Beveik 60 proc. visų Lietuvos gyventojų gyvena daugiabučiuose namuose ir jame esantis butas, dažniausiai, yra vienintelis nekilnojamasis turtas, kuris jiems priklauso. Kokia bus jo vertė priklauso ne tik nuo buto, bet ir viso daugiabučio, techninės būklės. Kokių veiksmų turi imtis kiekvienas buto savininkas, norėdamas išlaikyti savo būsto vertę, pasakoja daugiabučių administravimo ir priežiūros įmonės „Civinity Namai“ vyr. pastatų administravimo vadybininkė Kamilė Raustytė.
Didžioji dalis daugiabučių yra trisdešimties ir daugiau metų
Didžioji dalis daugiabučių Lietuvoje yra pastatyti iki 1990 metų. Lietuvos statistikos departamento duomenimis didžioji dalis daugiabučių pastatyti 1961 – 1980 metais ir net 20 proc. daugiabučių Lietuvoje yra senesni nei 60 metų.
Absoliučiai daugumai daugiabučių namų Lietuvoje skaičiuojant trisdešimt ir daugiau metų jų tinkamos techninės būklės išlaikymas reikalauja pastovios priežiūros. Senesniuose daugiabučiuose ilgainiui prasideda įvairiausios avarijos: ima tekėti stogai, skilti fasadai, užsikemša nuotėkų vamzdynai, tad norint išlaikyti gerą pastato techninę būklę būtina spręsti namo atnaujinimo klausimus.
Nors įstatymai įpareigoja daugiabučių namų techninę priežiūrą vykdyti tam specialią kompetenciją turinčius techninius prižiūrėtojus, kokia bus namo būklė ir, ilgainiui, jo vertė, didele dalimi priklauso ir nuo pačių butų savininkų.
Domėkitės savo daugiabučio techniniais klausimais
Nors daugiabučio techninė priežiūra yra daug specialių žinių reikalaujantis darbas, žinoti, kokios būklės yra namas, kokie darbai atliekami ir turi būti atlikti, gali kiekvienas.
Pasak „Civinity Namai“ atstovės, dėmėjimąsi daugiabučio būkle galima priliginti žiniomis, kurias turime apie savo automobilį: nors įprastai patys neturime pakankamai žinių nustatyti techninės jo būklės ir tai patikime specialistams, žinome, kada turi būti atlikta jo techninė apžiūra, kokie tvarkymo darbai buvo atlikti arba turės būti atlikti artimiausiu metu.
„Deja, bet tokiomis žiniomis apie savo nekilnojamąjį turtą gali pasigirti tik retas daugiabučio gyventojas. Daugelis nežino nei kokie darbai atliekami, nei kokie turėtų būti atlikti jų name. Visgi duomenys, tokie kaip inžinerinių tinklų, stogo būklė yra labai svarbūs vertinant, kiek ilgai galėsime naudotis pastatu ir kada jis pradės kelti didelių nepatogumų ir pareikalaus papildomų investicijų,“ – sako K. Raustytė.
Visus duomenis apie daugiabučio namo technine būklę renka namo administratoriaus įgaliotas techninis prižiūrėtojas, kuris privalo daryti pastato reguliarias apžiūras ir surašyti apžiūros protokolus. Su šiais dokumentais turi teisę susipažinti visi daugiabučio namo būtų savininkai. Geriausias būdas tai padaryti – dalyvauti susirinkimuose, kuriuose pristatomi apžiūrų rezultatai. Jų metu galima ne tik operatyviai gauti visą aktualią informaciją, bet ir specialistams užduoti turimus klausimus.
Dalyvaukite administratoriaus organizuojamuose namo susirinkimuose
Reguliarios techninės apžiūros metu nustačius tam tikrus trūkumus kartu su jų sąrašu pateikiamos ir rekomendacijos, kaip šie trūkumai turėtų būti tvarkomi. Tačiau norint atlikti tokius darbus yra būtinas daugiau nei pusės visų daugiabučio namo savininkų pritarimas.
Butų savininkai pritarimą išreiškia balsuodami. Tam, paprastai, rengiamas susirinkimasi. Pasak K. Raustytės, didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduria visos daugiabučius administruojančios įmonės, yra mažas gyventojų aktyvumas.
„Vidutiniškai į organizuojamą susirinkimą atvyksta 30 proc. butų savininkų. Akivaizdu, kad su tokiu balsų skaičiumi sprendimų dėl darbų atlikimo priimti nepavyksta. Tokiu atveju klausimai nesprendžiami laiku, gaištamas laikas organizuojant papildomus susirinkimus, bandoma rinkti gyventojų pritarimus raštu. Neretai pasitaiko, kuomet sprendimai taip ir nėra priimami,“ – sako „Civinity Namai“ atstovė.
Planuokite darbus ir kaupkite lėšas
Patariama iš anksto apsvarstyti ir patvirtinti ilgalaikį daugiabučio atnaujinimo darbų planą. Jame turėtų būti numatyti darbai, kurie turi būti atlikti, norint išvengti nepageidaujamų vandens, elektros ar kitų inžinerinių tinklų avarijų. Plane taip pat turėtų būti suplanuoti namo geros techninės būklės išlaikymo darbai bei pagerinimai, tokie kaip daugiabučio ar tinklų atnaujinimas.
„Norėdami išsaugoti nekilnojamojo turto vertę pirmiausia turime galvoti apie tinkamą jo priežiūrą. Reagavimas tik į kilusias avarijas nėra tolygu tinkamai priežiūrai. Deja, bet jeigu gyventojai nėra suinteresuoti išsaugoti savo turto vertę, labai sunku su jais sutarti tam tikrą priežiūros planą bei jo laikytis. Gali atrodyti, kad toks planas – tik papildomos išlaidos, tačiau nuosekliai laikantis plano ir prižiūrint namą gyventojai sumoka mažiau nei mokėdami už avarijų likvidavimą ir padarinių šalinimą,“- sako „Civinity Namai“ atstovė.
Pasak K. Raustytės, ilgalaikio plano sudarymą galima prilyginti daugiabučio namo savininkų strategijai kaip išlaikyti, o gal ir padidinti, nekilnojamojo turto vertę. Turint planą nelieka netikėtumo efekto, nereikia kaskart atėjus tam tikrų darbų atlikimo terminui diskutuoti iš esmės, ar tokie darbai reikalingi. Be to, plane numatomos ir preliminarios investicijos, o jas žinant galima iš anksto planuoti jų finansavimo šaltinius.
Vienas iš jų – kaupiamosios lėšos. Įstatymas nustato kaupiamųjų lėšų tarifą, kuris priklausomai nuo daugiabučio dydžio yra nuo 0,03 iki 0,05 eurų už kvadratinį metrą ir kurį kas mėnesį privalo mokėti visų būtų savininkai.
„Svarbu suprasti, kad šis teisės aktais nustatytas tarifas yra minimalus ir gyventojai, bendru sutarimu, gali pritarti jo padidinimui. Tokiu atveju butų savininkai kas mėnesį moka šiek didesnę sumą, tačiau ilgainiui sukaupia žymiai daugiau lėšų, kurias gali naudoti namo atnaujinimui susijusiems darbams kaskart nesusiduriant su problema, kad dalis gyventojų neturi galimybių iš karto sumokėti didesnę sumą už reikiamus atlikti darbus,“ – sako K. Raustytė.
