Įsibėgėjant pavasariui daugiabučių ir individualių gyvenamųjų namų kiemuose, soduose ir sodybose vis dažniau čekši sodo žirklės ar ūžia pjūklai: žmonės geni medžius ir krūmus.
Aplinkos ministerija primena, kaip tai daryti tinkamai, kad nenukentėtų želdiniai ir nebūtų padaryta žala gamtai, kurią gali tekti ir atlyginti.
Viešuosiuose želdynuose reikia suskubti atlikti šiuos darbus iki kovo 15 d., kai pradeda perėti paukščiai, taip elgtis skatinami ir privačių želdinių savininkai.
Ką reikia žinoti gyventojams, prieš imantis genėjimo darbų? Želdinių, augančių ne miško žemėje, priežiūros, apsaugos ir tvarkymo taisykles nustato Želdynų įstatymas.
Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį, kad pagal šį įstatymą ne tik kertant, bet ir intensyviai genint – tai yra pašalinant daugiau nei 30 proc. lajos – saugotinus medžius ar krūmus būtina gauti savivaldybės leidimą.
Norint įsitikinti, ar privačiame žemės sklype augantis želdinys nėra priskirtas saugotinam, kiekvienu konkrečiu atveju reikėtų pasitikrinti Vyriausybės patvirtintame bruožų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, sąraše.
Jame nurodyta, kokioje vietoje, kokios rūšies ir kokių skersmens bei aukščio parametrų želdiniai priskiriami saugotiniems.
Dėmesį reikia atkreipti ir į tai, kokia medžio rūšis, skersmuo, žemės, kurioje auga medis, paskirtį.
Pavyzdžiui, žemės ūkio paskirties žemėje, kituose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose ir rekreacinio naudojimo žemės sklypuose privačioje žemėje saugotiniems priskiriami ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys, kai jų skersmuo 30 cm ir didesnis.
Kitos paskirties žemėje daugiabučių, bendrabučių, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose privačioje žemėje mieste saugotini 20 cm ir didesnio skersmens ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys.
Ne mieste saugotini 30 cm ir didesnio skersmens šių rūšių medžiai.
Tačiau jei privatus sklypas patenka į pakrantės apsaugos juostą, saugotiniems priskiriami ir kai kurie mažesnio skersmens medžiai – 12 cm skersmens ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos.
Beržai ir gluosniai pakrantėse priskiriami saugotiniems, kai jie yra 30 cm ir didesnio skersmens.
Želdynų įstatyme numatyta, kad savivaldybė gali priimti sprendimą paskelbti saugotinais ir kitokius želdinius, neatitinkančius Vyriausybės patvirtintų bruožų, todėl prieš šalinant ar intensyviai genint vertėtų pasikonsultuoti su savivaldybės žinovais.
Pagal Vyriausybės patvirtintus kriterijus drebulės, tuopos, tujos ir visos vaismedžių rūšys – nesaugotini.
Vienintelė šiuo metu patvirtinta saugotinų krūmų rūšis yra paprastasis kadagys. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju reikėtų išsiaiškinti, ar želdiniai nepaskelbti saugotinais savivaldybės sprendimu.
Kitas žingsnis – įsitikinti, ar planuojami šalinti ar kirsti želdiniai tikrai yra ne už gyventojui priklausančio sklypo ribų.
Už neteisėtą nesaugotinų želdinių šalinimą taip pat numatyta administracinė atsakomybė.
Teritorijoje prie daugiabučių namų sprendimą dėl saugotinų ar nesaugotinų želdinių tvarkymo, kaip ir dėl kito bendro turto, turi priimti bendrasavininkai.
Administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad neteisėtas saugotinų medžių naikinimas užtraukia baudą asmenims nuo 180 iki 600 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 240 iki 900 eurų.
Be baudos, už neteisėtai sunaikintą želdinį teks atlyginti padarytą žalą, kuri, priklausomai nuo medžio rūšies, siekia nuo 5 iki 20 eurų už kiekvieną nupjauto medžio kelmo skersmens centimetrą.
Žalos suma, priklausomai nuo pašalinto medžio augimo vietos, gali būti padidinta iki kelių kartų.
Jei želdinys paskelbtas saugotinu savivaldybės sprendimu, o savivaldybė yra nustačiusi savus atkuriamosios vertės įkainius, žala už neteisėtai pašalintą želdinį skaičiuojama pagal savivaldybės nustatytus įkainius.
Dėl leidimo kirsti ar intensyviai genėti saugotiną želdinį individualaus namo savininkas, daugiabučio bendrija ar namą administruojanti įmonė turi kreiptis į savivaldybę.
Savivaldybės leidimus išduoda pagal individualias taisykles, atsižvelgdamos į Želdynų įstatymo reikalavimus.
Leidimo kirsti saugotiną želdinį nereikia, kai tai būtina padaryti nedelsiant dėl audros, eismo ar kito įvykio pakitus jų būklei ir kilus pavojui gyventojams, jų turtui, statiniams, eismo saugumui.
Tokiu atveju darbus atlikę asmenys per 3 darbo dienas privalo raštu informuoti savivaldybės vykdomąją instituciją, nurodydami saugotino želdinio vietą (adresą ar koordinates) ir pateikdami 3 nuotraukas, kuriose būtų užfiksuotas vaizdas prieš atliekant darbus, ir iš skirtingų pusių užfiksuotas nukirstas, kitaip pašalintas iš augimo vietos ar intensyviai nugenėtas saugotinas želdinys.
Dar keletas paktinių patarimų. Genint šakos pjaunamos trimis pjūviais: pirmas pjūvis daromas šakos apačioje 25–30 cm nuo stiebo. Įpjaunama ketvirtadalis šakos.
Antras pjūvis daromas iš viršaus 5 cm nuo apatinio pjūvio šakos pusėje – šaka nupjaunama pilnai.
Trečiu pjūviu iš apačios nupjaunama likusi šakos dalis. Paskutinis šakos pjūvis turi būti ne lygiagretus stiebui, bet statmenas pjaunamai šakai ir nepažeisti stiebo medienos.
Genint medžius, negalima naudoti lipimo nagių. Negalima medžių nustuobrinti, nupjaunant pagrindinį medžio stiebą – tai sukelia medžio puvinį.
Išsamesnes žinias apie tinkamą želdinių genėjimą galima rasti medžių priežiūros patarimuose ir medžių genėjimo standarte.
Aplinkos ministerija taip pat primena, kad intensyviausiu laukinių paukščių veisimosi laikotarpiu, nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d., galioja draudimas kirsti ir genėti medžius viešuosiuose želdynuose ir viešuosius želdinius, kurie priskiriami saugotiniems medžiams.
Šį draudimą nustato Želdynų įstatymas.
