Skaitmeninį Karaliaučiaus srities baltiškų vietovardžių žemėlapį www.vietovardziai.lt pradėjau kurti prieš dvylika metų, 2012 m., kai gavau progą susipažinti su Europos Sąjungos (ES) institucijų reikmėms skirtu Europos vietovardžių duomenų rinkiniu GISCO STTL_V3 dataset of European Settlements. Šis rinkinys yra sukurtas ir palaikomas Eurostat’o (Europos Sąjungos statistikos tarnybos), o Lietuvoje jį galima rasti Statistikos departamento duomenų serveriuose.
Dirbdamas su Europos vietovardžiais aptikau, kad rinkinyje visai nėra baltiškų pavadinimų už Lietuvos ir Latvijos ribų. Taigi, šių pavadinimų bandžiau ieškoti kituose duomenų rinkiniuose, iš kurių reikėtų išskirti GeoNames.
Tai pirmasis geografinių pavadinimų rinkinys, jį pradėjo kurti vienas iš JAV vyriausybės departamentų iš karto po Antrojo pasaulinio karo. Dabar tai bene išsamiausias šių duomenų rinkinys pasaulyje.
Geografiniai pavadinimai yra suskirstyti pagal šalis. GeoNames rinkinyje pamačius tik kelis lietuviškus pavadinimus už Lietuvos ribų (Tilžė ir Gumbinė) buvo apmaudu…
Tačiau jų vien Karaliaučiaus srityje turėtų būti gerokai daugiau dėl čia kadaise gyvenusių prūsų ir lietuvių genčių. Ilgai nesvarstęs nusprendžiau pats užpildyti šią spragą.
Pasirinkau Karaliaučiaus sritį, nes ji buvo arti ir apibrėžta ribomis. Na, ir medžiagos tokiam darbui buvo pakankamai. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad vienintelis bandymas suteikti nors kiek oficialumo lietuviškiems pavadinimams už Lietuvos ribų yra „Tradicinių lietuviškų vietovardžių“ sąrašas, kurį parengė Marija Razmukaitė, o 1997 m. gegužės 29 d. posėdžio protokoliniu nutarimu patvirtinto Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
Šiame sąraše yra apie 500 gyvenviečių, upių ir ežerų pavadinimų. Tačiau net ir čia, man atrodo, yra klaidų. Antai paminėti skirtingi vokiški pavadinimai Baltruschaiten ir Baltruschatschen buvo transkribuoti į tokį patį vietovardį – Baltrušaičiai. Susiradau portalą Lietuvai.lt („Enciklopedija Lietuvai ir pasauliui“), iš kurio paėmiau pirmuosius pavadinimus žemėlapiui.
Norėčiau paminėti Rimantą Lazdyną, šios enciklopedijos steigėją. Jis kruopščiai surinko pavadinimus, įvedė geografines koordinates ir viską paskelbė portale Lietuvai.lt. Pirmą kartą internete www.vietovardziai.lt paskelbus skaitmeninį žemėlapį, jame buvo 2 873 vietovių ir 500 upių pavadinimai (dabar yra beveik 5 125 vietovardžių ir 850 upių pavadinimų).
Dirbdamas rasdavau vis naujų ir naujų šaltinių: tai buvo seni žemėlapiai, knygos ir bažnyčių metrikos.
Netrukus susidūriau su dilema – kurį iš skirtingai užrašytų pavadinimų turėčiau vartoti skaitmeniniame žemėlapyje? Ir iš tiesų, laikui bėgant vokiški Karaliaučiaus srities teritorijos vietovardžiai smarkiai kito, tad juos užrašant teko pasirinkti laikotarpį. Išsirinkau patį seniausią XII–XIII a. klodą, nes jame baltiškumų yra gausiausiai.
Taip pat supratau, kad vis labiau tolstu nuo oficialaus sąrašo. Pasirinkti vietovardžiai vis labiau skyrėsi nuo įprastai vartojamų. Tuomet priėmiau sprendimą, kurio laikausi iki šiol. Matydamas šaltinyje paminėtą pavadinimą baltiška galūne (dažniausiai tai būdavo moteriškosios giminės galūnė), rinkdavausi būtent jį, nepaisydamas įprasto dabar vartojamo pavadinimo.
Kaip pavyzdį galėčiau nurodyti vietovardį Tolminkemé. Pavadinimas aptiktas keliuose senuose žemėlapiuose.
Dabar mes vartojame pavadinimą Tolminkiemis. Tačiau toks pavadinimas niekur neaptinkamas iki pat XX a. pradžios. Surinkus daug senų žemėlapių, kurių kopijas dažnai tekdavo pirkti archyvuose, atsivėrė visas germanizavimo proceso vaizdas. Antai XII – XIII a. dar galima aptikti negermanizuotų moteriškosios giminės baltiškų pavadinimų: Palweniké, Pobeta, Palwe, Alkayne, Jodeschke, kurie vėliau virto Palweniken, Pobetten, Palwen, Alkainen, Jodeschken.
Vokietinimas ypač įsismarkavo 1938 m., kai vienu mostu buvo pakeisti visi dar likę baltiškos kilmės vietovardžiai. Jie virto Palwendorf, Alkehnen, Jodingen ir kitais. Džiaugiuosi, kad didžiulį darbą yra atlikę vokiečiai Rytų Prūsijos entuziastai. Jie į internetą yra sudėję beveik visus Rytų Prūsijos vietovardžius, kada nors figūravusius istoriniuose šaltiniuose.
Vienas tokių portalų yra Rytų Prūsijos nuotraukų archyvas Bildarchiv Ostpreußen. Šiame portale naudojami pavadinimai yra įkelti iš knygos Geographisches Ortsregister Ostpreussen; Dietrich Lange; 2000; Königslutter. Tai tikras lobis baltiškumo paieškoms Karaliaučiaus srityje. Čia labai įdomiai atsispindi vietovardžių kaita laikui bėgant. Pavyzdžiui, vietovardis Krantas (Kranz); savo žemėlapyje vartoju patį lietuviškiausią pavadinimą iš paminėtų šiame portale:
Зеленоградск, Семноградск (nach 1945)
Cranz Kr. Samland, Ort (Feststellung der Schreibweise nach 1905)
Kranz (Namensänderung nach 1871)
Cranzkuhren (Feststellung der Schreibweise nach 1785)
Crantzkuhren (Namensänderung vor 1785)
Krantas (Namensänderung nach 1542)
Cranntz (Feststellung der Schreibweise nach 1540)
Crantz (Namensänderung um 1539)
CranczenMano sukurtoje duomenų bazėje yra surinkti duomenys iš daugelio šaltinių: etnografų Vinco Vileišio, Povilo Kušnerio, Aleksandro Miuicelio, Manfredo Švarco, Viliaus Pėteraičio, taip pat Marijos Razmukaitės, Grasildos Blažienės veikalų. Mano panaudotų žemėlapių autoriai – Samuelis ir Janas Suchodolecai (Samuel, Jan Suchodolec), Geraras Merkatorius (Gerardus Mercator), Frydrichas Leopoldas fon Šrėteris (Friedrich Leopold von Schrötter) ir kiti.
Savo patarimais man padėjo doc. dr. Valdemaras Šimėnas, Vladas Palubinskas ir Rimantas Matulis. Bendradarbiavau su Vokietijos genealogijos portalu GOV, žemėlapio OpenStreetMap lietuviška sekcija, portalu Lietuvai.lt ir kitais. Buvo pasinaudota apie 300 skirtingų šaltinių.
Taip pat noriu paminėti leidinį, labai pasitarnavusį rengiant žemėlapį – tai Daivos Deltuvienės monografija „Baltiški Mažosios Lietuvos XIV–XVIII a. oikonimai“ (Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2006).Knygoje kruopščiai surinktos taisyklės, kaip atpažinti vokiškai užrašytus baltiškus pavadinimus ir „atversti“ juos į lietuviškus.
Na, o čia pateikiu dažniausiai naudotų šaltinių dešimtuką, 2019-11-08:
1. Bildarchiv Ostpreußen; portalas; Geographisches Ortsregister Ostpreussen; Dietrich Lange; 2000; Königslutter; 2545 panaudoti vietovardžiai.
2. Karte von Ostpreussen und Litthauen … ca. 1 : 200 000, SBPK Kart. N 10227, 1730; žemėlapis; 246 panaudoti vietovardžiai.
3. Plan der Aembter Insterburg und Ragnit …ca. 1 : 214 000, J.Suchodoletz, SBPK Kart. N 11378, 1724; žemėlapis; 191 panaudotas vietovardis.
4. Teile der Ämter Fischhausen, Labiau, Memel, Ragnit, Schaaken, Tilsit … ca 1: 100 000, J.Suchodoletz, Hist. Staatsarchivs Königsberg; Signatur: XX. HA, A 10055; žemėlapis; panaudoti 103 vietovardžiai.
5. Particulaire Carte von dem in Königlich-Preusisch Lithauen gelegenen … SBPK Kart. N 11379, 1724; žemėlapis; 89 panaudoti vietovardžiai.
6. Die Besiedlung des Hauptamtes Insterburg 1525–1603; Otto Barkowski; 1928/1930; knyga; 71 panaudotas vietovardis.
7.Die Matrikel der Universität Königsberg; Die Immatrikulationen von 1657-1829; Georg Erlen; Duncker & Humblot; Leipzig; 1911/12; knyga; panaudoti 65 vietovardžiai
8. Die altpreussichen Ortsnamen; Georg Gerulis; Berlin; 1922; knyga; 62 panaudoti vietovardžiai.
9. Karte des Deutschen Reiches; KDR-100; Maßstab 1:100000; 1893; žemėlapis; 60 panaudotų vietovardžių
10. Mundart und Siedelung im nordöstlichen Ostpreussen; Otto Natau; Königsberg; 1937; knyga; 51 panaudotas vietovardis.
Dabar norėčiau parodyti, kokių galimybių mums atveria šis duomenų rinkinys analizuojant Rytų Prūsijos baltiškąjį vardyną. Šie pavadinimai yra laisvai prieinami internete. Jie paskelbti Geografinių informacinių sistemų (GIS) platformoje CartoDB. Iš puslapio townames.cartodb.com galima laisvai gauti GIS tipo duomenų bylas ir jas įsikelti į pasirinktą GIS aplikaciją.
Šiuo atveju naudoju nemokamą programą Quantum GIS Desktop 2.18. Ją pasitelkęs analizuoju duomenis naudodamas SQL (Structured Query Language „struktūrizuota užklausų kalba“) tipo užklausas. Jos leidžia išskirti tam tikras vietovardžių grupes pagal kokį nors vieną bruožą, pavyzdžiui galūnę, kuri baigiasi –schen (verčiant į lietuvių kalbą, tai būtų galūnė -čiai). Užklausą turėtumėme rašyti taip:
SELECT * from ktowns WHERE de_names like ‘%schen’
Rezultatas būtų žemėlapis, esantis paveiksliuko dešinėje pusėje viršuje. Šalia pateikti ir kiti įdomūs užklausų rezultatai.
Kitas pateiktas žemėlapis yra kelių SQL užklausų, pateiktų skirtingų šalių duomenų rinkiniuose apie Lietuvos valdovo Gedimino vardą, rezultatas. Norėjau sužinoti, kuriai geografinei zonai priklauso vardas Gediminas.
Dabar šį valdovą savu nori matyti dalis Baltarusijos istorikų. Taigi, norėdamas būti objektyvus abiem pusėms, pavartojau lietuvių ir baltarusių vartojamus vardus Gediminas bei Гедымін. Taip pat užklausose pavartojau ir valdovo vardus, paminėtus Romos popiežiaus laiškuose bei pačio Gedimino laiškuose, siųstuose į Vakarų Europą. Laiškus popiežiui Jonui XXI Gediminas pasirašo vardu Gediminne (šaltinis „Gedimino laiškai“, S. C. Rowell, Vilnius, 2004).
Laiškuose, siųstuose į Liubeką, kviesdamas atvykti amatininkus ir pirklius į Vilnių Gediminas pasirašo vardu Gedeminni. Popiežius Jonas XXII iš Avinjono rašydamas laišką Prancūzijos karaliui 1323 m. vartoja vardą Gedeminne. Taigi, čia galime matyti rezultatą.
Na o čia įdedu laiško iškarpą, kuriuo paminėtas miestas Vilnius pirmą kartą. Laiškas rašytas 1323 metais, jame puikiai matomas Gedimino lotyniškas vardas Gedeminne. Jį taip įvardino raštininkai gyvenę Gedimino dvare.
Taip pat norėčiau pateikti pastabų dėl vienintelio oficialaus lietuviškų vietovardžių sąrašo, patvirtinto 1997 m. gegužės 29 d.
1. Abu vietovardžiai Baltruschaiten ir Baltruschatschen yra verčiami kaip Baltrušaičiai. Negalima vienodinti afrikuotų ir neafrikuotų pavadinimų, nes vakarinėje Karaliaučiaus srities dalyje afrikata tarp vokiškų pavadinimų visai neaptinkama.
2. Šiame sąraše sulietuvinti pavadinimai neišlaiko šaltiniuose vartojamos autentiškos formos:
Dabartinis vietovardis Gavrilovo sulietuvintas kaip Gavaičiai, o šaltiniuose randamas Gawaitté.
Dabartinis vietovardis Jantarnyj sulietuvintas kaip Palvininkai, o šaltiniuose randamas Palweninké.
Dabartinis vietovardis Jasnoje sulietuvintas kaip Kaukėnai, o šaltiniuose randamas Kaukené.
Dabartinis vietovardis Чистые Пруды sulietuvintas kaip Tolminkiemis, o šaltiniuose randamas Tolminkiemé.
Dabartinis vietovardis Lužki sulietuvintas kaip Kiautai, o šaltiniuose randamas Kewthe.
Dabartinis vietovardis Pograničnyj sulietuvintas kaip Dirveliai, o šaltiniuose randamas Dirwelis.
Dabartinis vietovardis Ozersk sulietuvintas kaip Darkiemis, o šaltiniuose randamas Darkehme.
Dabartinis vietovardis Ul’janovo sulietuvintas kaip Kraupiškas, o šaltiniuose randamas Krupiske ir t.t.
Įdedu žemėlapį kur pažymėtos visos Rytų Prūsijos parapijos vartojusios lietuvių kalbą savo bažnyčių metrikose ir ten paminėti vietovardžiai pažymėti aprašomame žemėlapyje. Viso buvo 14 tokių parapijų. Tuo tarpu Lietuvoje lietuviškai buvo rašoma tik Šiaulėnų (Radviliškio sav.) ir Plungės parapijose.
Tikiuosi, šis duomenų rinkinys bus naudingas lingvistams, istorikams ir etnografams, besidomintiems baltų kalbų paveldu Karaliaučiaus srityje. Visą šį duomenų (dvi bylos, viena skirta vietovardžiams kita hidrografiniams pavadinimams) rinkinį galima nemokamai atsisiųsti iš portalo townames.com.
Autorius yra programų administratorius, programinės įrangos inžinierius, buvęs mokslinis asistentas (Europos Komisija, Jungtinis tyrimų centras)
Dekui Valentinui Juškevičiui ! Puikus rasinys…
Tikru vietovardziu ,vandenvardziu, vardu ,zodziu atkurimas yra pamirstos Baltu civilizacijos grizimas i Europos istorija ……butent Baltu o ne tik Lietuviu , juk Lietuviai ir Latviai yra tik islikusi dalis tos senosios Civilizacijos….del to Pruteniu/Bruteniu vietovardziu nereketu sulietuvinti ,bet gal at-Pruteninti , at-Bartinti,at-Galindinti,at-Gudinti/Gotinti…ir nepamirsti Vandaliu, Tautoniu,
Rugiu,Saliu,Smiltingiu,Aisciu,Giruliu,Sauloniu(Saulones),….ir dar daug kitu pamirstu Baltu genciu….
o gal Gedimine,Gedimins(zemaiciai taria),Getimine galetu buti Gedimino vardo kazkuris linksnis ? o gal Gediminas tiesiog veliau sulietuvintas vardas….
kaip pvz. Krive Kirvaitos ….pavirto :“ kriviu krivaiciu” ,arba sviestu sviestuotu…na bet tai jau siuolaikiniu “Lietuvos istoriku mokslo” Melas….arba nesusipratimai….apsnudusios mastysenos….
dar karta dekui Valentinui Juškevičiui !!! ….ir prisiminkite kad taip vadinami “germanai” antikos rasytoju mastysenoje reiske : tikri tu zemiu gyventojai ( ne vokieciai !!! ) i rytus nuo Reino….
Dėl žodžio Gedeminne, užrašyto “Laiškuose” sugramatinus lotyniškai, tai akivaizdu, kad jį turime kaip lietuvišką sudurtinį žodį, užrašytą lotynų k. kilmininko linksnyje. Tokiu atveju sprendžiant ir titulo teksto jis tegali būti laikomas ne asmens vardu, o vietovės pavadinimu, kuris, sprendžiant iš žodį sudarančių šaknų reikšmių būtų “laiką menantis (rodantis)” ir yra sudarytas iš sen. lietuviško žodžio gadynė -“laikas. metas” + “minti, priminti, mena, rodo”. Žodžiu jo prasmė būtų tai, kas vėliau tapo Rotušės laikrodžio paskirtimi – rodyti laiką. Žinoma, kad Vilniuje kaip nenutrūkstamo laiko simbolis buvo kūrenama amžinoji ugnis nuo gilios senovės laikų. Tokios vietos buvo laikomos šventvietėmis ir priklausė nuosavybe teise priklausydavo ne asmenims, o genčiai ar giminingų genčių grupei. Tokiu atveju išeina, kad laiškas rašytas nuo Gedeminos lietuvių ir daugelio rusų valdovo (Rex), kuris kaip aišku iš kitų faktų buvo Žiemgalių princas.
Taip traktuotinas Gedeminne žodžio reikšmė.
O autorius įvertino, kad visi vietovardžiai nelietuviškai užrašyti, tad teigti, kad jų galūnės moteriškos galbūt yra klaida…
Čia galima du dalykus pasakyti. Pirmas. Vokiški vietovardžiai visuomet baigiasi priebalse, jei vietovardis Rytų Prūsijoje baigiasi balse – jis yra arba prūsiškas, arba lietuviškas. Antras. Kyla klausimas, ar Jūs pilnai perskaitėte straipsnį, o ypač tą dalį apie bažnyčių metrikas?
Vokiški vietovardžiai visuomet baigiasi priebalse? Bet Adamsheide (dabar Abelino), Albrechtau ( Alioškino), Gruenwalde ( Antonovo), Ackerau ( Armeiskoje), Paterswalde ( Bolšaja Poliana),Frischenau ( Jelniaki),Blankenau ( Jeršovo),Heyde
( Kalmykovo),Steinrode ( Marksovo) ir daug kitų baigiasi balse, bet nepanašu, kad šie pavadinimai būtų prūsiškos ar lietuviškos kilmės.
Teisingai. Šitie išvardyti vietovardžiai ir yra prūsiškos bei lietuviškos kilmės.
gerb.Valentinai gal galetumete parasyti savo nuomone apie zodzio
Valda,Walde paplitima Europoje ir net
Britanijoje …pvz. Britwalda….?
taip pat dar….ka manote apie upe Schwentine siaures Vokietijoje….?
aciu….
Albrechtau, Steinrode yra prūsiškos ar lietuviškos kilmės? Juk tai grynai vokiški ( germaniški) pavadinimai.
Na dėl Valda, Walde visoje Europoje negaliu atsakyti. Tačiau baltų genčių gyvenamojoje teritorijoje tai reiškė valda, valdoma žemė. Ypač vietovardis Valda yra paplitęs Latvijoje. Na o Schwentaine yra akivaizdžiai baltiškos kilmės.
Na vietovardžiai Steinrode, Albrechtau gali būti ir ne baltiški. Tačiau bendroji taisyklė yra tokia. Jei vietovardis baigiasi balse, tai didelė tikimybė jis nėra vokiškas.
Dėkui Valentinui Juškevičiui už pamirštos Baltų civilizacijos kultūrinių pėdsakų grąžinimą Europos istorijai. Knygos “Istorija pareinant į Lietuvą I Patogupirkti.lt” e-formato, kuris priklijuotas knygos antro viršelio vidaus pusėje (išplėstinis ofsetinės kn. dalies variantas su USB raktu, įstatomu į lizdą kompiuteryje) II d. psl. 73 pavadinimu “Arnava – Prūsijos baltų valstybė” yra pažymėtos šios valstybės ribos. Tos ribos vija apima Vijpną Pamedėje su Aistmarėmis bei Vi(j)slos žemupiu pietvakariuose ir lanku baigiasi šiaurės rytų Palankoje (dabar Palanga). Su sostine Arnava viduryje baltiškų vardų gausme čia išsiskiria su Zodiako ženklais aplinkui Arnavą susiję pavadinimai. Taip, pavyzdžiui, Perkūnava stovi Šaulio žvaigždyne, Ragėnai – Ožiaragyje, Vandenyje stovi ežeras Rudvandė, Žuvinas stovi Žuvų žvaigždyne ir t. t. Tačiau įdomiausia tai, kad Liūto žvaigždyne stovi miestas Klaipėda – Laikpėda, prasme nusakantis Liūto žvaigždyno priekinės kojos (ryškioji žvaigždė Regulas) padėtį to meto dangaus sferos ekliptikoje. Lyginant su dabartine Liūto pėdos (žv. Regulas) padėtimi, tai, projekcijoje į žemę ir einant prieš laikrodžio rodyklę aplinkui Šiaurinį polių (žemėj toje vietoje stovi Arnava), susidaro 139° laipsnių kampas. Žinant, kad žvaigždynai aplinkui dangaus sferos polių kas 72 m. pasisuka 1° kampu, galima paskaičiuoti, kad Prūsijos baltų valstybė su sostine Arnava įsikūrė 139° x 72 m. = 10 tūkst. metų atgal, t. y. 10.000 – 2024 = 7.984 m. pr. Kr. laiku. Taigi 7.984 m. + 16 m. = 8.000 – tūkstantaisiais metais pr. Kr., t. y. po 16 – kos metų sveikinsime Klaipėdos miesto žmones su 8 tūkst. m. pr Kr. jų miesto įkūrimo data.
P. S. VIskas būtų puiku, tačiau man, knygos “Istorija pareinant į Lietuvąe autoriui, dera atsiprašyti, kad knygos e-formate dėl klaidos Klaipėdos – Laikpėdos pėdą (žv. Regulas) sukant ne į tą pusę, miesto vyrai, moterys buvo pasendinti 16.272 m. – 9.648 m.) = 6.624 metų senumu ir išplėstiniame knygos e-formate (vidinė antro viršelio pusė) šios klaidos ištaisyti nėra įmanoma. Tačiau, kita vertus, Klaipėda Lietuvoje bus tuo labai ir labai ypatinga. Sėkmės, tad, mieli klaipėdiečiai, jauname jūsų gyvenimo kelyje visur, visada ir niekados lai neskęsta jūsų “Meridianas”!