Balandžio 18 d. Liubline, Lenkijoje, buvo pasirašytas Bendradarbiavimo su projektu „Bendras archyvinis paveldas“ susitarimas tarp Ukrainos, Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos archyvų institucijų. Pasirašant susitarimą Lietuvai atstovavo Lietuvos valstybės istorijos archyvo direktorius Ramutis Kurpė.
Projekto „Bendras archyvinis paveldas“ tikslas – plėtoti kultūrinius ryšius bei bendradarbiavimą tarp valstybės archyvų Lenkijoje, Ukrainoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Archyvai turi pareigą išsaugoti ir išlaikyti archyvinį paveldą, kuris yra bendro visos Europos kultūrinio paveldo dalis.
Projekte dalyvaujantys archyvai atliks paiešką ir tyrimus savo fonduose, siekdami įvertinti dokumentus, kurie yra Abiejų Tautų Respublikos (ATR) bendras dokumentinis paveldas (įskaitant Lenkijos Karalystę, Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir Livonijos provincijos dokumentinį paveldą), nustatyti šio dokumentų rinkinio dydį, vertę ir būklę.
Svarbi šio projekto dalis yra archyvistams ir tyrėjams suteikta nemokama prieiga prie archyvinių ATR dokumentų, galimybė juos tirti ir viešinti. Susitarime numatytos ir kitos veiklos, kuriomis siekiama apsaugoti dokumentinį paveldą:
keitimasis žiniomis, specializuota literatūra ir žinios apie veiksmus avarinių padėčių metu;
keitimasis tinkamos archyvų infrastruktūros ir archyvinių konstrukcijų, užtikrinančių žmogiškųjų išteklių ir kolekcijų saugumą, srities žiniomis ir patirtimi;
tarpusavio pagalba rengiant profesionalų archyvų personalą, rengiant žinovų mainus ir bendrus mokymus, įskaitant ir konservavimo žinovų praktiką;
bendrų kalbų ir kreipimųsi į tarptautines archyvų organizacijas rengimas archyvinių šaltinių apsaugojimo klausimais.
Kitas projekto partnerių susitikimas numatytas 2025 m. birželio mėnesį Gdanske.
Norėtųsi, kad sekančiu etapu būtų pasirašytas tarptautinis susitarimas dėl Abiejų Tautų Respublikos ŽečpospoLLitos, įtraukiant dar Ukrainą, Latviją, Estiją, Baltarusiją, Rusiją, Vokietiją bei Švedijos Karalystę ,dėl regiono materialaus ir nematerialaus KULTŪRINIO paveldo archyvų išsaugojimo, nustatant šių dokumentų dydį, vertę ir būklę.
žalia žemėlapio žalia spalva, kurią 1619 m. kontroliavo Žečpospolita, užima didelį tautų, tuo pačiu ir jų interesų, būsimame susitikime arealą. Sekantis susitikimas bus 2025 m. birželio mėnesį, tai yra kai Europos žemyne bus jau įsitvirtinusi taika. Iš herbo ant dokumentų matosi, jog čia stovi tik vieną šalį atstovaujantys žmones. O kur pačios Ukrainos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Vokietijos šalių atpažinimo ženklai ant dokumentų aplankų? Susitarimas, juk, tarptautinis. Todėl norėtųs tikėtis, kad ant 2025 m. birželio mėnesio susitikimo dalyvių aplankų matytųsi jau minėtų ir kitų regiono valstybių, įskaitant Baltrusę, atpažinimo ženklai. Dėkoju.