2023 metais Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK)* išnagrinėjo apie 400 klausimų dėl asmenvardžių, iš jų 143 išvadas pateikė raštu, kiti klausimai gauti ir atsakyti elektroniniu būdu.
Konsultuoti fiziniai asmenys, civilinės metrikacijos darbuotojai, rengtos išvados teismams ir advokatams.
Daugiausia klausimų sulaukta dėl pavardžių pakeitimo ar sudarymo – daugiau kaip 150, dėl vardų rašybos juos registruojant ar keičiant apie 85, dėl vardo ir (ar) pavardės formų įvairavimo dokumentuose – 93, kiti klausimai – dėl asmenvardžių kirčiavimo, tarimo, kilmės, kitų kalbų asmenvardžių transkribavimo, gramatinimo ir vartojimo lietuvių kalboje.
Apylinkių teismams parengta 11 išvadų, daugiausia dėl vardų rašybos, taip pat pavardės rašymo su lietuvių kalboje nevartojama raide (su diakritiku), asmenvardžių variantų (sprendžiant asmens tapatumo klausimą).
Pavardžių klausimai
2023 m. suteikta daugiau kaip 150 konsultacijų dėl pavardžių.
Didelė dalis klausimų (apie 60) – dėl pavardės pakeitimo pagal Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333, (toliau – Keitimo taisyklės) 9.7 papunkčio nuostatą – pilietis „nori turėti kitokią pavardę turimos pavardės pagrindu (su kitokia galūne ar kitokia priesaga, be priesagos ar su priesaga), jeigu pageidaujama pavardė yra tradicinėje vartosenoje“.
Daugeliu atvejų pageidauta trumpesnės pavardės, atsisakant turimoje pavardėje esančios asmenvardinės priesagos: –ausk– 11, evič– 11, –avič– 4, –ovič– 4, –ov– 4, –ev– 4, –enka 3, –ait– 1, –ansk– 1, –eck– 1, –ec– 1, –čuk 1, –insk– 1, –in 1, –sk– 1, –ijev– 1; pakeisti priesagą pageidauta kur kas rečiau (4): –avsk– į –ausk-, –evič– į –ait-, –iklis į –onis, –ov į –ausk-; dar rečiau – pakeisti galūnę (2): –a į –as, –us į –a; tik vienu atveju pageidauta pailginti pavardę – pridėti priesagą (būtent –onis).
Kaip ir ankstesniais metais, pasitaikė atvejų, kai asmuo pageidavo susigrąžinti kurio nors iš senelių ar prosenelių pavardę ir tuo pačiu ją pakeisti į trumpesnę, atsisakydamas priesagos (plg. Butkevičius į Butkus).
Prašymai iš karto pagal kelis Keitimo taisyklių punktus civilinės metrikacijos įstaigų praktikoje yra galimi ir nagrinėjami.
Kalbos komisija savo ruožtu, jeigu prireikia, konsultuoja dėl kalbinių pageidaujamos pavardės bruožų.
Kai pageidavimas kalbos požiūriu atitinka Keitimo taisyklių 9.7 papunkčio sąlygas, kalbinis vertinimas būna teigiamas.
Tokių sąlygų neatitinka pageidavimas, vaizdžiai tariant, nukirsti dalį pavardės (pvz.: Masiulis į Masi, Mironas į Miro, Našlaitis į Našlai, Sabaliauskas į Sabali, Vaitkus į Vait) ar daryti pakeitimų pavardės kamiene (pvz.: Vižinis į Visažinis, Viešniauskaitė į Viešnia).
Kaip ir kasmet, pageidavimų pakeisti pavardę pagal šį punktą pernai pareiškė tiek vyrai, tiek moterys.
Kadangi moterų pavardės yra išvestinės, apie jų pakeitimo galimybes sprendžiama pirmiausia išnagrinėjus pamatinės vyriškos pavardės darybą ir galimus trumpesnės ar ilgesnės pavardės variantus.
Moterų pavardžių darybos ar nedarybos klausimai
2023 m. sausio 6 d. Kalbos komisija iš Seimo narės Ievos Pakarklytės gavo pasiūlymą įteisinti lietuvių moterų pavardes su galūne –a, kai vyro pavardės baigmuo yra –a (pvz., vyr. Stoma ir mot. Stoma).
Pateiktas argumentas – neva „sudaromos diskriminacinės sąlygos, kai tam tikriems asmenims yra leidžiama galimybė pasirinkti pavardės darybą, tuo tarpu kitiems asmenims ši galimybė yra ribojama“.
Iš tiesų galimos diskriminacijos išvengta prieš dvidešimt metų Kalbos komisijai įteisinus nepriesaginį moterų pavardžių darybos būdą – be šeiminio statuso priesagos, tik su galūne -ė (plačiau žr. 2023-01-27 Kodėl pritarta –ė, bet nepritarta –a).
Tai užtikrinta VLKK 2003 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. N-2 (87) „Dėl moterų pavardžių darymo“ 2 punkto nuostata, jis gali būti pritaikomas tiek mergaičių, tiek suaugusių moterų pavardžių darybai.
Lietuvoje, tiesa, toliau vyrauja tradicinės darybos moterų pavardės, tačiau nepriesaginiu darybos būdu taip pat naudojamasi.
O moterys eina aukščiausio lygio pareigas Seime, Vyriausybėje, turėdamos įvairiausias pavardes – lietuviškas su priesagomis, lietuviškas be priesagų vien tik su galūne –ė ar turėdamos kitakalbes pavardes.
Taigi moterys dėl savo pavardės formos nepatiria diskriminacijos ar bent nėra tokių atvejų žinoma.
2023 m. Kalbos komisija praplėtė nutarimo „Dėl moterų pavardžių darymo“ 1 punktą – aiškumo dėlei iš rašybos taisyklių čia perkėlė moterų pavardžių sudarymo dėsningumus. Žr. suvestinę nutarimo redakciją.
Tačiau kuo labiau daugėjo diskusijų ir komentarų dėl Seimo narės pasiūlymo nustatyti išimtį „dėl moterų pavardžių su galūnėmis –a ar –ia, kai tokia yra vyriška pavardė“ (Kalbos komisijai atsiųsta apie dešimt sumanymą palaikančių laiškų), vis labiau aiškėjo, kad einama link pažodinio „bendros pavardės“ nustatymo su bet kokia vyriškos pavardės galūne: -(i)as, -is, -ys, -(i)us.
Kaip žinoma, pasitaiko ir pageidavimų galūnių – tiek vyrų, tiek moterų pavardžių – visai atsisakyti. Be abejo, tokios formos pavardės nebebūtų lietuviškos.
Pagal Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 2 straipsnyje pateiktą apibrėžtį, lietuviška vardo ir pavardės forma – parašyta lietuviškais rašmenimis ir turinti lietuvių kalbos vardų ir pavardžių gramatinius požymius.
Lietuvių kalbos žinovai savo ruožtu aiškino, kodėl tokie siūlymai nepriimtini vardyno tradicijos, darybos dėsningumų ir apskritai bendrinės kalbos atžvilgiu***.
Lietuvių kalboje šeimos narių pavardės nuo seno yra skirtingos formos – tai kultūrinis savitumas, nesudarantis pagrindo diskriminacijai, ir visada linksniuojamos – tai gramatinė būtinybė.
Nėra žinoma, kad lietuviams būtų tekę daugiatautėje ir daugiakalbėje Europos erdvėje bylinėtis, patyrus diskriminaciją dėl pavardės formos.
Europos šalyse kalbų savitumai yra gerbiami, pripažįstama šalių teisė juos apsaugoti ir reglamentuoti.
Kitas dalykas, kad pats asmuo kartais pageidauja nutrinti savo tautinį, kalbinį tapatumą – pageidauja ir nelietuviškos formos, ir nelietuviškos rašybos asmenvardžio.
2023 m. pavasario sesijos pabaigoje Seimo narei pasiūlymą įregistravus kaip Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 3 straipsnio pakeitimo projektą (žr. įstatymo pakeitimo projektą Nr. XIV-903), 2023 m. liepos 5 d. Lietuvos Respublikos Seimo Valdyba paprašė Kalbos komisijos išvados.
VLKK rugsėjo 27 d. pateikė oficialią išvadą (žr. čia) – neigiamą tiek dėl kalbinių, tiek dėl teisinių priežasčių. Plačiau žr. čia (2023-09-27 pranešimas).
Verta priminti, kad Lietuvoje moteris ar vyras tuokdamiesi nebūtinai turi pakeisti turimą pavardę – gali išlaikyti iki tol turėtą, gali pasirinkti turėti kurio nors iš jųdviejų arba sudaryti dvigubą (rašoma sujungus dėmenis brūkšneliu) iš savo turėtos ir per santuoką įgytos.
Pasirinkus sutuoktinio (-ės) pavardę ar tokią pridėti prie turimos, jos forma parenkama pagal lytį.
Pavyzdžiui, jei vyras renkasi sutuoktinės pavarde Kazlaitė giminės pavardę, įgyja pavardę ne Kazlaitė, o tokią, kokia yra vyrų pavardė jos giminėje (Kazlas) ir jų šeimos bendra pavardė, kaip ir giminės, – Kazlai̇̃.
Taip pat jei sutuoktinio pavardė Miltinis ir moteris renkasi jo giminės pavardę, tai ne Miltinis, bet kaip jo giminės moterų – Miltinienė arba Miltinė (ir ne Miltė ar Milta), dukters pavardė dėsningai būtų Miltinytė ar Miltinė (ne Miltinaitė, nebent tokia moterų pavardžių tradicija toje giminėje); bendra šeimos pavardė – Miltiniai.
Žinoma, šalyje funkcionuoja įvairiausių kalbinių papročių pavardžių, tarp jų ir su galūnėmis –a, –ia.
Tokios formos moterų pavardės būna sudarytos ne pagal tai, kaip gražiau, bet pagal kitų kalbų – tikėtina, latvių, lenkų, baltarusių (gudų), rusų – asmenvardžių dėsningumus, o baigmeniu ne visada sutampa su vyro pavardės forma.
Išvados teismams
Apylinkių teismams 2023 metais parengta 11 išvadų**, tai yra daugiau kaip perpus mažiau nei ankstesniais metais: 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymui nebesiteisiama dėl įgytų užsieninių rašybos su raidėmis w, x, q Lietuvos Respublikos dokumentuose.
Seimui įstatymu nustačius išimtis, kada piliečio pavardė ir (ar) vardas jo pageidavimu gali būti rašomi ne lietuvių kalba, klausimų dėl užsieninių pavardžių rašybos iš teismų nebegauta.
Vienas klausimas gautas dėl asmenvardžio užrašymo kitu pagrindu – dėl vardo rašybos pagal tautinės (ne lietuvių) kalbos taisykles, pageidaujant rašyti lotyniško pagrindo raidę su lietuvių kalboje nevartojamu diakritiku (Małgorzata).
Pageidavimas siejamas su įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta išimtimi, kad „[n]e lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo ir jo vaikų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų)“.
Kitose bylose teismo prašymu pasisakyta dėl vardų rašybos civilinės būklės aktų įrašuose ar asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose (6), dėl moters pavardės po santuokos, jos nesudarant – išlaikant vyriškos pavardės formą su galūne –a (2), dėl asmenvardžių grafinių variantų (sprendžiant asmens tapatumo klausimą).
Vardo ir pavardės tapatumo (variantiškumo) klausimai
Tokių išvadų teismams parengtos tik dvi, tačiau iš viso advokatų ir fizinių asmenų prašymu raštu tokių prašymų išnagrinėta per 90.
Daugelis nagrinėtų atvejų susiję su žydų tautybės asmenų emigracija iš Lietuvos XX a. pirmoje pusėje.
Kartais jau kelionės dokumentuose asmenvardis užrašytas be lietuviškos galūnės, imigracijos šalyje – transkribuotas, t. y. užrašytas pagal apytikslį tarimą kitos kalbos rašmenimis.
Be to, tautiniai jidiš kalbos vardai neretai buvo keičiami priimtinesniais tos šalies kalbinėje visuomenėje (plg.: Ada ir Ida, Bluma ir Blanche, Juozas ir Jose, Vineris ir Weiner, Geimanas ir Heymann, Švilerytė ir Swiller).
Taip pat pasitaiko, kad Lietuvos Respublikos piliečiams prireikia patvirtinimo dėl šeimos narių (vyrų ir moterų) pavardžių tapatumo, dėl tėvavardžių nebuvimo lietuvių kalbos vardyno sistemoje.
Dar kartais prireikia paliudyti, kad šeimos narių – moterų ir vyrų – pavardės skirtingos formos, todėl registruojant berniuko gimimą netinka pavardės įrašas su baigmenimis –ienė ar –ytė).
Patarimai dėl vardų
Per 2023 metus iš viso suteikta apie 85 konsultacijos dėl vardų.
Teigiamai atsakyta dėl šių vardų:
a) suteikimo atveju – pritarta:
vyr. Dailius, Daniil (neliet.), Dantė, Elvis, Ezra (arba Ezras), Liamas, Milius, Oliveris, Radvila, Romeo, Saša (rekomenduojama netrumpinti), Simba (antras vardas);
mot. Aurėlija (geriau Aurelija), Dija, Diora, Gabija, Kiana, Lakšmė (ne Lakshmi), Maela, Odė, Renėsmė (geriau Renesmė);
b) keitimo atveju – pritarta:
• vyr. vardo Dariuš pakeitimui į Darjus; x į Grafas; Sakuras į Karlailas;
• mot. vardo x pakeitimui į Uma.
Neigiamai atsakyta dėl šių lietuvių kalbos taisyklių neatitinkančių vardų (nenagrinėjant kitų aplinkybių – įvertinti visas aplinkybes yra metrikatorių kompetencija):
a) suteikimo atveju nepritarta:
• vyr. Andreas, Calvinas, Cordozaras, Friedrich, Ykov, Ilya, Jakob, Leo, Nico, Raphael, Tony, Tuvya, Seth;
• mot. Aya, Amelia, Anna, Emma, Enėa, Isabella, Jessika, Kamilla, Lea, Lilly, Melani, Mia, Nani, Olivia, Patricia, Sofia, Tiffany, Ume, Vanessa, Vivien;
b) keitimo atveju nepritarta:
• vyr. vardo Karolis pakeitimui į Ka, Konstantinas į Fela, Karolis į Karlos, Mykolas į Michael Joseph, Mindaugas į Kras, Liamas į Liam, Rapolas į Rapcė, Rytis Tautvydas į Vitas-Victores;
• mot. vardo Darja pakeitimui į Daria, Gintarė į Amberli, Jurgita į Jurgita April, Karina į Carina, Liucija į Liucia, Mišelė į Michelle, Olivija į Olivia, Rasa į Rasa Maria, Viktorija į Victoria.
Vardas, į kurį keičiamas turimas vardas, pagal teisingumo ministro patvirtintų Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių 4 p. nuostatas, turi neprieštarauti gerai moralei ir Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai (prie jos priskiriamas ir taisyklingumas), o kai keičiamas nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė – taip pat ir geriausiems vaiko interesams; pasirinktas vardas turi atitikti asmens lytį, išskyrus atvejus, kai juos keičia asmuo, kuriam diagnozuotas transseksualumas.
Minimalieji gramatiniai reikalavimai apibūdinti svetainės VLKK.lt „Asmenvardžių“ skyriuje, žr. „Vardo ir pavardės suteikimas vaikui“.
Patarta ir dėl įvairių kitokių klausimų: tarimo, kirčiavimo (pavyzdžiui, kaip kirčiuoti vardą Skaistė ar pavardę Puronas), kitų kalbų asmenvardžių transkribavimo į lietuvių kalbą, šventųjų ir palaimintųjų vardų (šv. Mucianas).
Reta, bet pasitaiko atvejų, kai prašoma užsienio institucijoms paliudyti, kad pagal lietuvių kalbos normas koks nors vardas yra tinkamas, pavyzdžiui, vyriškas vardas Milius (gimimas registruotas Austrijoje).
Būna, pageidaujama vardą įrašyti į kalendorių, tiksliau – kaip įforminti vardadienį (pvz., vardui Oregijus).
Apie vardadienius plačiau žr. čia.
Piliečių vardų sąvadas, vardai.VLKK.lt
Svetainės vardai.VLKK.lt duomenų pagrindas – iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro įsigyti duomenys, iš jų kuriamas Piliečių vardų sąvadas ir rodomi vardų dažnumo grafikai (sudaryta galimybė palyginti 2–5 vardų dažnumą).
Vardų dažnumas pateikiamas iš duomenų bazės – šiuo metu duomenų bazėje iš viso 3 923 963 asmenų vardai (paskutinį kartą duomenys įkelti 2021 m.). Aprašytų vardų metų pabaigoje iš viso 55 627.
Vardus iš duomenų bazės į Rekomenduojamų vardų sąrašą perkelia ir aprašo prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė.
Per 2023 metus iš viso buvo aprašyti 1 403 vardai (moterų – 854, vyrų – 549), iš jų 401 vienanaris (mot. 241, vyr. 160), o tarp kelianarių (kai asmeniui suteiktas daugiau kaip vienas vardas) – 983 dvinariai ir 19 trinarių.
Lietuvoje gali būti registruoti du to paties asmens vardai (pvz.: mot. Aida Narūnė, Agata Milana, Lorena Danutė; vyr. Antanas Klaidas, Lukas Karimas, Viktoras Dainotas), daugiau – tik užsienio valstybėse, atitinkamai tarp tokių apskaitytų vardų buvo daugiau užrašytų ne lietuvių kalba (plg.: mot. Elzbieta Juzefa Žydruolė, Leila Jūratė Victoria; vyr. Jonas Paul Stasys, Gustav Juozas Thomas).
Plačiau aprašomi ir normiškumo atžvilgiu vertinami tik vienanariai vardai.
Iš pernai aprašytų 1 403 vardų kaip lietuvių kalbos požiūriu teiktini įvertinti 305 vardai, kaip vengtini – du, kaip neteiktini – 94 (pvz.: mot. Aire, Andrea, Priya, Dorothea, vyr. Drasutis, Alexandras, Kaspars, Thomas).
Tokių vardų puslapiuose pateikiamos nuorodos į teiktinus vardų variantus (pvz.: iš vngt. Nomėda – į Nomeda, iš vngt. Liūtauras – į Liutauras).
Kitą Piliečių vardų svetainės turinį, be Rekomenduojamų vardų sąrašo, tvarko VLKK Sekretoriato darbuotoja, svetainę palaiko UAB „DIZI“.
Pernai žinios atnaujintos skyriuje „Svarbiausi teisės aktai“, paskelbti 2 mokslo straipsniai ir 5 nauji straipsneliai skyriuje „Ar žinote, kad…“, pateiktos 325 nuorodos į žiniasklaidos straipsnius, susijusius asmenvardžių tema ar tam tikrais vardais.
Naujausi mokslo straipsniai:
Nauji ir reti lietuviški dvikamieniai vardai (2023-03-30, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė, VU);
Naujagimių vardai Punsko valsčiuje XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje (2023-06-30, Nijolė Birgelienė, Varšuvos universitetas).
Naujausi „Ar žinote, kad…“ straipsneliai:
… vardai Gitana (mot.) ir Gitanas (vyr.) pirmą kartą fiksuoti Lietuvoje tik XX a. antroje pusėje? Moters vardas Gitana fiksuotas pirmas ir per visą laikotarpį išliko kur kas populiaresnis nei vyro.
Daugiausia vyriškos lyties asmenų vardą Gitanas gavo 1967–1973 m. laikotarpiu, bet tai yra tiktai 7–8 per metus, per tą patį laiką vardas Gitana suteiktas 200–300 moterų per metus.
XXI a. abiejų vardų dažnumas sumenko: vardas Gitanas suteiktas iš viso tik 3 asm., moterims jis suteikiamas 1–10 per metus.
Turimais Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, kamieno Gitan– vardus (pagal kilmę iš ispaniško čigonų, kitaip romų, pavadinimo gitanos) Lietuvoje turi daugiau kaip 4 tūkst. moterų ir kiek daugiau kaip 100 vyrų.
… turimais Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, vardą Olimpiada turi 34 moterys (daugiausia gimusios XX a. 3–5 deš.). Pavieniai asmenys turi vardą Olimpa ar Olimpė. Dažniausias šio kamieno vardas – Olimpija (179).
Plačiau apie VLKK veiklą asmenvardžių srityje žr. svetainės skyriuje „Asmenvardžiai“.
Apie asmenvardžių klausimus 2022 metais, 2021 metais, daugiau apžvalgų žr. skyriuje Aktualiausios temos/ Asmenvardžiai/ Naujienų pranešimai.
Parengė Aistė Pangonytė, VLKK Bendrojo skyriaus vyr. specialistė
_______________________
* Atsakymus rengia VLKK sekretoriatas (pateikiami skaičiai neapima Kalbos konsultacijų grupės gautų ir atsakytų klausimų). Probleminius klausimus sprendžia Vardyno pakomisė. Per 2023 metus pakomisė rinkosi į šešis posėdžius (dėl asmenvardžių ir vietovardžių kartu sudėjus). Vardyno pakomisės sudėtis: Komisijos narės – prof. dr. D. Sinkevičiūtė (pirmininkė) ir dr. V. Stravinskienė; kviestiniai ekspertai – dr. L. Bilkis, prof. dr. D. Kiseliūnaitė, dr. A. Ragauskaitė, D. Sviderskienė, prof. habil. dr. B. Stundžia, V. Vidūnas. Dėl hebrajų ir jidiš kalbų asmenvardžių konsultuoja dr. Lara Lempertienė (LNMMB).
** Išvadas teismams bylose dėl asmenvardžių rengia VLKK vyr. juriskonsultas Saulius Česnavičius ir vyr. specialistė Aistė Pangonytė.
*** Apie moterų pavardžių darymą ar nedarymą žiniasklaidoje:
2023-01-27 Apie moterų pavardes plačiau. Kodėl pritarta -ė, bet nepritarta -a (Aistė Pangonytė, VLKK.lt)
2023-02-08 Kalba nėra pageidavimų koncertas, arba Ką gramatika sako apie Šarkas? (komentuoja Rita Miliūnaitė, kalbina I. Babkauskienė, Respublika.lt)
2023-02-22 Sava ar svetima? Dėl siūlymo leisti vartoti lietuvių moterų pavardes su galūne -a (Laimutis Bilkis, LKI, LRT.lt)
2023-05-12 Ar reikia praplėsti moterų pavardžių rašybos taisykles? (diskusija Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“)
2023-05-31 Apie pasiūlymą leisti moterų pavardes su galūne –a ir –ia (LRT radijo laidoje „Ryto garsai“, nuo įrašo 01:30 min)
2023-05-17 Seimo nario Stasio Tumėno spaudos konferencija „Ar reikia pyktis su gramatika ir keisti nusistovėjusias moterų pavardžių sudarymo tradicijas?“ (Atviras Seimas, youtube.com)
2023-06-06 Dar kartą apie moterų pavardžių burbulą (Dalia Kiseliūnaitė, LKI, KU; 15min.lt)
2023-08-11 Virė virė košę, arba Dar sykį apie pavardes „su a pabaigoje“ (Daiva Murmulaitytė, LKI, Delfi.lt)
2023-09-15 Lietuvių kalbos instituto Mokslo tarybos išvada „Dėl Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo Nr. XIV-903 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2700“
2023-09-27 VLKK pateikė Seimui išvadą dėl Asmenvardžių įstatymo pakeitimo projekto (VLKK.lt)
