Beveik 2 milijonai eurų ir 62 pastatai Kaune, kurių savininkai sieks atnaujinti jiems priklausantį turtą su miesto prisidėjimu. Tokie Paveldotvarkos programos skaičiai nusako šiemet suplanuotų darbų apimtis. Kauno miesto savivaldybei dalinai finansuojant paveldinių fasadų tvarkybą, šiemet atnaujintų objektų skaičius turėtų artėti prie pustrečio šimto, praneša savivaldybė.
Dėl gražesnio miesto
„Paveldotvarkos programa kiekvienais metais džiugina savo rezultatais, bet šie bus ypatingi. Kauniečiai pateikė rekordiškai daug paraiškų, o miestas suplanavo tikrai solidų finansavimą. Savininkams tereikia sudėti parašus ant sutarčių ir pradėti darbus. Norisi, kad kuo daugiau jų pavyktų įgyvendinti.
Nesvarbu, ar tai išskirtiniai objektai UNESCO teritorijoje, senamiesčio architektūra ar dailūs Žaliakalnio medinukai, kiekvienas atnaujintas pastatas prisideda prie gražesnio, puošnesnio miesto“, – apie Paveldotvarkos programos sėkmę kalbėjo meras Visvaldas Matijošaitis.
Kauno miesto savivaldybė šiemet užsibrėžusi finansuoti iš viso 62 objektus: iš jų 41 – naujai gautos paraiškos, o dar 21 projektą nuspręsta pratęsti iš 2023 metų. Senamiestyje ir Kauno centre esančių pastatų atnaujinimui, neįgaliųjų įvažoms ir dekoratyviniam apšvietimui įrengti, avarinių grėsmių šalinimui bei tvarkybos projektų parengimui numatyta skirti beveik 2 mln. eurų.
Didžioji dauguma patvirtintų projektų – iškirtinai tarpukariniai gyvenamieji namai bei daugiabučiai UNESCO teritorijoje, net 6 mediniai pastatai Žaliakalnyje. Autentiškas fasadų spalvas taip pat atgaus istoriniai objektai senamiestyje.
Geri pavyzdžiai „užkrečia“
Paveldotvarkos programos kuratoriai pastebi, kad geri pavyzdžiai įkvepia ir motyvuoja – vis daugiau kauniečių, pamatę gražėjančius kaimynų namus, susirūpina ir savo turtu.
Antai pernai, pradėjus tvarkyti Vilniaus g. 30 numeriu pažymėtą pastatą, šiemet sulaukta net dviejų šalia esančių namų paraiškų. Ta pati situacija ir Karaliaus Mindaugo prospekte: dėl avarinės balkonų būklės nuskambėjęs daugiabutis pasekė kaimyninio namo pavyzdžiu ir planuoja pradėti fasado tvarkybą.
„Kiekvienais metais vis didiname apsukas. Programa kasmet tobulinama atliepiant gyventojų lūkesčius. Augant jos patrauklumui ir stiprėjant miesto finansavimui, atitinkamai sulaukiame grįžtamojo ryšio – vis gausiau teikiamų paraiškų. Tai didelis laimėjimas miestui, paveldui ir patiems kauniečiams. Kompleksiškai gražėja miestas, ryškėja unikali architektūra ir dar geriau visiems matosi, už ką Kaunas pelnė UNESCO pasaulio paveldo titulą. Kiekvienas kaunietis gali tapti šio pokyčio dalimi“, – teigė Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.
Jis primena, kad Paveldotvarkos programoje kasmet laukiami tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, valdantys paveldosauginius statinius Kauno senamiestyje, Naujamiestyje, Žaliakalnyje, UNESCO teritorijos apsaugos zonoje.
Finansuoja iki 75 proc. kaštų
Dalinis finansavimas miesto biudžeto lėšomis numatytas fasadų atnaujinimui, objektų pritaikymui neįgaliųjų reikmėms, dekoratyvinio apšvietimo įrengimui bei projektavimui. Mūrinių pastatų tvarkybai gali būti skirta iki 50 procentų, o medinių – net iki 75 proc. darbų vertės.
Jeigu tvarkant fasadus nekeičiamas apdailos spalviškumas ir medžiagiškumas, gyventojai programoje gali dalyvauti ir neturėdami techninio projekto bei statybos leidimo, kuomet tai numato Statybos įstatymas.
Kauno savivaldybės iniciatyva atnaujinti pilkus ir sunykusius paveldinius pastatus startavo 2015 metais. Miesto parama sutvarkant savo turtą pasinaudojo 197 pastatų savininkai. Iki šiol Kaunas tam skyrė apie 4,7 mln. eurų.
Gerai, kad miestas tvarkosi, nes ankstesnių valdžių buvo labai apleistas. Gal Vyriausybė skirs lėšų ir Čiurlionio koncertų rūmams statyti- skaičiau, kad dabar miestas vykdo projektus tik iš savo lėšų,negauna jokios paramos iš centrinės valdžios.