Kauno oro uostui ilgalaikiame Lietuvos oro uostų tinklo plėtros plane (angl. master plan) iki 2052 m. numatytas svarbus vaidmuo. Oro uosto plėtra ir diegiamos naujovės leis žengti svarbius žingsnius plėtojant konkurencingą Lietuvos oro uostų modelį ir gerinant efektyvumą. Kauno oro uosto plėtra turėtų įtvirtinti regiono lyderio poziciją orlaivių remonto ir techninio aptarnavimo (MRO) srityje ir išplėsti pajėgumus aptarnauti daugiau keleivių. Apskritai, Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų tinklui keliamas tikslas nuo 2052 m. per metus sklandžiai pasitikti ir išlydėti 17 mln. keleivių.
Šį penktadienį Kaune buvo pristatytas ilgalaikis Lietuvos oro uostų tinklo plėtros planas ir paskelbtas Kauno oro uosto keleivių terminalo ir perono atnaujinimo darbų startas. Pradedami beveik 33 mln. eurų vertės plėtros projektai oro uostui leis padidinti infrastruktūros pajėgumus ir aptarnauti 2 mln. keleivių per metus.
„Visas mūsų aviacijos sektorius yra spartaus augimo fazėje, o Kauno oro uostas auga bene sparčiausiai, pernai pademonstravęs rekordinius rezultatus ir aptarnavęs net 1,3 mln. keleivių. Jis ne tik pasiekė, bet ir gerokai viršijo savo pajėgumų ribas, todėl plėtra būtina. Šiuo etapu Kauno oro uoste keleivių aptarnavimo galimybes padidinsime dvigubai, galėsime aptarnauti trečdaliu daugiau skrydžių. Pridėjus šiuo metu įgyvendinamus pokyčius Vilniaus oro uoste, nuo 2025 metų visi Lietuvos oro uostai bus pasirengę priimti dukart daugiau nei dabar – net 10 milijonų keleivių“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Ilgalaikis oro uostų plėtros planas iki 2052 m. numato dar daugiau investicijų, sukurtų darbo vietų ir galimybių Kauno oro uoste. Skaičiuojama, kad ilgalaikės investicijos į naujus projektus Kaune nuo 2025 iki 2052 m. gali siekti apie 50 mln. eurų, o terminalų pajėgumai gali išaugti iki 3 mln. keleivių per metus.
Atnaujintas terminalas – jau 2025-aisiais
Kauno oro uosto rekonstrukcijos darbus numatyta baigti 2025 m. antroje pusėje. Po jų gerokai padidės tiek atvykimo, tiek išvykimo erdvės – bendras terminalo plotas turėtų išaugti apie 4 400 kv. metrų, o atnaujintos infrastruktūros pajėgumai leis aptarnauti iki šešių keleivinių skrydžių per valandą. Šiuo metu Kauno oro uostas yra pajėgus aptarnauti keturis keleivinius skrydžius vienu metu.
Rekonstrukcijos projekte numatyta, kad plėtra apims šonines dabartinio terminalo dalis – rytinį ir vakarinį pastato fasadą. Pokyčiai apims visus tris terminalo aukštus: bus išplėstos bagažo atsiėmimo zonos, didės Šengeno ir ne Šengeno atvykimo zonos, bus sukurtos papildomos erdvės keleiviams laukti skrydžių, pavalgyti ar apsipirkti.
„Kauno oro uosto keleivių terminalo plėtros projektas vyks lygiagrečiai su naujo keleivių išvykimo terminalo statybomis Vilniuje. Abiejų projektų finišas numatytas jau kitąmet, todėl darbų tempas bus labai intensyvus, o visi procesai valdomi maksimaliai efektyviai. Geros keleivių patirties užtikrinimas visuose trijuose Lietuvos oro uostuose – strateginis mūsų organizacijos tikslas, kurio siekti padės šių ankštais tapusių terminalų plėtra“, – sako Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Simonas Bartkus.
Praėjusiais metais Kauno oro uostas aptarnavo 1,3 mln., o 2022 metais – 1,16 mln. keleivių. Taigi, per metus aptarnautų keleivių srautas išaugo daugiau kaip dešimtadaliu. Praėjusių metų srautas gerokai viršijo projektinius Kauno terminalo esamus pastato pajėgumus.
Plečiamas ir terminalas, ir peronas
Kauno oro uosto keleivių terminalo plėtros darbus vykdo bendrovė „Infes“, laimėjusi pernai skelbtą viešąjį pirkimą. Darbų sutarties vertė yra 17,7 mln. eurų (be PVM), visas plėtros projektas įgyvendinamas Lietuvos oro uostų lėšomis. Vykstant statybų darbams Kauno oro uostas veiks įprastu režimu.
Atnaujintas oro uostas keleiviams suteiks daugiau erdvės ir pasiūlys didesnę technologijų pažangą, o tai reiškia greitesnes procedūras, patogesnį skrydžių laukimą.
Tvarumo technologijų pažangą atspindės saulės jėgainių projektas, kuris Lietuvos oro uostams yra svarbus siekiant iki 2030 m. tapti klimatui neutralia organizacija bei įgyvendinant „Net Zero“ strategijos tikslus.
Tuo metu Kauno oro uosto konkurencines pozicijas krovinių gabenimo ir orlaivių techninio aptarnavimo (angl. Maintenance, Repair and Overhaul, MRO) paslaugų srityse sustiprins šiaurinio perono plėtros projektas, kurį bendrovei HISK užbaigus 2025 m. pavasarį orlaivių stovėjimo vietų skaičius padidės daugiau nei pusantro karto, taip pat bus sukurta variklių bandymo vietų. Iš viso naujojo perono plotas sieks daugiau kaip 35 tūkst. kv. metrų. Vykstant perono plėtros darbams Kauno oro uostas veiks įprastai. Šis beveik 15 mln. eurų vertės perono plėtos projektas svarbus siekiant didinti MRO pajėgumus ir išlaikyti šios srities lyderio pozicijas Baltijos regione. MRO paslaugų paklausa išliks didelė tiek trumpuoju, tiek ilguoju periodu, tad investicijos į perono plėtrą yra pagrįstos ekonomiškai.
Stiprins NATO partnerių logistikos bazę
Ilgalaikiame Lietuvos oro uostų tinklo plėtros plane pabrėžiama, kad Kauno oro uoste numatoma įveiklinti teritorijas, esančias kitoje kilimo-tūpimo tako pusėje nei terminalai, jose plėtojant krovinių pervežimo ir orlaivių remonto ir priežiūros paslaugas.
Plėtros projektai atspindės strateginę Kauno oro uosto reikšmę NATO partnerių logistikos grandinėje – bus statomas peronas, atitinkantis karinės aviacijos reikalavimus, plečiamos aerodromo dalys, kurios gali būti naudojamos tiek kariniams, tiek civiliniams poreikiams.
Kurdama ir tvirtindama planą, Lietuvos oro uostų komanda aktyviai bendravo ir su suinteresuotosiomis šalimis. Į procesą buvo įtraukti ir Kauno miesto bei Kauno rajono savivaldybių atstovai. Vyko konsultacijos, kaip oro uostų plėtros projektai dera su savivaldybių ateities planais. Pasak S. Bartkaus, rengiant strateginį plėtros planą buvo užsibrėžta, kad miestų infrastruktūros ir oro uostų plėtra eitų koja kojon, neštų geriausią įmanomą ekonominę, socialinę grąžą.
Ilgalaikis plėtros planas buvo parengtas tarptautinių konsultantų, Nyderlandų kompanijos „Royal HaskoningDHV“ – NACO. Ruošiant dokumentą, buvo įvertintas tarptautinis kontekstas, aviacijos srities tendencijos ir ekonominės perspektyvos.
