Ketvirtadienis, 3 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Lakūnas Jurgis Kairys rinkosi L. da Vinčio mašiną

Jonas, www.alkas.lt
2024-03-20 08:00:00
0
Lakūnas Jurgis Kairys rinkosi L. da Vinčio mašiną | Energetikos ir technikos muziejaus nuotr.

Lakūnas Jurgis Kairys rinkosi L. da Vinčio mašiną | Energetikos ir technikos muziejaus nuotr.

Energetikos ir technikos muziejuje veikiančioje parodoje „Leonardo da Vinčio mašinos“ garsusis lakūnas Jurgis Kairys rinkosi skraidančią L. da Vinčio mašiną, aplankė „Lituanicą“ ir pasakojo apie įsimintiniausius bei būsimus savo skrydžius.

L. da Vinčis – svajoklis ar vizionierius? Kuo būtent šiuolaikinės oro transporto priemonės pranašesnės už pirmąsias? Ir, nors labai nemėgsta prisiminti, ekstremaliausios J. Kairio patirtys.

Paroda veiks tik iki balandžio 14 d.

– Kada sužinojote apie L. da Vinčį kaip inžinierių?

– L. da Vinčį daugiausia žinojome dėl „Monos Lizos“ ir Vitruvijaus žmogaus. Dar žinojau jį kaip aviatorių, pirmųjų skraidymo modelių kūrėją.

Bet kas žino, kas iš tiesų pirmasis padėjo pagrindus jo brėžiniams.

500 metų senumo eskizai dabar mums rodo, kad žmonija jau buvo pakankamai išsivysčiusi šiems išradimams. Aviacija, nors dar nepasiekė savo viršūnės, nesustoja tobulėti ir šiandien.

Lakūnas Jurgis Kairys rinkosi L. da Vinčio mašiną | Energetikos ir technikos muziejaus nuotr.
Lakūnas Jurgis Kairys rinkosi L. da Vinčio mašiną | Energetikos ir technikos muziejaus nuotr.

– Su kuriuo prototipu da Vinčis labiausiai „prašovė“?

– „Neprašovė“ su nė vienu, nes šie atradimai buvo pirmieji, sekė vienas po kito, taigi buvo nuosekliai tobulinami fiksuojant papildomas žinias apie skrydžio mechaniką.

Sraigtas – lengva figūra, galėtų pakilti į viršų. Jei sraigtą supjaustytume atskiromis mentėmis, būtų daugiau nešančios, keliančios, jėgos. Tai – šiokia tokia kritika L. da Vinčiui.

Sparnas – tobulesnė versija, nusižiūrėta iš paukščių, bandymas sklęsti. Tuo metu žmonės jau suprato, kad gali pakilti į orą.

Sparnas turi privalumą prieš sraigtą – jo didesnė plokštuma. Tiesa, da Vinčis įsivaizdavo, kad žmogus galėtų plasnoti. Tačiau nesakyčiau, kad tame nepatobulėta.

Skraidyklės, sklandytuvai šiais laikais skrenda naudojant vėją ir jau nebe minutę ar 10, o ir po valandą. Aerodinaminės savybės gali būti įvairios, tačiau galiausiai viskas atsiremia į sparno profilį ir medžiagas.

– Kodėl gi reikėjo laukti dar 400 metų pirmosios skraidančios mašinos?

– Trūko aerodinaminių tyrimų ir mokslo supratimo. Ar to meto technologijos leido padaryti daiktus tobulus, kad jie nedūžtų? Aviacijos pirmtakai patys kilo neparuoštais aparatais.

Dabartiniai lėktuvai jau yra aukščiausio tobulumo. Paskutiniuose „Boeing“ ar „Airbus“ modeliuose naudoti išskirtiniai plieno, aliuminio, titano, kompozitinių medžiagų dariniai ir atsparios detalės.

O kokius resursus turėjo pirmieji lėktuvai? – Variklius, teatlaikančius 10 valandų skrydžio. Paskutiniosios technologijos yra ilgalaikio žmonijos darbo pasekmė.

Manau, L. da Vinčis mąstė, kad kada nors koks nors jo daiktas galiausiai skris. Kiekvienas savyje randame idėjų ir svajonių.

Tai ir yra mūsų gyvenimo variklis, įdomumas, verčiantis tobulėti. Kaip ir mano atveju – iki šiol skraidau, rengiu aviapasirodymus.

Per Velykas skrisiu į Naująją Zelandiją. Tada grįšiu į Europą. Visiems kažkodėl dar esu reikalingas, žmonės nori pamatyti mano skrydžius ir rastas figūras.

– Nors nemėgstate to pasakoti, bet kas jums pačiam buvo ekstremaliausia, ką teko patirti aviacijoje?

– Skridau naujo lėktuvo prototipu į čempionatą. Skrydžio metu dėl prastos drenažo sistemos pasibaigė kuras.

Tūpiau į vingiuotą upės vagą, galiausiai nėriau į 30 metrų gylio prūdą. Lėktuvas atsistojo ant nosies, pamąstė. Neturėjau laiko iššokti. Bet jis pamąstė ir aš tebesėdžiu čia.

Atskira istorija apie Egėjo jūrą. Nenoriu daug kalbėti, kitų ar savęs gąsdinti.

Lakūnas Jurgis Kairys rinkosi L. da Vinčio mašiną | Energetikos ir technikos muziejaus nuotr.
Lakūnas Jurgis Kairys rinkosi L. da Vinčio mašiną | Energetikos ir technikos muziejaus nuotr.

– Iššokote parašiutu, lėktuvas smigo žemyn, o jūs skambinote draugams?

– Motoras sustojo pačiame Egėjo jūros viduryje. Pasipylė dundesys, metalo garsai. Tūpsi – galą rasi.

Bet kai esi pasiruošęs įvairiems įvykiams, tas tave ir gelbsti. Turėjau liemenę, dokumentus, atidariau gaubtą. Tiesa, parašiuto nebuvau užsisegęs ties krūtine, ne iškart prisiminiau, kodėl leidausi aukštyn kojomis.

Svarstau – ką daryti? Krentu iš kilometro aukščio žemyn galva. Skambinu telefonu. Vienam draugui, kitam – neatsako.

Įnėriau į vandenį, turiu tik liemenę. Iki kranto – 20 kilometrų. Per tris valandas, būtas vandenyje, kol atskrido gelbėjimo tarnyba, pavyko nuplaukti gana toli.

Mačiau miražą. Plaukiu ir galvoju, apie ką galvoti? – Žmoną? Su kuo atsisveikinti? Kada mane žuvys pradės valgyti? Kažkas plūduriuoja – nuplaukiu, o ten išsitaškiusius mano lėktuvo detalės.

Vieną jų prisirišau prie diržo. Ji mane ir išgelbėjo. O man rodėsi kaip miražas – kas ten jūros vidury turėtų būti?

Dukart sraigtasparnis praskrido virš galvos. Pirmąkart šaukiau: „Aš čia!“ Kur girdės? Ten kriokia motorai. Matau – jie Vakaruose, iškėlęs tą detalę – lėktuvo sparno gabalą – pradėjau reflektuoti, ir pilotas pamatė blizgesį.

– Ką valgote?

– Lašinius! (Juokiasi.)

Jokios srities lakūnas nėra pratęs prie skrydžių. Esame įpratę gyventi ant kojų, o akrobatas turi būti įpratęs gyventi visaip – vestibiuliarinį aparatą apverčiame ir jis susimaišo. Reikia treniruotis – skraidyti, judėti, verstis.

– Apžiūrėjome ir Energetikos ir technikos muziejaus „Lituanicą“. Kaip Dariaus ir Girėno skrydis įkvėpė mūsų tautą? Kodėl jis nebuvo sėkmingas?

– Darius ir Girėnas pataikė į blogo oro masę virš Vokietijos. Nenorėdami nuskristi iki pat Kauno, jie būtų saugiai nutūpę. Juos pražudė oras, primityvi to meto įranga ir galutinis tikslas – mūsų to laiko šviesuolių skraidinta žinia pasauliui apie Lietuvą.

Originali skrydžio mintis – tai ne pakartojimas ar kito lakūno skrydžio kopijavimas. Svarstau – gal visgi nereikėtų bandyti pakartoti šios legendos, galbūt derėtų palikti ją istorijai.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Į Lietuvą bus atvežta paroda „Leonardo da Vinčio mašinos“
  2. Nepriklausomybės Akto signataras Jurgis Šaulys
  3. Tautinės saviraiškos išsaugojimo aistruoliai: Esame pasiruošę plėsti etnosporto veiklas Lietuvoje
  4. Skelbiamos J. Ivanauskaitės apdovanojimo varžytuvės, skirtos jos 60-sioms metinėms
  5. Iš Baltarusijos į Lietuvą pabėgę menininkai garsina Skorinos vardą (video)
  6. Kodėl šiandienė „šiukšlė“ po kelerių metų gali tapti vertybe
  7. Energetikos ir technikos muziejus išleido naują stalo žaidimą „Vilniaus pramonės istorijos“
  8. E. Baljanaitė-Stanevičienė: Etnosportas – svarbi mūsų lietuviškos tapatybės dalis
  9. ETM šiandien atidaroma nauja Virsmo salė
  10. Užburianti gamtos trauka
  11. 8 sumanymai rudens išvykoms su šeima
  12. D. Pociūtė-Abukevičienė: Reformacija Lietuvoje buvo pirmasis visapusiškas socialinis sąjūdis, išjudinęs protinius visuomenės resursus

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Vagis
Gamta ir žmogus

Vasara – pats darbymetis ilgapirščiams

2025 07 03
NFIU vadovybės pasikeitimo iškilmės
Lietuvoje

NATO pajėgų integravimo vienetui Lietuvoje – 10 metų

2025 07 03
Kompiuteris
Gamta ir žmogus

3 iš 10 lietuvių tenka dirbti per atostogas

2025 07 03
Vandens duksna
Gamta ir žmogus

Panevėžyje nuo karščio gelbsti vandens dulksna

2025 07 03
Avarija
Lietuvoje

Pernai keliuose mažiau žuvusiųjų, bet iššūkių išlieka

2025 07 03
K. Budrys susitinka su Sviatlana ir Siarhejumi Cichanouskiais
Lietuvoje

K. Budrys: Lietuva dės visas pastangas išlaisvinti politinius kalinius Baltarusijoje

2025 07 03
Frankas Valteris Štainmajeris ir Gitanas Nausėda | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Lietuvoje lankysis Vokietijos Prezidentas

2025 07 03
Kruizinių laivų terminalas
Lietuvoje

Pradedamas vystyti naujas kruizinių laivų terminalas

2025 07 03

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kažin apie M. Purvinas. Prūsijos kunigaikštystės nuopelnai lietuvybei
  • Jevgenij Murajev apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • +++ apie A. Medalinskas. Trampo „lankstumas“ – žalia šviesa Putino raketoms ir dronams
  • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Komentaras LRT „Aktualijų studijos“ laidai tema „Ar Lietuvai reikia kultūros kanono?“

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vasara – pats darbymetis ilgapirščiams
  • NATO pajėgų integravimo vienetui Lietuvoje – 10 metų
  • 3 iš 10 lietuvių tenka dirbti per atostogas
  • Panevėžyje nuo karščio gelbsti vandens dulksna

Kiti Straipsniai

Rimantas Vanagas

R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę

2025 07 03
Pasaulio lietuvių sporto žaidynių 2022 Druskininkuose archyvo nuotr.

Pasaulio lietuvių sporto žaidynės Palangoje suburs apie 3 tūkst. dalyvių

2025 07 03
Lietuvos trispalvė | A. Stanevičius, MLIM archyvo nuotr.

Valstybės dienos proga – kamerinės muzikos magija ir Klaipėdos muziejų lankymas

2025 07 03
Cie Bruboc (Italija) – „Woow!“ | zvejurumai.lt nuotr.

Į Klaipėdą kviečia spalvingoji gatvės teatrų šventė „Šermukšnis“

2025 07 03
Elektra

Vartotojai gaus atnaujintas elektros sąskaitas

2025 07 02
Namai po vandentiekio avarijos | 123RF.com nuotr.

Atostogų išvakarėse – svarbiausi namų darbai

2025 07 02
„Saulės žiedas“

Šiauliuose iškilmingai atidarytas jubiliejinis X tarptautinis folkloro konkursas-festivalis „Saulės žiedas“

2025 07 02
Poilsis gamtoje

Aplinkosaugininkai ragina gamtoje poilsiauti atsakingai

2025 07 02
Mokesčių reforma sumažino savivaldybių savarankiškumą

Mokesčių reforma sumažino savivaldybių savarankiškumą

2025 07 02
S. Burneikaitė. Mintys, grįžus iš Tekančios saulės šalies | Autorės nuotr.

S. Burneikaitė. Mintys, grįžus iš Tekančios saulės šalies

2025 07 02

Skaitytojų nuomonės:

  • Kažin apie M. Purvinas. Prūsijos kunigaikštystės nuopelnai lietuvybei
  • Jevgenij Murajev apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • +++ apie A. Medalinskas. Trampo „lankstumas“ – žalia šviesa Putino raketoms ir dronams
  • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Komentaras LRT „Aktualijų studijos“ laidai tema „Ar Lietuvai reikia kultūros kanono?“
  • urba apie K. Urba. Komentaras LRT „Aktualijų studijos“ laidai tema „Ar Lietuvai reikia kultūros kanono?“
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Prezidentūra | lrp.lt nuotr.

Prezidentūroje aptarta padėtis krašto apsaugos sistemoje

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai