Vairavimo sąlygoms šalies keliuose ir gatvėse prastėjant, draudikai įspėja apie sukčiavimus keliuose, kai apgaule sukelti eismo įvykį dar paprasčiau dėl nepalankių oro sąlygų. „Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad per devynis šių metų mėnesius bendra neteisėtų bandymų išgauti išmokas suma jau viršijo 2,3 mln. eurų. Ekspertai pažymi, kad sukčiavimo keliuose apimtys kasmet auga.
Kaip veikia sukčiai
Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento vadovas, apibūdina vieną iš dažniausiai pasitaikančių sukčiavimo atvejų.
„Įsivaizduokite, kad judrioje gatvėje važiuoja nieko neįtariantis vairuotojas, o kita transporto priemonė atlieka staigų apgalvotą manevrą, išvažiuoja priešais ir greitai stabdo. Paskui važiuojantis vairuotojas net nespėja operatyviai sureaguoti ir atsitrenkia į priešais išvažiavusią transporto priemonę“, − pasakoja A. Juodeikis.
Pasak jo, svarbu ir tai, kaip įvykiai rutuliojasi toliau. Nors tai gali atrodyti kaip paprastas eismo įvykis, visgi tai gali būti sukčiavimo atvejis. Kad turite reikalų su sukčiumi, gali paaiškėti, jei priešais išvažiavusios transporto priemonės vairuotojas skuba susitarti ir už patirtą žalą siūlo atsiskaityti grynaisiais pinigais, vilkina deklaracijos pildymo laiką.
„Tai ne vienintelis atvejis, kai vairuotojai nukenčia nuo „pakišinėtojų“ kelyje. Pavyzdžiui, populiaru specialiai eismo įvykį sukelti žiedinėse sankryžose, nors, atsiradus naujam ženklinimui – tokių įvykių yra šiek tiek sumažėję.
Analizuodami įvykius taip pat matome, kad sukčiai dažnai duoda pirmumo teisę kitam vairuotojui, trumpam stabtelėja, o tada specialiai sukelia eismo įvykį“, – apie skirtingas schemas pasakoja „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento vadovas.
Nuostoliai auga
Anot A. Juodeikio, pastaruosius 15 metų draudikai daug dėmesio skiria, siekdami išsiaiškinti sukčiavimų tipologijas.
„Yra konkrečių vairuotojų, kurie patiria daugiau nei 80 panašių eismo įvykių per metus, ir avarijos nutinka vis panašiose vietose. Neretai nutinka ir taip, kad sukčiai veikia keliese, taip specialiai sukeldami eismo įvykius, kai bandoma pasipelnyti iš vairuotojų ar draudimo bendrovių“, − komentuoja A. Juodeikis.
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, šiemet per pirmus devynis mėnesius buvo išaiškinta daugiau nei 1,5 tūkst. tokių apgaulės atvejų. Per šį laikotarpį „pakišinėtojai“ bandė neteisėtai išgauti išmokų už daugiau nei 2,3 mln. eurų, kai pernai už tą patį laikotarpį suma siekė 1,7 mln. eurų.
Kaip pabrėžia ekspertas, sukčiavimo keliuose skaičiai auga, todėl svarbu, kad vairuotojai išliktų budrūs, aktyviai reaguotų į kelyje pasitaikančias apgavystes. Tokių dirbtinai sukurtų avarijų metu žmonės nukenčia ne tik finansiškai, bet ir fiziškai – automobilyje būna vaikų, senjorų, nėščiųjų, ir net nedidelio eismo įvykio metu gali būti sužalojami žmonės.
Kas svarbu įtariant sukčiavimą kelyje
Pasak A. Juodeikio, yra keletas priežasčių, kodėl žmonės patenka į apgavikų pinkles.
„Patekus į eismo įvykį, natūrali žmogaus reakcija yra išgąstis, stresas. Būtent tuo pasinaudoja sukčiai, kurie puikiai išmano kelių eismo taisykles ir naudojasi kitų vairuotojų neatsargumu ar menka patirtimi kelyje.
Todėl, patekus į avarinę padėtį, svarbu nusiraminti, kuo šaltesniu protu įvertinti tai, kas vyksta aplink. Visuomet nufotografuokite iš įvairių kampų transporto priemones, užfiksuokite kelio ženklus, nes tai padės specialistams išsiaiškinti nelaimės aplinkybes“, – pataria „Lietuvos draudimo“ atstovas.
Jis pažymi, kad geriausia po eismo įvykio skambinti policijos pareigūnams. Jei suvokiate, kad esate nekaltas, tačiau jus bando įtikinti kitaip – tai dar vienas ženklas, kad galimai susidūrėte su apgaviku.
„Nesileiskite įtikinami, kad vertėtų nepildyti dokumentų ir atsiskaityti vietoje grynaisiais, įtarimų turėtų kelti ir tai, jei yra vilkinamas įvykio deklaracijos pildymo laikas, nėra visų reikiamų dokumentų.
Tokie žmonės siekia neteisėtai pasipelnyti ir iš kitų eismo dalyvių, ir išpūsti draudimo išmokas. Todėl tokių sukčiavimo atvejų išaiškinimas labai svarbus siekiant saugumo gatvėse ir keliuose“, – sako A. Juodeikis.
