ministras ir visi sraigtasparnio keleiviai žuvo per katastrofą“, – „Reuters“ sakė vienas aukšto rango Irano pareigūnas, prašęs neminėti jo pavardės dėl šio klausimo jautrumo.
Dar nepatvirtinus šios žinios, jau vakar soctinklai prisipildė sąmokslo teorijomis apie tai, kad esą žydų „Mossadas“ (Izraelio specialioji tarnyba) prisidėjo prie abiejų itin svarbių aukšto rango Irano pareigūnų žūties.
Kaip įrodymas pateikiamas faktas, esą iš trijų skridusių sraigtasparnių du nesudužo ir sėkmingai pasiekė nusileidimo vietą, nors skrydžio sąlygos visiems buvo vienodos.
Eilinė sąmokslo teorija, kuri skamba gal ir gražiai bei patvirtina neįtikėtinus „Mossado“ agentų sugebėjimus, tačiau šiuo atveju, greičiausiai, orlaivis sudužo dėl lakūnų klaidos.
Ar šios žūtys kažkaip gali pakeisti Irano vidaus ir užsienio politiką, santykius su Izraeliu ir Rusija? Matydami daugybę spėlionių žiniasklaidoje, esame linkę padėtį vertinti blaiviai, be jokių jausmų. Vargu, ar numatytojo ajatolos įpėdinio mirtis kažkaip pakeis padėtį Irane, o juo labiau, kad turės kažkokių strateginių pasekmių pasaulyje.
Kad ir kokią reikšmingą padėtį organizacijoje, valstybėje, pasaulyje užimtų žmogus, jo pašalinimas dėl natūralių ar suplanuotų priežasčių strateginio geopolitinio žmonijos kurso greitai nekeičia. Dažniausiai, nekeičia iš viso. Todėl ir kokių nors kokios nors šalies spectarnybų dalyvavimas tokiuose įvykiuose mažai prasmingas.
Nebent tai būtų Kremlius, sunaikinantis visą Lenkijos politinį ir karinį elitą, susėdusį į vieną lėktuvą, vėliau sudaužytą Smolenske.
Izraelį galima kaltinti nebent tuo, kad sekmadienį jis tęsė karinę kampaniją Gazos ruože. JAV nacionalinio saugumo patarėjo Džeiko Salivano susitikime su Izraelio premjeru Benjaminu Netanjahu buvo aptartas plataus užmojo JAV planas, pagal kurį Saudo Arabija pripažintų Izraelį ir padėtų Palestinos savivaldai valdyti Gazos ruožą mainais į galimybę Palestinai galiausiai tapti pripažinta valstybe.
Tel-Avivas, mums regisi, savo nuomonę į tai išreiškė oro smūgiais į centrinę Gazos ruožo dalį, kurių metu žuvo 27 palestiniečiai.
Reikšmingi postūmiai
Sekmadienį teroristinė Rusija smogė judriam ežero kurortui netoli Charkovo bei atakavo aplinkinius kaimus, nužudydama mažiausiai 11 ir sužeisdama daugybę žmonių. Iš karto po smūgio atvykus gelbėtojams, pagal Al-Qaeda taktiką veikiantis Kremlius palaukė dvidešimt minučių ir smogė į tą pačią vietą antrą kartą.
Šis dviejų bangų arba dvigubas smūgis yra skirtas žudyti civiliams ir gelbėtojams, kurie atvyksta suteikti pagalbos. Vėliau Rusijos karo nusikaltimo vietoje dirbę prokurorai sakė, kad ten žuvo šeši žmonės, vienas dingo be žinios, 27 buvo sužeisti.
„Kareivių čia niekada nebuvo“, – sakė policijos inspektorius Jaroslavas Trofimko, atvykęs po pirmojo smūgio ir patekęs į antrąjį. „Buvo sekmadienis, žmonės turėjo čia ilsėtis, čia turėjo būti vaikai, nėščios moterys, kurios ilsisi, mėgaujasi įprastu gyvenimo būdu.“
Dar penki žmonės buvo rusų nužudyti ir devyni buvo sužeisti vėliau tą pačią dieną dviejuose Kupjansko rajono kaimuose. Vietos gubernatorius Olehas Syniehubovas sakė, kad Rusijos pajėgos apšaudė du rajono kaimus iš daugkartinių raketų paleidimo įrenginių.
Vienas žmogus žuvo per Rusijos apšaudymą Vovčanske, Charkovo srities miestelyje, esančiame 5 km už sienos ir esančiame Rusijos įsiveržimo, pradėto kiek daugiau nei prieš savaitę, centre. Trys žmonės buvo sužeisti.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą paragino Vakarų sąjungininkus aprūpinti Kijevą papildomomis priešlėktuvinės gynybos sistemomis Charkovui ir kitiems miestams apsaugoti.
„Pasaulis gali sustabdyti Rusijos terorą – tam reikia įveikti politinės valios trūkumą tarp lyderių“, – pareiškė V. Zelenskis per „Telegram“ programėlę.
„Du „Patriot“ Charkovui iš esmės pakeis situaciją“, – sakė jis, turėdamas omenyje priešraketinės gynybos sistemas. Priešlėktuvinės gynybos sistemos kitiems miestams ir pakankama parama fronto linijoje esantiems kariams užtikrintų Rusijos pralaimėjimą, pridūrė prezidentas.
Nėra jokių abejonių, kad jei Vakarai norėtų, iš tiesų norėtų, užbaigti šį karą ir sutvarkyti Rusiją, jie tą padarytų ukrainiečių rankomis iki šių metų galo.
Deja, to noro nėra tiek daug, kad jis virstų nepertraukiama galinga visų rūšių ginklų parama ant žemės.
Tuo tarpu Kinija ėmė taikyti sankcijas Vakarams, tiksliau, JAV. Bendrovėms „General Atomics Aeronautical Systems“, „General Dynamics Land Systems“ ir „Boeing Defence, Space & Security“ nuo šiol draudžiama vykdyti „importo ir eksporto“ veiklą Kinijoje.
Be to, visų trijų bendrovių vadovams uždrausta atvykti į Kiniją, jų darbo leidimai bus panaikinti, o svečių statusas ir prašymai dėl leidimo gyventi šalyje – nepatvirtinti. Apie atitinkamus apribojimus paskelbė Kinijos Liaudies Respublikos prekybos ministerija.
Tai, žinoma, labai baisu.
Veiksmai ant žemės
Vakar Ukrainos kariuomenė nuskandino dar vieną Rusijos Juodosios jūros laivyno karinį laivą.
Ukrainos gynybos ministerija teigė, kad jos pajėgos nuskandino minininką „Kovrovets“ per naktinį smūgį į Sevastopolio uostą Rusijos okupuotame Kryme, už 150 mylių į pietus nuo fronto linijos.
„Dar viena bloga diena Rusijos Juodosios jūros laivynui“, – šmaikštavo Ukrainos gynybos ministerija.
Šią driskių geldą ukrainiečiai pasiekė besiteliūškuojančią už daugiau kaip 180 km ATACMS raketa, o tai reiškia, kad JAV tiekia Kijevui jas be jokių nuotolio apribojimų. Mums regisi, kad matysime daugiau ir daugiau labai įdomių fejervekų ordos užnugaryje.
Rusija naktį į Ukrainą paleido 29 „šachedus”, kurie visi buvo sunaikinti.
Ordos veiksmai ties Charkovu sustabdyti, tačiau driskiai kišą nosį pietų fronte. Ginkluoti valkatos iš driskyno veržiasi ties Robotnoje, Verbovoje ir kitais kaimais.
Lietuvoje
Su draugais Ukrainoje ir kitose šalyse birželio 14 dieną Lietuvoje surengsime 11-ąjį Laisvųjų Postrusijos valstybių forumą. Numatyta jo vieta Vilniuje – Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka.
Manome, kad reikia garsiai ir viešai kalbėti apie pozityvius Rusijos subyrėjimo scenarijus. Tai priartins Ukrainos pergalę ir pradės keisti sprendimų priėmėjų ir politinių lyderių mąstymą Vakaruose.
Kas jei ne mes, lietuviai ir Lietuva žinome geriausiai, ką reiškia kolonijinė Rusijos okupacija ir mūsų tautos genocidas?
Maskvos imperializmas pats savaime nepasibaigs. Jei Kremliui pavyks nugalėti Ukrainą, driskiai eis toliau. Kremlius supranta tik jėgos kalbą, bet kokias nuolaidas ir diplomatiją suvokia tik kaip silpnumo apraišką, kaip raginimą toliau eskaluoti karą ir konfliktus.
Imperinės Rusijos esmės nesupratimas yra nedovanotina klaida, kuri kainuoja šimtus tūstančių gyvybių.
Mes nuolat girdime Maskvos agentus ir jų mintis kartojančius Vakarų politikus,
a) kad „Rusijos demontavimas būtų nelaimė“, bet ar SSRS žlugimas netapo gėriu visam pasauliui – nuo Berlyno iki Mongolijos?
b) kad „kalbos apie Rusijos dekolonizaciją parankios Putinui ir tik paskatins susitelkti Rusijos visuomenę apie jį“, tačiau pastaruosius 24 metus būtent ši „visuomenė“ ir rėmė visus putino nusikaltimus.
c) kad „išplis branduoliniai ginklai“, tačiau Kremliaus režimo pagalba Šė Korėjai, Iranui ir Baltarusijai, platinant šią ginkluotę, yra nuosekli būtent dabartinės Rusijos politika.
Platinamos ir kitos propagandinės nesąmonės, kad „Rusijai reikia tik „atsinaujinimo“, kad „šį kartą Kremlius sukurs tikrą demokratiją“, kad „karas Ukrainoje yra tik Putino karas“.
Deja, realybė tokia, kad tai daugumos rusų karas, dėl vidinės traumos, šimtmečius trukusios priespaudos, vergijos, kuri šiandien vėl sėkmingai perkeliama „išoriniam priešui“.
Turime suprasti, kad Putinas ir jo karo nusikaltėlių klika, vadovaujama Šoigu, Lavrovo, Kadyrovo, Patruševo, Medvedevo, Solovjovo, Simonian ir kitų, yra šio daugumos rusų karo pasekmė, o ne priežastis.
Todėl turime padaryti viską, kad paskutinis imperinės Rusijos-Maskovijos dekolonizacijos etapas įvyktų kuo greičiau ir taptų tikra abipuse nauda, vietine ir regionine nauda, dešimčių milijonų išlaisvinimu ir palengvėjimu šimtams milijonų žmonių.
Apie tai kalbėsime ir dalinsimės mintims viešai jau greitai, todėl kviečiame sudalyvauti planuojamame renginyje.
Nuotraukoje: dar vienas rusų minininkas dugne.
Itin dėkojame nuolatiniam rėmėjui Panevėžyje, poniai Salvai M., UAB Vilkeda, Lietuvos aludarių gildijai bei visiems jums už palaikymą ir supratimą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas.
