Gruodžio 1 d., Druskininkų „Atgimimo“ mokykloje įvyko 13-toji partizanų dainų šventė „Laisvės kelias“, kurią rengė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Druskininkų rezistencijos ir tremties muziejaus darbuotojai.
Švente siekiama skatinti moksleivių domėjimąsi šalies istorija, ugdyti jaunimo patriotiškumą ir pilietiškumą, išsaugoti ir garsinti partizaninio karo laikų kultūrinį paveldą.
Renginį pradėjo Druskininkų politinių kalinių ir tremtinių mišrus choras, vadovaujamas Antaninos Laurenčikienės.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys pasveikino ansamblį su gražia sukaktimi.
„Nuoširdžiai dėkojame Jums už 35-erių metų aktyvią veiklą, kuria prisidedate prie savo krašto, o drauge ir visos Lietuvos istorinės atminties išsaugojimo ir jaunimo auklėjimo patriotiškumo, pilietiškumo ir Laisvės dvasios skleidimo.
Jūsų sumanus ir nuoširdus dalyvavimas patriotiškuose renginiuose yra svarbus indėlis puoselėjant Lietuvos valstybingumą“, – sakė LGGRTC vadovas dr. A. Bubnys.
Su šia ypatinga sukaktimi ansamblį sveikino Druskininkų kultūros centro direktorė Raimonda Varaškaite, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti vadovas Ronaldas Račinskas.
Taip pat sveikinimo žodį šventės rengėjams bei dalyviams tarė Seimo narys Zenonas Streikus.
Jis sakė, kad daina – tai pats stipriausias ginklas, nes partizanai sugebėjo atlaikyti didžiausius išbandymus, kankinimus ir stiprybę kaupė todėl, kad skambėjo daina, nukreipta į meilę, į Tėvynės meilę, į tą grožį ir pagarbą gyvenimui.
Džiugu, kad partizanų dainos atrado savo vietą mokyklinio jaunimo meninių kolektyvų repertuaruose.
Susirinkęs gausus būrys dalyvių iš visos Lietuvos įrodo, kad laisvės gynėjų dainos yra gyvos ir neužmirštos.
Šventėje skambėjo moksleivių atliekami kūriniai iš Raseinių, Alytaus, Kėdainių, Varėnos, Vilkaviškio, Ukmergės, Trakų, Druskininkų, Vilniaus, Kauno, Prienų, Garliavos.
O kur partizanų dainų švenčių įrašų periodinis skambėjimas, ar jų padainavimo susibūrus laidų skambėjimas LRT šventadienių programose. Pagaliau kur – net sovietmečiu transliuotų V. Krėvės “Dainavos šalies senų žmonių prisiminimų” radiofonizacijos skambėjimas LRT sekmadienio programose. Kur visa tai, iš kur jaunimui patriotinės dvasios pasisemti? Kam tenka atsakomybė dėl to, kas per asmenis Valstybės valdžios siunčia į LRT tarybą programų turiniui valdyti, jeigu jie nesuvokia kas per tautos turtas tai yra?!… Kur lietuvio tūkstantmetės dvasios tęsimas per LRT programas šiandieniniame gyvenime… Viskas tapo kaip dalgiu nukirsta. O juk dar Sąjūdis kilo ir vyko kaip dainuojanti revoliucija…