Pastaraisiais metais Kaune netrūko veiksmo – iškilo tokie valstybinės reikšmės objektai kaip Dariaus ir Girėno stadionas, Vandens sporto centras Nemuno saloje. Pernai miestas pelnė prestižinį pripažinimą – įrašytas į „Unesco“ pasaulio paveldo sąrašą. Tačiau tai tėra pradžia. 2024–2026 metų strateginiame veiklos plane miestas vien šiemet planuoja mažiausiai dviejų tiltų, baseinų ir sporto arenos Aleksote statybas.

Prasidės ambicingiausi projektai

Pagal parengtą 2024–2026 metų strateginį veiklos planą Kaune numatytos trijų naujų jungčių per upes statybos. Vadinamojo Kėdainių tilto tarp Vilijampolės ir Marvelės (iš Brastos g. į Užnemunės g.) statybvietėje veiksmas prasidėjo dar praėjusių metų gale. Šią vasarą ketinama startuoti su pėsčiųjų tilto statybomis iš Nemuno salos į Žemąją Fredą, o kitąmet suplanuota darbų pradžia naujam tiltui per Nerį – nuo Senamiesčio iki Brastos gatvės.

Šiais metais taip pat turėtų prasidėti statybos ties Ašigalio gatve. Per magistralinį kelią A1 suprojektuotas naujas viadukas, vesiantis transporto srautus Klaipėdos kryptimi. Ne mažiau svarbus projektas laukia greta P. Vileišio tilto – čia planuojama pradėti Vilijampolės mazgo įrengimą, kuris, lygiagrečiai su Kėdainių tilto statybų pabaiga, išspręs spūsčių problemą senamiesčio bei centro prieigose piko valandomis.

Siekiant toliau tobulinti sporto infrastruktūrą, šiemet prasidės futbolo ir regbio arenos statybos Aleksote. Artimiausių metų perspektyvoje planuojama išnaudoti S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo pakraštyje esančius žaliuosius plotus lauko aikštynų komplekso įrengimui.

Čia pat S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje numatyta vieta pirmajam šalyje Ekstremalaus sporto centrui. Per artimiausius kelerius metus Šilainiuose bei Panemunėje iškils nauji baseinai, skirti tiek profesionaliems sportininkams, tiek ir aktyvaus laisvalaikio entuziastams.

Tarp didžiausių miesto ambicijų – analogų neturinti erdvė aukštosios kultūros renginiams – M. K. Čiurlionio centras Nemuno pakrantėje, netoli Vytauto Didžiojo (Aleksoto) tilto.

Artėja svarbūs atidarymai

Šiemet Kaune laukia ne viena atidarymo šventė. Metų pradžioje baigti reikšmingi darbai Aleksoto inovacijų pramonės parke – finišavo buvusio sraigtasparnių remonto angaro konversija. Iš pagrindų rekonstruotas 10 tūkst. kvadratinių metrų pastatas Europos prospekte skirtas tyrimų centrams, laboratorijoms, biurams ir sandėliavimui.

Be to, atnaujinamoje buvusios karinės aviacijos bazės teritorijoje paruošta visa reikiama infrastruktūra būsimiems naujakuriams. Daugiau kaip 30 hektarų plote laukiama šiuolaikinio, pažangias technologijas kuriančio bei vystančio verslo investicijų.

Vasarą planuojama užbaigti Dainų slėnio atnaujinimo. Atnaujintos erdvės bus parengtos Dainų šventės jubiliejinio šimtmečio renginio atidarymui birželio pabaigoje. Po atnaujunimo duris atvers ir Kauno rotušė su naujai įrengta muziejaus ekspozicija, tapsiančia tikru miesto pažinimo centru.

Rudenį pirmųjų svečių turėtų sulaukti pirmasis šalyje mokslo ir inovacijų populiarinimo centras – muziejus „Mokslo sala“. 11,5 tūkst. kv. metrų plote išsiteks nuolatinės ir kintančios ekspozicijos, unikali virtualių projekcijų erdvė, STEAM laboratorijos, kavinės bei administracinė dalis.

Rudeniop tikimasi užbaigti ir visuomenei atverti paskutinę Žaliakalnio sporto komplekso dalį – naujutėlaitį Lengvosios atletikos maniežą. Greta Dariaus ir Girėno stadiono bei Sporto halės iškilęs pastatas sudarys patogias sąlygas lengvaatlečiams treniruotis bei varžytis net ir šaltuoju metų laiku.

Švietimas, socialinė ir sveikatos apsauga

Per artimiausius kelerius metus Kaunas sieks toliau stiprinti dėmesį jaunajai kartai gerinant infrastruktūrą. Vien ugdymo įstaigų plėtroje numatyta įrengti per tūkstantį naujų vietų būsimiems auklėtiniams. Lygiagrečiai miestas atnaujins esamus mokyklų ir darželių pastatus, pasirūpins STEAM laboratorijų ir laisvalaikio erdvėmis, tvarkys sporto sales.

Kulautuvoje numatyta slaugos paslaugų plėtra. Po kapitalinio atnaujinimo Akacijų gatvėje esančiame komplekse suplanuotos 188 vietos. Raudonojo kryžiaus gatvėje veikiančiame Kauno Kazio Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės padalinyje projektuojamas pastatas su maždaug pusantro šimto lovų.

Be to, šiemet planuojama pažymėti Savarankiško gyvenimo namų veiklos pradžią Lampėdžių gatvėje.

Gatvės ir žaliosios erdvės

Kaunas ir toliau gerins susisiekimo infrastruktūrą. Per 2024 metus planuojama užbaigti darbus Romainių, Marių, Gervių, Kulautuvos, Studentų ir Alšėnų gatvėse. Tuo pačiu kelininkai pasiraitos rankoves H. ir O. Minkovskių, Biržiškų, M. Riomerio, Vijūkų, B. Brazdžionio, Bitininkų ir Vėjo gatvėse, taip pat Lakūnų ir Vandžiogalos plentuose bei Neries krantinėje.

Šiemet lygiagrečiai tęsis ir Kauno parkų atgimimas. Planuojama užbaigti Naugardiškių parko bei A. Samulevičiaus-Samuolio skvero rekonstrukciją.

Ilgainiui deramo dėmesio sulauks ir patraukliomis žaliomis erdvėmis taps Kovo 11-osios, Gričiupio, Vaišvydavos parkai, Aleksoto liepų alėja, Sąjungos aikštė, Naujakurių ir Vijūkų skverai. Aktyviam laisvalaikiui ir ramiam poilsiui planuojama sutvarkyti gerokai apleistus Linkuvos ir Sargėnų dvarų parkus.

Rekordinis miesto biudžetas

„Geresnis susisiekimas, daugiau sutvarkytų žaliųjų erdvių, nauji sporto statiniai jau tapę Kauno vizitine kortele. Galiu patikinti, kad šie metai bus ne kuklesni. Ruošiamės ne tik naujų valstybinės reikšmės objektų atidarymui, bet ir ambicingų projektų startui. Artimiausiais metais miesto krantus jungsime tiltais, statysime ir atidarysime kauniečiams reikalingus sporto, mokslo bei kultūros objektus.

Tačiau vien statybomis neapsiribosime. Toliau investuosime į socialinę gerovę ir sveikatos apsaugą, didinsime atlyginimus biudžetinių įstaigų darbuotojams, skirsime daugiau dėmesio socialinei pagalbai ir socialiai pažeidžiamiems asmenims. Kaunas buvo, yra ir bus patogus miestas gyventi – visiems“, – apie kokybiškai subalansuotą miesto biudžetą bei strateginius miesto tikslus kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Šių metų tikslams įgyvendinti suplanuotas rekordinis 680,4 mln. eurų biudžetas, iš kurio, kaip ir kasmet, didžiausią procento dalį suplanuota skirti švietimui (45,4 proc.), miesto infrastruktūrai ir tvarkymui (19,1 proc.) bei socialinei ir sveikatos apsaugai (13,3 proc.). Likusi dalis paskirstyta sportui, kultūrai, aplinkos apsaugai ir bendrosioms valstybės paslaugoms.

Antradienį posėdžiavusi Kauno miesto taryba pritarė 2024–2026 metų Strateginiam veiklos planui ir šių metų biudžeto planui.