Radviliškio rajono savivaldybės etninės kultūros ir amatų centro oficinoje veikia išskirtinė paroda „Senoji liaudies skulptūra“.
Parodoje pristatomos privataus rinkinio dažytos, medinės liaudies skulptūros. Parodoje eksponuojama 100 skulptūrų, kuriuose vaizduojami šventieji su ikonografiniais bruožais.
Ši paroda Lietuvoje rodoma pirmą kartą.
Paroda yra puiki proga pamatyti įdomiausias medines skulptūras, surinktas vienoje vietoje, jas palyginti ir giliau suvokti šį vertingą kultūrinį ir religinį palikimą.
Šventųjų skulptūrėlių drožyba tebėra gyvas liaudies meno paprotys. Medinių skulptūrų siužetuose šventųjų vaizdavimas turi gilius papročius.
Liaudies meistrai pasirinkdavo drožti lietuvių liaudies labiausiai garbinamus šventuosius, kurie savo simboline prasme atitiko liaudies psichologiją, o kartais, kaip pažymi, P. Galaunė (Kaunas 1930 m.), „ir prosenovės religijos likusią dvasią, kaip, pavyzdžiui, šv. Agota, primenanti mitologinę Gabiją“.
Grupinėse skulptūrėlėse vyrauja Trijų Karalių auka, šventoji Šeima, šv. Juozapas, šv. Jonas Krikštytojas, šv. Pranciškaus Stigmatizacija, šv. Ona, šv. Jurgis, šv. Antanas, šv. Rokas, šv. Florijonas, šv. Izidorius, šv. Martynas.
Žinomiausios pavienių šventųjų skulptūrėlės šv. Kazimiero, Šv. Jono Nepomuko, šv. Kristoforo, šv. Rapolo Arkangelo, šv. Petro, šv. Barboros ir kt.
Šventųjų skulptūrėlės buvo plačiai paplitusios Žemaitijoje iš akmenų sumūrytose koplytėlėse. Kartais koplytėlės pastatytos ir ant mitologinių akmenų, kaip antai ant akmens „Dievo stalas“.
Į koplytėles dažniausiai dėta Dievo Motinos, Švč. Mergelės Marijos (žmonių vadintos „šventa Pana“), kartais ir kitų šventųjų skulptūros.
Nedidelės įvairių formų medinės koplytėlės medžiuose buvo dažnos visoje Lietuvoje, tačiau daugiausia jų būta Užnemunėje ir Dzūkijoje.
Į tokias koplytėles dažnai buvo įdedamas Rūpintojėlis, Švč. Mergelė Marija.
Koplytėlės kabintos kapinių, pakelių, sodybų medžiuose ir turėjo savo paskirtį: kapinėse buvo mirusiojo kapo ir jo atminties ženklas, pakelėse dažniausiai ženklino nelaimingo atsitikimo (dažniausiai žūties) vietą, sodybose globojo šeimos ir ūkio gerovę.
Parodą „Senoji liaudies skulptūra“ Radviliškio rajono savivaldybės etninės kultūros ir amatų centre galima pamatyti iki Velykų.
