Apie vieną iš sunkiausių virusinių infekcinių ligų – erkinį encefalitą – visuomenėje kalbama dažnai ir daug, o poreikis tai daryti neblėsta, kadangi sergamumas Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje. Pavojus užsikrėsti šia liga išlieka beveik visus metus, o didžiausią piką sergamumas pasiekia, kai šiltuoju metų laiku žmonės renkasi laisvalaikį leisti gamtoje, kur gausu ligą platinančių erkių. Vis dėlto, svarbu nepamiršti, kad išvengti erkinio encefalito ir jo sukeliamų sveikatos problemų galima laiku pasiskiepijus. Plačiau apie šią ligą ir skiepų svarbą pasakoja Vilniaus „InMedica“ klinikos šeimos gydytojas Jevgenijus Kurovskis.
„Erkinis encefalitas – erkinio encefalito viruso sukeliama infekcinė liga, kuri pažeidžia galvos smegenis ir jų dangalus bei periferinius nervus“, – pažymi šeimos gydytojas.
Pagrindinės šios infekcijos pernešėjos ir platintojos yra erkės, tačiau užsikrėsti ja, tiesa, kur kas retesniais atvejais, galima ir kitu būdu, pavyzdžiui, vartojant nevirintą ir nepasterizuotą ožkų, avių ar karvių pieną ar jo gaminius.
Platus liekamųjų reiškinių spektras
Užsikrėtus erkiniu encefalitu pirmuosius ligos požymius žmogus dažniausiai pajaučia praėjus 1–2 sav. nuo erkės įsisiurbimo. Šiuo laikotarpiu gali pasireikšti į gripą panašūs ligos požymiai, tokie kaip karščiavimas, raumenų bei galvos skausmas, nuovargis ar bendras silpnumas.
Maždaug 20–30 proc. užsikrėtusių asmenų gali susidurti ir su antrąja ligos banga, kuriai būdingi įvairūs centrinės nervų sistemos pažeidimo požymiai: pykinimas, vėmimas, febrilus karščiavimas (38–39°C), galvos skausmas ar svaigimas bei sąmonės sutrikimas.
„Ši liga pavojinga tuo, kad sukelia ilgalaikius nervų sistemos sutrikimus, galinčius nulemti paralyžių, pusiausvyros, mąstymo, klausos ar dėmesio sutrikimus, netgi psichologines problemas“, – atkreipia dėmesį šeimos gydytojas.
Gali būti skiepijami ir vaikai
J. Kurovskis pabrėžia, kad kadangi Lietuvoje sergamumas erkiniu encefalitu yra vienas didžiausių Europoje, o specifinio gydymo nuo šios ligos nėra, veiksmingiausia profilaktikos priemonė yra skiepai.
Svarbu pažymėti, kad erkiniu encefalitu dažniau ir sudėtingiau serga vyresni asmenys, o šia liga persirgusiems vaikams liekamieji reiškiniai pasireiškia labai retai. Visgi, norint išvengti rizikos, verta prisiminti, jog skiepijami gali būti mažamečiai.
Lietuvoje erkinio encefalito atvejai registruojami nuo balandžio iki gruodžio, o didžiausias sergamumas – nuo rugpjūčio iki rugsėjo.
Nuo šios virusinės infekcijos reikalingas imunitetas susidaro praėjus dviem savaitėms nuo to laiko, kai buvo suleista antroji skiepų dozė ir išlieka trejus metus. Nors skiepytis nuo erkinio encefalito galima bet kuriuo metų laiku, verta atkreipti dėmesį, kad tai padaryti itin naudinga ankstyvą pavasarį, kol erkių aktyvumo metas yra dar neprasidėjęs, o tikimybė užsikrėsti – mažiausia.
