Pirmadienis, 9 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Skaitiniai Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

Z. Kairaitis. Nepažinta Lietuvos geografija

Zigmas Kairaitis, www.alkas.lt
2024-03-29 10:00:00
0
Rimantas Šilagalis, „Didžioji Lietuvos įdomybių knyga“ | mokslolietuva.lt nuotr.

Rimantas Šilagalis, „Didžioji Lietuvos įdomybių knyga“ | mokslolietuva.lt nuotr.

Rimantas Šilagalis. „Didžioji Lietuvos įdomybių knyga“ (2023).

Atsiprašau autorių ir leidėjų, visada praeinu pro knygas, pažymėtas visokiais 100-kais, 101-kais, 99-kais, rekordais, stebuklais ir pan. Atsikandom. Tai – komerciniai projektai.

O ir hararių, diamondų, roslingų žinomumumas tik rodo, kad žmogus yra faktofagas – faktų, įdomybių, naujienų rijikas. Tik kaip su Hegelio perspėjimu: „Tuo blogiau faktams“? O geografijos mokymui – tai mirtinas nuodas!

Tačiau, kai pamačiau Rimanto Šilagalio „Didžiąją Lietuvos įdomybių knygą“, „užkliuvau“. Ne tik todėl, kad šiek tiek pažįstu autorių, bet žinojau jo, kaip tylaus „krapštuko“ po visokiausius geografijos užkaborius, aistrą.

Jos turinys – geografiniai vietovardžiai, bet ne mums įprasta prasme, o Lietuvos vietovės, atskiros vietos, pavadintos kitų šalių, miestų, geografinių vietų vardais. Kalbininkai juos įvardija kaip perkeltinius vietovardžius.

Tai gyvoji tautosaka – vietos gyventojų sugalvoti pavadinimai. Kaip nurodyta, knygoje yra net 1800 vietovardžių vietų ir tai toli gražu ne visi, kiek jų būtų galima rasti Lietuvoje.

„Dauguma vietovardžių, pateikiamų knygoje – neoficialūs. Palyginti su oficialiaisiais, jų egzistavimas trumpesnis. Išnykus vietos gyventojams, dažniausiai nyksta ir šie pavadinimais“ (p. 7).

Kiek Lietuvoje Šveicarijų ir Kaukazų?

Tradiciškai žinome Šveicariją Jonavos rajone, o tų šveicarijų Lietuvoje – kiek nori:

Mažoji Lietuvos Šveicarija (Zarasai), Šveicarija (lietuviškoji) prie Kurtuvėnų, Radviliškio Šveicarija, Švenčionių Šveicarija, Mažosios Lietuvos Šveicarija – Vilkyškių kalvos, Kavarskas pramintas Šveicarija, Suvalkijos Šveicarija – Sudargas ir jo apylinkės, Vilnijos Šveicarija (Trakai), Žemaičių Šveicarija (Platelių ežerynas), J. Tumas-Vaižgantas Punios šilą yra pavadinęs Lietuvos Šveicarija, rašytojas Konstantinas Paustovskis Kurtuvėnų apylinkes yra pavadinęs lietuviškąja Šveicarija, Šveicarai – kaimas prie Vilniaus, Šveicarija – Vilniaus Antakalnyje (kalvos į šiaurę nuo Sapieginės), Šveicarijos miškas (parkas) Vilniuje, Šveicarka – šaltinis Gražutės regioniniame parke, Antalieptės Šveicarija, Šveicarija – Lentvario parko dalis, kažkada vadintas Šveicarijos paviljonas Plungės parke ir t. t. (p. 253–256).

Kaip matyti, nėra jokio šveicarijų Lietuvoje geografinio paplitimo dėsningumo. Šveicarija – tiesiog „labai gražu“. Panašiai yra ir su amerikom, jeruzalėm, maskvom ir rusijom. O kiek Respublikų Lietuvoje!

Dažniausiai žinome tik Perlojos, dabar jau ir Paulavos respubliką, vilniečiai – Užupio Respubliką. Tiesa, šiokių tokių dėsningumų galima įžvelgti.

Autorius apie Kaukazo kalnus rašo: „Sunku pasakyti, kiekgi Kaukazų Lietuvoje yra, gal netgi daugiau negu pačiame Kaukaze“ (p. 122), o įdėta kalbininko Aleksandro Vanago sudaryta šio vietovardžio sklaidos schema rodo, kad Kaukazai Lietuvoje daugiausiai paplitę… lygumose (p. 126).

Doc. dr. Zigmas Kairaitis | mokslolietuva.lt nuotr.
Doc. dr. Zigmas Kairaitis | mokslolietuva.lt nuotr.

Kamčiatka – žymi atokias vietoves, Baikalas – dėl gilumo, vandens švarumo ir skaidrumo (Švento, Tauragno, Vištyčio ežerai).

O patyrinėjus istorijos šaltinius, kodėl prie Jiesios įsikūrusių Rokų tvenkinys miesto centre vadinamas Baikalu, paaiškėja, kad tai susiję su… plytinėmis ir moliu, priduriant dar ir buvusias tris popieriaus gamyklas prie Jiesios (p. 40).

Žinome, kaip šiam pasaulio stebuklui, esančiam Sovietų Sąjungoje, kenkia aplinkui vystoma celiuliozės ir popieriaus bei kita pramonė.

Visi vietovardžiai, jų kilmė, jeigu tai leidžia šaltiniai ar autoriaus kalbinti vietos gyventojai, yra aprašyti. Daug tekste fragmentų, faksimilių iš prieškario Lietuvos spaudos – „Lietuvos aido“, „XX amžiaus“, „Vilniaus rytojaus“, „Ūkininko patarėjo“, „Vakarų“, „Moksleivio“ ir kt.

Kaip neužsiminti apie vieną geografijos mokymo problemą: kaip žinia, geografijoje yra daug ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio vietovardžių, kartais šis dalykas paverčiamas vien geografinių pavadinimų „kalimu“, sunkiai beišgyvendinamu, nepaisant vykstančių švietimo reformų ir ugdymo turinio atnaujinimų.

Geografinių pavadinimų mokymasis be jų kilmės (etimologijos) – bergždžias dalykas. Nepagalvojama, o jeigu mokinys paklaus: kodėl ta vieta vienaip ar kitaip pavadintas vietos kalba? Juk mokytojas gali ne viską žinoti.

Autorius rašo: „Žemių savininkai savo nuožiūra krikštijo dvarus, dvarelius, palivarkus, vienkiemius, o kadangi šie žmonės buvo labiau apsišvietę, daugiau pasaulio matę, tai jų parinkti vardai buvo išskirtiniai… šeimininkai dažnai buvo nelietuviai, tad nuosaviems dvarams suteikti vardai buvo nelietuviški (pvz., Florencija, Šarlotė)“ (p. 7).

Perkeltinių vietovardžių žemėlapis

Bene vertingiausia knygos dalis – iliustracijos, pirmiausia gausa istorinių ir nūdienos topografinių žemėlapių fragmentų, planų, schemų, kuriuose nurodyta vietovardžių padėtis praeityje ar dabar.

Ryškiausias opusas – sudarytas aprašytų vietovardžių Lietuvos žemėlapis. Manau, kad jis papuoštų bet kurį mokyklos geografijos kabinetą, nustebindamas mokinius netradicine geografija.

Nors knygos pavadinime pranešama, kad „Daugiau nei 10 metų rengta žemėlapio paslapčių knyga!“, niekaip nepatikėsiu, nebent tik darbas prie knygos: vietovių fotografavimas (autorius – profesionalus fotografas), pokalbiai su vietos žmonėmis, medžiagos tvarkymas.

O žemėlapius, istorinius šaltinius autorius kaupia ir analizuoja visą savo aktyvų gyvenimą.

Kyla klausimas, kaip susisteminti – sudaryti knygos turinį (įvardytą kaip „Rodyklė“), kai tokia gausa vietovardžių? Rasta gana originali išeitis: pasirinkti skambūs Lietuvoje sutinkami vietovardžiai nuo A iki Ž ir pagal šias raides aprašyti atitinkantys vietovardžiai ir vietos.

Pavyzdžiui, „Nuo Abisinijos iki Azijos“, „Nuo Babilono iki Burgundijos“, „Nuo Madagaskaro iki Muravjovo“ ir t. t.

Lietuvoje beveik netirtas perkeltinių vietovardžių reiškinys

Autorius savo žodyje mini, kad tai nėra mokslinė studija. Joje nerasite įmantrių sąvokų. Tai – įdomioji geografija, kuri kviečia pakeliauti po pasaulį Lietuvoje per 80 dienų!

Tai greičiausiai ir būtų svarbiausia taikomoji bei komerciškai vertinga knygos paskirtis, jeigu nekiltų klausimas: o ar daugiau netyrinėtas šis fenomenas – pasaulio vietovardžių paplitimas Lietuvoje ir kokias galimybes jis gali atverti?

Tenka nustebti, kad tokių tyrimų, domėjimųsi šia tema tiek mažai, kad galima sakyti, jų visai nėra, ir tai tik skelbimai žinomoje spaudoje (Steponas Kolupaila, Simas Miglinas, Aleksandras Vanagas, Ričardas Baubinas, Vitalius Zaikauskas).

Čia reikia paminėti ir Lietuvos geografų draugijos išleistą dr. Filomenos Kavoliūtės sudarytą išnykusių Lietuvos kaimų, vienkiemių vardų sąvadą „Žemė prašo nepamiršti vardų: mūsų mirusių kaimų knyga“ (2019).

Tačiau fundamentalūs vietovardžių / toponimų tyrimai pasaulyje nestovi vietoje.

Kaip tik praėjusiais metais pasirodė Kembridžo leidyklos dviejų autorių solidi knyga „Vietovardžiai: toponimikos ir toponomastikos požiūriai ir perspektyvos“ (angl. Perono Cacciafoco F. and Cavallaro F. 2023. Place Names: Approaches and Perspectives in Toponymy and Toponomastics. Cambridge: Cambridge University Press).

Knygoje pristatomi požiūriai į vietovardžių taksonomijas pagal jų klasifikavimo sistemas, tyrimo metodologijos ir pan.

Lietuvai lemta būti trijų pasaulio geo(filo)sofinių mokyklų jungtimi?

Lietuvoje yra palankus mokslinės minties diskursas, kad atkreiptume dėmesį į perkeltinius vietovardžius. Vietovardis – mūsų santykis su konkrečia vieta, aplinka, erdve ir jose gyvenančiais žmonėmis.

Čia vietovardis gimsta, gyvena ir miršta. Lietuvoje galėtume išskirti dvi su vietovardžių tyrimais susijusias kryptis: geo(socio)lingvistinę ir geo(filo)sofinę.

Pirmoji kryptis yra gana aiškiai išreikšta – tai tarmių tyrimai (Daiva Aliūkaitė, Agnė Čepaitienė, Rima Bakšienė, Violeta Meiliūnaitė, Danguolė Mikulėnienė).

Antrosios krypties ribos – daugiau kontekstinės. Sąsajos su vieta įvairiais aspektais reiškiasi literatūroje (Vigmantas Butkus, Viktorija Daujotytė, Imelda Vedrickaitė, Viktorija Vidugirytė-Pakerienė), archeologijoje (Vykintas Vaitkevičius), architektūroje, įskaitant genius loci (Almantas Samalavičius, Rasa Čepaitienė). Teatleidžia nepaminėtieji.

Paryškinčiau filosofines sąsajas su vieta (Tomas Kačerauskas, Naglis Kardelis, Justas Kučinskas). Apskritai (tai nebus ambicinga) Lietuva galėtų tapti trijų nepriklausomų geo(filo)sofinių santykio su vieta paradigmų-mokyklų jungtimi: topofilijos (Yi-Fu Tuanas), filotopijos (Arvydas Šliogeris) ir metageografijos (Dmitrijus Zamiatinas).

Ačiū šios knygos autoriui Rimantui Šilagaliui ir jos rengėjams (redaktorei Linai Šilagalienei, maketuotojai Daivai Buikytei), kurie atkreipė dėmesį į mažai nagrinėtą, kartais sparčiai nykstantį arba giliai pasislėpusį Lietuvos paviršiaus sluoksnį (geopalimpsestą, „kalbines fosilijas“), kurio tyrimai atvertų naujas mūsų krašto pažinimo galimybes.

Doc. dr. Zigmas Kairaitis

Autorius yra socialinių mokslų (edukologijos) daktaras, Geografijos edukacijos studijų centro vadovas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. G. Skamaročius. Dėl istorinės tiesos – senųjų vardų, vietovardžių ir vandenvardžių vartojimo
  2. Tikrinių angliškų vardų rašymo lietuviškai taisyklių paaiškinimas
  3. Kaunas toliau valosi nuo sovietinio palikimo – „filtruojami“ paminklų sąrašai, vietovardžiai
  4. Mirė žymus lingvistinės paleogeografijos pradininkas Algirdas Seibutis
  5. Apie vietovardžių klausimus 2022 metais

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Visuomenininkai ragina pasirašyti už NT mokesčio įstatymo pataisas, kad gyventojų būstai būtų neapmokestinami
Pilietinė visuomenė

Visuomenininkai ragina pasirašyti už NT mokesčio įstatymo pataisas, kad gyventojų būstai būtų neapmokestinami

2025 06 08
Ukrainos gynėjas
Ukrainos balsas

Žiurkė spąstuose arba kada į orą išlėks putinas?

2025 06 08
Populiariausi vardai 2024 m.
Kalba

VLKK nutarimo „Dėl lietuviškos vardo formos“ paaiškinimas

2025 06 08
Selemonas Paltanavičius | vdu.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Prezidento V. Adamkaus gamtosauginės premijos laimėtojas S. Paltanavičius: patys geriausi darbai atliekami nelaukiant ir nesitikint jokių premijų

2025 06 08
LMA - Lietuvos muziejų asociacija | lma.lt nuotr.
Istorija

Lietuvos muziejų asociacija: kviečiame Valstybės kontrolę dialogui dėl muziejinių vertybių apskaitos

2025 06 07
Susitarimo pasirašymas
Lietuvoje

Ministerijos susitarė dėl bendrų veiksmų ugdant pilietišką jaunimą

2025 06 06
Lėktuvas | sumin.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Sukčių taikiklyje – neatidūs keliautojai

2025 06 06
Sveikata | sam.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Kada ligoniai siunčiami į kitas šalis ir kas už tai moka?

2025 06 06

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie Lietuva – tvirtovė, kuri žvelgia į ateitį: Prezidentas Gitanas Nausėda metiniame pranešime ragina stiprinti gynybą, puoselėti istorinę atmintį ir atskleidžia valdžios spragas
  • +++ apie Z. Vaišvila. Patriotizmą reikia ne vaidinti, patriotu reikia būti
  • Rimgaudas apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
  • Tomas Jakutis apie Lietuva – tvirtovė, kuri žvelgia į ateitį: Prezidentas Gitanas Nausėda metiniame pranešime ragina stiprinti gynybą, puoselėti istorinę atmintį ir atskleidžia valdžios spragas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • R. Vanagas. O gaidau, ar kalba – jau tik šaukštas?
  • Šią vasarą – į Panevėžį: kultūra, ekskursijos ir pasivaikščiojimai su vietiniais
  • Kodėl sportas lauke yra toks naudingas sveikatai?
  • Visuomenininkai ragina pasirašyti už NT mokesčio įstatymo pataisas, kad gyventojų būstai būtų neapmokestinami

Kiti Straipsniai

Ekskursijos Panevėžyje

Šią vasarą – į Panevėžį: kultūra, ekskursijos ir pasivaikščiojimai su vietiniais

2025 06 09
Baidarės | pixabay.com nuotr.

Kodėl sportas lauke yra toks naudingas sveikatai?

2025 06 09
Elektromobilio įkrovimas

Renkantis elektromobilį – dėmesys poreikiams ir baterijai

2025 06 08
Vytauto Didžiojo karo muziejus | VDKM

Vytauto Didžiojo karo muziejuje – knygos apie Birželio sukilimą pristatymas

2025 06 08
Populiariausi vardai 2024 m.

VLKK nutarimo „Dėl lietuviškos vardo formos“ paaiškinimas

2025 06 08
Selemonas Paltanavičius | vdu.lt nuotr.

Prezidento V. Adamkaus gamtosauginės premijos laimėtojas S. Paltanavičius: patys geriausi darbai atliekami nelaukiant ir nesitikint jokių premijų

2025 06 08
Šventės akimirka | Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Dvigubi pasiekimai: gabiausi Kauno mokiniai pagerbti šventėje

2025 06 08
Kosmetika

Vitaminas A kosmetikoje bus ribojamas griežčiau

2025 06 07
Šuo, spanielis | pixabay.com nuotr

Dauguma žmonėms skirtų vaistų sukelia pavojų gyvūnams

2025 06 07
Elektroninė prekyba

Kaip atpažinti internete parduotuves-šmėklas?

2025 06 07

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie Lietuva – tvirtovė, kuri žvelgia į ateitį: Prezidentas Gitanas Nausėda metiniame pranešime ragina stiprinti gynybą, puoselėti istorinę atmintį ir atskleidžia valdžios spragas
  • +++ apie Z. Vaišvila. Patriotizmą reikia ne vaidinti, patriotu reikia būti
  • Rimgaudas apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
  • Tomas Jakutis apie Lietuva – tvirtovė, kuri žvelgia į ateitį: Prezidentas Gitanas Nausėda metiniame pranešime ragina stiprinti gynybą, puoselėti istorinę atmintį ir atskleidžia valdžios spragas
  • apie bites ir dar apie R. Dilius. Lietuviški (prūsiški) pėdsakai gintaro kelyje Slovakijoje
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Asmeniniai pašto ženklai | Lietuvos pašto nuotr.

Apie tokią dovaną susimąsto retas: užsisakyti siūlo asmeninį pašto ženklą

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai