Paukščių ekologija ir elgesys tiriami įvairiais būdais. Vienas jų, ypač dažnai ir plačiai naudojamas visame pasaulyje – žiedavimas.
Žiedavimu išaiškinami paukščių migracijų maršrutai, žiemojimo vietos, amžiaus trukmė, žuvimo priežastys, gausumo tendencijos ir daugybė kitų paukščių ekologijos ir elgesio klausimų.
Šiuo būdu vykdoma ir jūrinių erelių stebėsena.
Jūriniai ereliai buvo stebimi ir Blinstrubiškių miške, kur ekosistemai išsaugoti įsteigtas biosferos poligonas.
Visa ši saugoma teritorija priskirta Natura 2000 tinklui, kaip buveinių ir paukščių apsaugai svarbi teritorija, kurios didžiausia vertybė čia perinčios jūrinių erelių poros.
Tokios teritorijos Lietuvoje yra trys: Kuršių Nerija, Nemuno delta ir Blinstrubiškių miškas.
Žiedavimas yra paprastas ir patikimas stebėsenos būdas: žiedas uždedamas paukščiui ant kojos, yra tarsi jo tapatybės kortelė.
Vėliau, kur nors tą paukštį pagavus, radus žuvusį ir perskaičius jo žiedo numerį, galima nustatyti kur, kokio amžiaus ir kokiomis aplinkybėmis jis buvo žieduotas, kokiu greičiu ir kokį atstumą jis nukeliavo, koks likimas jį ištiko.
Jūrinis erelis stambiausias ir didžiausias Lietuvos plėšriųjų paukščių atstovas. Jūrinių erelių kūno ilgis nuo 70 iki 92 cm ilgio.
Išskėstų sparnų ilgis – beveik 2 metrai. Jūriniai ereliai gyvena iki 20 metų ir suaugusių paukščių išvaizdą įgauna sulaukę 5–6 metų.
Šie didingi paukščiai aptinkami visoje Lietuvoje, nors gausiausi Lietuvos vakaruose apie Nemuno deltą ir aplink Kuršių marias.
Naujausių mokslinių tyrimų duomenimis, dabar šalyje gyvena apie 150–170 jūrinių erelių porų.
Raseinių rajone, Blinstrubiškio miške šie paukščiai įsikūrė beveik prieš du dešimtmečius ir šiuo metu gyvena net trys poros.
Blinstrubiškių miške ir šalia esančiose Paupio žuvininkystės ūkio tvenkiniuose jūriniai ereliai aptinkami ištisus metus, o pavasarinių ir rudeninių migracijų metu čia galima pamatyti kelias dešimtis šių didingų paukščių.
Didelę jūrinių erelių koncentracija lemia geros maitinimosi sąlygos.
Šie žuvininkystės tvenkiniai apsupti miškų, aplinkinės teritorijos mažai apgyvendintos, todėl ereliai čia gali ramiai ilsėtis, doroti grobį, nakvoti neskrisdami toli nuo tvenkinių. Dalis jų čia pasilieka žiemoti.
Šiais metais reaguojant į miško lankytojų pateiktą pranešimą Blinstrubiškio miške buvo aptiktas nusilpęs ir jau skristi nebegalintis jaunas jūrinis erelis.
Erelio kojas žymėjo žiedai su įrašais Poland 5848AX Gdansk, PV78. Paukštį Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos žinovai perdavė VŠĮ „Nuaro fondas“, kurie rūpinasi sužeistais laukiniais gyvūnais.
Labai svarbu, kad apie kiekvieną aptiktą paukštį būtų pranešama žinovams.
Radus žieduotą paukštį ar tik jo žiedą, reikia pranešti Lietuvos žiedavimo centrui, įsikūrusiam T. Ivanausko zoologijos muziejuje, el. likcentras@gmail.com.
Parengta pagal Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos pranešimą
