Nuo seno žmonių mityboje gausu skirtingų prieskonių. Nors įprasta manyti, kad jie patiekalams suteikia papildomų skonių ir aromatų, tačiau sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė pataria nepamiršti ir prieskonių naudų sveikatai.
Štai šaltuoju metų laikotarpiu ypač mėgstamas cinamonas pasižymi antivirusiniu, antibakteriniu bei antiuždegiminiu poveikiu. Idėjų, kaip virtuvėje panaudoti šį prieskonį – tūkstančiai, tačiau „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva pasakoja, kada geriau naudoti nesmulkintą, o kada maltą cinamoną ir pataria, kaip išsirinkti išties kokybišką prieskonį.
Cinamone gausu eterinių aliejų
Pasak „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, kai kurie egzotiniai prieskoniai gali padėti virškinimui, numalšinti skausmą bei uždegimus. Savo nauda sveikatai pasižymi ir visiems gerai žinomas cinamonas. Šis prieskonis, ypač šaltuoju metų periodu, dažnai naudojamas gaminant desertus, šilus gėrimus, padažus ar net mėsos patiekalus.
„Pirminė prieskonių paskirtis, be abejo, yra maisto gardinimo, tačiau jie nuo seno naudojami ir liaudies medicinoje. Daugybėje prieskonių yra randama naudingų eterinių aliejų, kurie pasižymi antivirusiniu, antibakteriniu bei antiuždegiminiu poveikiu. Prieskonių kvapas padeda sužadinti mūsų apetitą ir paruošti virškinimo sistemą maisto virškinimui. Cinamonas yra išskirtinis šio sezono prieskonis. Jame ypač gausu eterinių aliejų, tad juo patartina ne tik maistą gardinti, bet ir tiesiog kambaryje pasidėti, kad naudingos medžiagos skleistų nuostabų kvapą“, – sako E. Gavelienė ir primena, kad prieskoniai turėtų būti vartojami su saiku ir neturėtų užgožti pagrindinių patiekalo ingredientų.
Cinamoną į mitybą siūloma įtraukti ne tik kalėdinių skonių išsiilgusiems, bet ir sergantiems kai kuriomis ligomis. „Cinamonas jokiu būdu nėra vaistas, tačiau jis gali būti viena iš naudingų, sveikatinančių priemonių. Cinamonas turi įtakos glikemijos kontrolei, todėl jį patariama valgyti sergantiems cukriniu diabetu. Taip pat jis tinka kūno masės didėjimą kontroliuojantiems žmonėms“, – teigia gydytoja dietologė E. Gavelienė.
Ne visas cinamonas – tikras
Cinamonas – nuo seno žmonių naudotas ir vertintas prieskonis. Tačiau jei dabar cinamoną įprasta naudoti kulinarijoje, tai senovės egiptiečiai jo eterinius aliejus naudojo kūnų balzamavimui. Nors Europoje šis prieskonis buvo žinomas jau seniai, tačiau masiškai jį plukdyti laivais XVI a. pradžioje pradėjo portugalai, sustoję tuo metu dar nežinomoje vietovėje – Ceilone (dabartinėje Šri Lankoje). Vėliau kolonizavimą šiame krašte bei cinamono prieskonių gabenimą į Europą perėmė olandai, o dar vėliau – britai. Šri Lanka iki šiol viena iš daugiausiai cinamono užauginančių valstybių, tačiau jis auginamas ir kituose regionuose: Indonezijoje, Vietname, Kinijoje ar Madagaskare.
Pasak prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovės Olgos Suchočevos, cinamonas – pirkėjų mėgstamas prieskonis. Jo ryškus, kiek kartus skonis puikiai dera daugybėje patiekalų, o derinyje kartu su imbieru šis prieskoniui daugeliui asocijuojasi su artėjančiu šventiniu įkarščiu bei namuose gaminamais kepiniais ir desertais.
Renkantis cinamoną ekspertė pataria būti atidiems ir prieš įsigyjant patikrinti jo kilmės šalį bei duomenis iš kokio augalo yra išgautas prieskonis. „Cinamono kainos kartais gali skirtis net kelis kartus. Taip yra todėl, kad ne visas cinamonas iš tiesų yra tikras. Kai kurie gaminiai yra tiesiog gausiai pakvepinti cinamono kvapu. Dėl šios priežasties siūlyčiau žvilgtelti į gaminio pakuotės duomenis, – pataria „Rimi“ komercijos operacijų vadovė ir prideda, kad kokybišką cinamoną dar galima atskirti pagal spalvą ir kvapą. – Cinamonas turėtų būti labiau šviesesnės rusvos, o ne rausvai rudo atspalvio. Pirkdami cinamoną, jei turite galimybę, taip pat jį pauostykite: ne itin aštrus, kiek saldus prieskonio kvapas byloja apie šviežią ir kokybišką gaminį.“
Kada geriau nesmulkintas, o kada maltas?
Renkantis cinamoną O. Suchočeva taip pat siūlo apgalvoti, kam naudosite šį prieskonį. Nesmulkinta cinamono žievė puikiai tiks verdant gėrimus, kompotą arba punšą, taip pat suteiks malonų aromatą kepant antieną ar kitus mėsos patiekalus. Tuo tarpu maltą cinamoną patogiau naudoti kepiniams ir desertams, juo paskaninant pusryčių košes, gaminti padažus ar įberti į kavą. Be to, svarbu žinoti, kad nesmulkinti ir malti prieskoniai turi dar vieną skirtumų.
„Nesmulkinti prieskoniai įprastai pasižymi stipresniu skoniu bei intensyvesniu aromatu, tačiau juos naudoti virtuvėje gali būti kiek sudėtingiau, pavyzdžiui, mažiau patyrusiems kulinarams. Prieskoniais taip pat nesinori užgožti pačio patiekalo skonio, o su nesmulkintais prieskoniais, neįvertinant jų proporcijų, tokia tikimybė kyla. Kalbant apie maltus prieskonius, įskaitant cinamoną, dažnu atveju juos naudoti gali būti daug lengviau, o ir proporcijas nustatyti – gerokai paprasčiau“, – pažymi O. Suchočeva.
Įdomu ir tai, kad cinamono lazdeles galima panaudoti net kelis kartus, taip sutaupant: „Panaudojus cinamono lazdelę, verdant gėrimus ar punšą, galimą ją naudoti ir dar kartą. Tiesa, siūlyčiau ją nuplauti bei gerai išdžiovinti. Be to, tiek nesmulkintą, tiek maltą cinamoną būtina laikyti orui nepralaidžioje pakuotėje arba sandariame indelyje. Taip laikomas cinamonas ilgiau išliks šviežias bei aromatingas.“