Maisto nešvaistymo virtuali platforma, restoranas, kuriame beveik visas personalas – žmonės su negalia, aukštos kokybės restoranas likimo nuskriaustiems žmonėms, žiedinė ir tvari mada iš dėvėtų drabužių panaudojimo. Tai tik keli iš socialinio verslo pavyzdžių.
Jų yra visuose šalies regionuose – bet vietinė valdžia dažniausiai tik gūžčioja pečiais ir nesuka galvos, kad tokiam vietines socialines ar aplinkosaugines problemas sprendžiančiam verslui gal visgi būtų labai reikalinga parama, paskatinimas ar bent jau dėkingumas ir pripažinimas.
Gal šiemet sulauksime Kalėdų stebuklo ir galų gale bus žengtas pirmas nedidelis žingsnelis – Seimas pritars įstatymo projektui dėl socialinio verslo apibrėžimo bruožų įtraukimo?
„Kas jūs tokie? Kuo skiriatės nuo kitų? Kas tas socialinis verslas? Esate per daug komerciški! Jeigu esate verslas, tai ir gyvuokite pagal rinkos sąlygas! Koks jūs verslas, jeigu nieko neuždirbate?
Jūs vėl su ištiesta ranka prašote paramos!“, – tokios ir panašios replikos vis dar tebelydi šalies socialinius verslininkus, nors žinių apie socialinio verslo naudą darniam visuomenės vystymuisi tikrai daugėja, ypač pastaraisiais metais.
Teigiamų pavyzdžių užsienio valstybėse tikrai daug, nes daugelis šalių jau seniai suprato, koks naudingas šis verslo sektorius, ne tik sukuriantis darbo vietų, bet ir užpildantis visą spektrą socialinių plyšių, kurių nepajėgia užkaišyti įvairių lygmenų valdžia.
Kodėl pritrūko ambicijos?
Lietuvoje, deja, socialinis verslas iki šiol remiamas daugiau žodžiais, o ne darbais.
Neturime socialinio verslo įstatymo, netgi aiškaus apibrėžimo, tad kiekviena institucija pagal savo pačių susigalvotas taisykles gali vertinti, ar viena, ar kita įmonė yra socialinis verslas ar ne. O juk tai ir nulemia, sulauks jos paramos ar ne.
Per visą besibaigiančią kadenciją valdžia ne itin daug nuveikė, kad ekosistema sustiprėtų ir atsirastų daugiau norinčių kurti naujus socialinius verslus.
Iš ankstesnių valdžių paveldėjusi 2015 metais priimtą socialinio verslo koncepciją, ne kartą viešai žadėjusi, kad ši svarbi sritis privalo turėti teisinį pagrindą po kojomis, deja, į kadencijos pabaigą Ekonomikos ir inovacijų ministerija ketina sugrįžti tik prie kosmetinio koncepcijos atnaujinimo.
Apmaudu, kad net keliuose pasitarimuose su ekosistema nebuvo noro klausytis pačių socialinių verslininkų ir išgirsti, kad to yra gerokai per mažai.
Šiandien mums reikia ambicingesnių sprendimų, nes daugelyje pažengusių šalių šis verslo modelis yra vertinamas ir ypač skatinamas valdžios.
Pavyzdžiui, Latvijoje socialinio verslo įstatymas buvo priimtas prieš šešerius metus ir jau šiandien šalis skaičiuoja du BVP procentus, kuriuos sukuria socialinis verslas.
Ir juo labiau, kad net dviejuose socialinio verslo forumuose dalyvavusi Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pabrėžė socialinio verslo svarbą Lietuvos ekonomikai ir pažadėjo drauge su socialinio verslo ekosistema atnaujinti socialinio verslo viziją.
Todėl visiškai neaišku, kodėl visgi buvo priimtas sprendimas atnaujinti koncepciją, o ne sukurti tvarią ir darnią socialinio verslo plėtrą įgalinčią teisinę bazę?
Atgalinis ryšys nutrūko
Mums taip ir lieka neaišku, kas visgi neleido įgyvendinti Socialinio verslo koncepcijoje numatytų uždavinių, kurie atrodo tikrai teisingi ir reikalingi.
Pirmas uždavinys – sukurti socialiniam verslui palankią teisinę aplinką. Antrasis – sukurti socialiniam verslui palankią finansinę ir mokestinę paramos sistemą.
Ne mažiau svarbus ir trečiasis uždavinys – padidinti socialinio verslo žinomumą.
Diskusijose labai dažnai buvo pabrėžiama, kad „šiam dokumentui reikia suteikti svorio“.
Bet kai Ekonomikos ir inovacijos ministerijai buvo pasiūlyta imtis lyderystės pakviečiant kitų ministerijų ministrus pasirašyti, o gal net perkelti tą „dokumentą“ į Lietuvos Vyriausybės nutarimo lygmenį, atgalinis ryšys kaip ir nutrūko…
Padėkime pamatus teisinei bazei!
Kadangi mūsų nenori išgirsti, belieka viešai pateikti savo argumentus, kodėl reikia priimti ambicingesnius sprendimus dėl socialinio verslo tvarios plėtros, kad socialinis verslas, kuriantis taip mums visiems reikalingus pokyčius, klestėtų ir jo daugėtų.
Per pastaruosius dvejus metus Lietuvos socialinio verslo asociacijos dėka socialinio verslo klausimas grįžo į politinę darbotvarkę, nepaisant to, kad jo nebuvo Vyriausybės pirmenybių sąraše.
Prieš dvejus metus politikos lyderiai, vedini Ekonomikos ir inovacijų ministrės, viešai pripažino, kad socialinis verslas yra reikšminga ekonomikos dalis, o svarbūs valstybei klausimai turi būti reglamentuojami įstatymais.
Tokios mintys išsakytos Socialinio verslo ir inovacijų forumo metu.
Deklaratyvių ir teisinių pasekmių neturinčių dokumentų tikrai nebepakanka, juo labiau, kad po metų, galimai pasikeitus valdžiai, tokie dokumentai, kaip pavyzdžiui, koncepcijos ir panašaus lygmens teisės aktai, gali nieko nebereikšti naujai politinei valdžiai.
Taigi, reikia sutvarkyti teisinę bazę, nes tai įneštų daugiau aiškumo ir užtikrintų socialinio verslo skatinimo nuoseklumą.
Be to, ji suteiktų galimybę socialiniams verslams dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir sustiprintų pozicijas perduodant viešąsias paslaugas.
Trečia, padėtų savivaldybėms suprasti socialinio verslo kuriamą vertę visuomenei ir tai sustiprintų jų bendradarbiavimą sprendžiant vietos problemas.
Ketvirta, tai padėtų Lietuvai tapti patrauklesne šalimi investicijoms iš Europos Sąjungos/tarptautinių fondų ir programų bei privataus sektoriaus.
Penkta, tai paskatintų „verslas verslui“ socialinius pirkimus. Kaip viename iš mūsų susitikimų yra sakęs Džeimis Paivas (Jaime Paiva) iš „Zurich Insurance“, to padaryti neįmanoma „be aiškaus apibrėžimo, ką mes vadiname socialiniu verslu, iš kurio tradicinis verslas norėtų pirkti prekes. Mes turime žinoti, kas už to slypi“.
Pirmasis nedidelis žingsnelis galėtų būti ir visai netrukus – tereikia Seime pritarti įstatymo projektui dėl socialinio verslo apibrėžimo ir bruožų įtraukimo į Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymą. Nuo to jau pradėtume kurti socialinio verslo teisinę bazę.
Ant nosies – lapkričio 16-oji, kai pasaulis švenčia tarptautinę socialinio verslo dieną. Gal netrukus ir mes Lietuvoje turėsime pagrindo ją švęsti, o ne tik minėti?
Autorė yra Lietuvos socialinio verslo asociacijos vadovė
Verslas – lietuvių kalba. Taip turėjo būti užrašyta.