Pirmosiomis pavasario dienomis daugelyje Lietuvos vietų stebimas atlydis. Žinovai perspėja – pavasarinis atlydys skatina gruntinio vandens cheminės sudėties pokyčius.
Tai gali lemti šulinio ar gręžinio vandens kokybės staigų pablogėjimą.
Didžiausios šalyje vandentvarkos bendrovės „Vilniaus vandenys“ žinovai gyventojams pataria – jei naudojate šulinių ar gręžinių vandenį maistui, atšilus orams, nepamirškite pasitikrinti, ar vanduo tebėra tinkamas gerti.
Tikrinti bent kartą per metus
Pasak „Vilniaus vandenų“ laboratorijos vadovės Aurelijos Baronienės, patartina šulinius ir gręžinius tikrinti bent kartą per metus, o geriausias tam laikas – pavasaris.
Ypatingą dėmesį vandens kokybei turėtų skirti šulinių savininkai.
„Šachtinių šulinių vandenį patartina tirti pavasarį, kai ištirpsta sniegas.
Taip pat dažniau tirti vandens kokybę turėtų gyventojai, kurie įsikūrę vietovėse su didesniu pavojumi organinei ir mikrobiologinei taršai, pavyzdžiui, jei jūsų namas ar sodyba yra šalia dirbamo lauko ar gamyklos.
Tokiu atveju pagal galimybę šulinį pravartu būtų tikrinti du kartus per metus – ir pavasarį, ir rudenį“, – patarė A. Baronienė.
Pasak jos, tradiciškai tikrintis vandenį paklausu pavasarį. Piko mėnesiai bendrovės laboratorijoje jau ne vienerius metus yra tie patys – kovas ir gegužė.
Tačiau šulinių ir gręžinių vandens kokybę reikia tikrintis ir rudenį, o dažniausiai gyventojai užsuka rugsėjį ir prieš pirmąjį sniegą – lapkritį.
Sužinosite ir bakterijų, ir metalų kiekį
Gyventojai, atlikdami geriamojo vandens tyrimus, gali įvertinti tiek mikrobiologinę, tiek cheminę taršą.
Gyventojai ir patys gali pristatyti mėginį į laboratoriją. Tą tinkamai padaryti padės keli praktiniai patarimai.
„Geriamojo vandens mėginiai turi atitikti reikalavimus: pavyzdžiui, mikrobiologiniam tyrimui turi būti pateikta apie 0,5 litro vandens, kitiems tyrimams reikės apie 1 litro vandens.
Būtina užtikrinti, kad mikrobiologiniams tyrimams skirti indai būtų sterilūs, juos galima pasiimti ir atvykus į „Vilniaus vandenų“ laboratoriją.
Cheminiams tyrimams užtenka švariai išplautų indų, tad galima naudoti ir buteliukus nuo mineralinio vandens.
Tik labai svarbu, kad mėginys į laboratoriją būtų pristatytas tą pačią dieną, kai buvo paimtas“ , – pastebėjo A. Baronienė.
Anot jos, „Vilniaus vandens“ žinovai teikia ir vandens mėginių paėmimo paslaugą – nors tai kainuoja daugiau nei savarankiškas mėginio pristatymas į laboratoriją, tokiu būdu galima užsitikrinti mėginio paėmimo kokybę.
Tyrimo rezultatus galima sužinoti taip pat neišvykus iš namų – jie atsiunčiami elektroniniu ar įprastu paštu.
Statistika nedžiugina
„Vilniaus vandenys“ 2023 metais ištyrė 90 gyventojų šachtinių šulinių ir 252 privačių gręžtinių šulinių.
Anot A. Baronienės, statistika nedžiugino – higienos normos reikalavimų neatitiko net 40 proc. šachtinių šulinių mėginių ir maždaug pusė privačių gręžtinių šulinių mėginių.
„Tiesa, priežastys buvo skirtingos – įprastuose šuliniuose daugiausia nustatyta mikrobiologinė tarša.
Tai dažnu atveju lemia ir pats gręžinio pobūdis – šie šuliniai ne tokie gilūs, jiems aplinka daro didesnę įtaką.
Tuo tarpu gręžiniuose higienos normos reikalavimai dažniausiai viršyti dėl padidėjusios bendrosios geležies ir mangano koncentracijos.
Lietuvos požeminiuose vandenyse gausu natūraliai susidariusios geležies ir mangano“, – vertino A. Baronienė.
Anot jos, jei šių mineralų kiekiai yra nedideli, jie nėra kenksmingi. Vis tik gerti tokį vandenį nėra malonu – vanduo atrodo neestetiškai, nes geležis vandeniui suteikia rudą atspalvį.
Tiekiant vandenį centralizuotai geležies ir mangano perteklius yra pašalinamas prieš vandeniui patenkant į vartotojų namus.
„Vilniaus vandenų“ laboratorija nuolat valdo tiekiamo vandens kokybę – per metus atliekama daugiau nei 20 tūkst. įvairių vandens tyrimų.
Kiekvienas atvejis – išskirtinis
Gyventojams, siekiantiems skanaus ir sveiko namų vandens, A. Baronienė patarė prisiminti, kad kiekvienas atvejis individualus ir geriausia visuomet pasitarti su „Vilniaus vandenų“ žinovais.
„Nėra vienos taisyklės, pagal kurią visi galėtų atlikti vandens tyrimus.
Kartais įrengti filtrai taip išvalys vandenį, kad jame net neliks mums reikalingų medžiagų – kalcio ir magnio, padidės natrio kiekis.
Kitais atvejais net skaidriausias vanduo gali slėpti pavojingus bakterijų kiekius, tad norint būti ramiems visuomet geriau pasitarti su mūsų žinovais ir reguliariai atlikti tyrimus“, – patarė A. Baronienė.
Norintys išsitirti savo gręžinio ar šulinio vandenį, gali užpildyti prašymą per „Vilniaus vandenų“ savitarną arba užpildyti užsakymo formą čia.
Gyventojai vandens mėginį gali pristatyti į laboratoriją Maironio g. 12, Vilnius, pirmadieniais–ketvirtadieniais nuo 7.30 val. iki 15 val., penktadienį – nuo 7.30 val. iki 12 val. „Vilniaus vandenų“ laboratorijos paslaugų kainos yra čia.
Apie „Vilniaus vandenis“
„Vilniaus vandenys“ tiekia geriamąjį vandenį ir tvarko nuotekas daugiau nei 600 tūkst. gyventojų Vilniuje bei Vilniaus, Švenčionių ir Šalčininkų rajonuose.
Bendrovės akcininkai yra Vilniaus miesto (90,79 proc.), Vilniaus (4,06 proc.), Švenčionių (3,37 proc.) ir Šalčininkų (1,78 proc.) rajonų savivaldybės.
Per parą gyventojams patiekiama 94 tūkst. kub. metrų geriamojo vandens – tai yra daugiau nei ketvirtadalis viso Lietuvoje centralizuotais tinklais tiekiamo geriamojo vandens – ir išvaloma 116 tūkst. kubinių metrų nuotekų, kas sudaro beveik trečdalį visos šalies nuotekų.
