Spalio 26 d. Krokuvoje atidaryta Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) ir Šiuolaikinio meno muziejaus MOCAK paroda „Pabandykite tai padaryti tikra. Bet palyginti su kuo?“.
Paroda skirta Vilniaus miesto pirmojo paminėjimo 700-osioms metinėms.
Joje pristatomos svarbiausios šiuolaikinio Lietuvos meno tendencijos ir figūros.
Lankytojai iki kitų metų kovo galės apžiūrėti Žilvino Kempino, „Pakui Hardware“ (Ugniaus Gelgudos ir Neringos Černiauskaitės), Linos Lapelytės, Gedimino Urbono, Julijono Urbono, Donato Jankausko, Eglės Rakauskaitės ir kitų garsių Lietuvos šiuolaikinio meno kūrėjų darbus iš LNDM ir privačių asmenų kolekcijų.
Parodos tema – paradoksas mene. Ją atskleidė kuratorių duetas dr. Jurgita Ludavičienė ir Evaldas Stankevičius.
„Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkinį vis plačiau pristatome užsienio lankytojams.
Su muziejaus saugomais meno kūriniais vien šiais metais buvo galima susipažinti garbingose Europos meno institucijose. Ne išimtis ir kaimyninė Lenkija.
Visą vasarą Krokuvoje buvo galima pamatyti netrukus Vilniuje atidaromą abiejų šalių kuratorių parengtą parodą „Vilnius, Wilno, Vilne 1918–1948. Vienas miestas – daug pasakojimų“.
O štai rudenį Krokuva pasitiko su kita mūsų muziejaus šiuolaikinio meno paroda ir tęsia meninį Vilniaus 700-osios sukakties minėjimą“, – sako Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas.
Atidarymo vakarą parodą aplankė 600 žmonių
Parodos atidarymas – visada laukiamas renginys meno pasaulyje. „Try to make it real. But compared to what?“ nebuvo išimtis.
Parodos atidarymo vakarą į MOCAK sales susirinko per 600 žmonių. Lankytojai ir muziejaus darbuotojai dalijosi teigiamais atsiliepimais.
Ypatingo lankytojų dėmesio sulaukė 5,5 metrų aukščio Donato Jankausko sukurta skulptūra „Tonis Soprano“.
MOCAK lankytojams atidarytas 2011 m. Jį suprojektavo italų architektas Klaudijus Nardis (Claudio Nardi).
Įspūdingas muziejaus pastatas iškilo sunaikintos garsiosios Oskaro Šindlerio gamyklos vietoje Muziejus yra populiari ir gausiai lankoma kultūros vieta Krokuvoje.
Šiuolaikinis menas Lietuvoje – nuolatinėje paradokso akivaizdoje
Parodos pavadinimas pasiskolintas iš antikarinės protesto dainos „Compared to What“, kurią 1969 m. sukūrė Genas Makdanielsas (Gene McDaniels).
Vėliau šią dainą atliko arba įrašė daugiau nei 270 atlikėjų, įskaitant Davidą Holmesą (Holmes), kurio šios dainos žodžių versija, kur pridedamas žodelis „bet“, ir yra panaudota šiai parodai pavadinti.
Parodoje atskleidžiamas 25 menininkų ir menininkių santykis su realybe ir bandymai ją modeliuoti, pasitelkiant ironiją, nuoširdumą ir žaidimą, permąstant skaudžius išgyvenimus.
Jie apima Lietuvos rezistenciją ir sovietinę praeitį, tapatybės problemas ir pirmųjų nepriklausomybės metų aktualijas, feministinius komentarus ir ironiškas medijų replikas.
Paradoksas, apie kurį kalba parodos kuratoriai dr. J. Ludavičienė ir E. Stankevičius, nepaklūsta loginiams argumentams.
Dailėje jis dažnai naudojamas kaip priemonė mesti iššūkį žiūrovų įsitikinimams ir lūkesčiams, išprovokuoti žiūrovus naujai pažvelgti į įvykius, kurie jiems atrodo savaime suprantami.
„Mus traukia paradoksas mene. Mums reikia paradokso suteikiamos intelektualinio suglumimo paslapties, nes tik paradoksas įgalina mus įveikti logikos ir emocijų dichotomiją.
Todėl paradoksas, sąvoka, kuri dažnai tiesą padaro ne tokią akivaizdžią, yra vienas iš nedaugelio būdų iš tiesų pamatyti tiesą“, – sako viena parodos kuratorių dr. J. Ludavičienė.
„Lietuvos šiuolaikinis menas nuolat yra paradokso akivaizdoje.
Nepriklausomybės pradžios menininkų karta, užaugusi vienoje socialinėje paradigmoje, bet kurti ir gyventi pradėjusi visiškai kitoje, paradoksą natūraliai pasitelkė kaip išgyvenimo strategiją, nes tikrovė aplinkui tapo gaivališka, nevaldoma, nesumodeliuojama ir dažnai visiškai nesuvokiama racionaliu protu“, – pasakoja dr. J. Ludavičienė.
Šioje parodoje, kurią sudaro kūriniai, videofilmai, skulptūros ir kiti dalykai, pristatomi menininkai: Eglė Rakauskaitė, Gediminas Urbonas, Donatas Jankauskas (Duonis), Mindaugas Lukošaitis, Juozas Laivys, Vytenis Jankūnas, Julijonas Urbonas, Arūnas Gudaitis, „Pakui Hardware“ (Ugnius Gelguda ir Neringa Černiauskaitė), Nerijus Erminas, Andrius Erminas, Alina Melnikova, Eglė Ridikaitė, Eglė Karpavičiūtė, Rūta Spelskytė, Aurelija Maknytė, Laura Garbštienė, Anastasija Sosunova, Akvilė Anglickaitė, Lina Lapelytė, Gintaras Makarevičius, Liudmila (Milda Januševičiūtė ir Miša Skalskis), Vita Zaman.
Pavasarį – MOCAK muziejaus rinkinio paroda LNDM Radvilų rūmų muziejuje
Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus ir Krokuvos šiuolaikinio meno muziejaus MOCAK bendradarbiavimą pratęs 2024 m. pavasarį LNDM Radvilų rūmų dailės muziejuje atsidarysianti paroda.
Joje bus pristatomas MOCAK muziejaus šiuolaikinio meno tapybos darbų rinkinys.
Parodoje lankytojai išvys ir garsiuosius Lenkijos tapytojus Vilhelmą Sasnalą (Wilhelm Sasnal), Marcinas Maciekovskis (Marcin Maciejowski), Jakubas Julianas Zolkovskis (Jakub Julian Ziółkowski) ir kitus.
Paroda „Try to make it real. But compared to what?“ Krokuvos šiuolaikinio meno muziejuje MOCAK (Lipowa 4, Krokuva, Lenkija) veiks iki 2024 m. kovo 10 d.
Parodos kuratoriai: dr. Jurgita Ludavičienė, Evaldas Stankevičius
Parodos koordinatorė Miroslava Balazė (Mirosława Bałazy)
Parodos rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos kultūros institutas
Žinias teikia: LNDM parodų kuratorė dr. Jurgita Ludavičienė, mob. +370 687 76 178, el. p. jurgita.ludaviciene@lndm.lt
LNDM Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vadovas, parodos kuratorius Evaldas Stankevičius, mob. +370 614 64 373, el. p. evaldas.stankevicius@lndm.lt
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus – vienas didžiausių nacionalinių meno muziejų Lietuvoje, kaupiantis, saugantis, tiriantis, konservuojantis, restauruojantis ir garsinantis nacionalinės svarbos dailės, meno ir kultūros istorijos vertybes.
LNDM rinkinys rodomas devyniuose padaliniuose Vilniuje, Klaipėdoje, Palangoje ir Juodkrantėje.
Tai kieno Lietuvos ar Lenkijos, o gal, kaip nei vienos nesantis, jis , tas prieš 700 metų paminėtas Vilnius, pristatomas tose Krokuvoje rengiamose parodose? Suprantama, kad Krokuva negali būti laikoma garbinga vieta prieš 700 metų Vilniaus paminėjimui garsinti, tai derėjo daryti Vakariau -Vokietijoje.
Matyt, Lenkijos apdovanotojo Gėlūno lenkiškumas čia vėl gavo pasireikšti…
Manau,tokia paroda pirmiausia turėjo būti surengta Latvijos sostinėje Rygoje. Panašu,kad “baltų vienybė” tėra tik žodžiai… Lietuvos teritorijoje ( berods,išskyrus šiaurės vakarų vietoves) neretransliuojama nei viena latviška tv programa, tuo tarpu Lietuvos teritorijoje berods už Lietuvos biudžeto pinigus retranliuojama keletas lenkiškų tv kalnalų ( tame tarpe TVP Wilno?) ?
Be abejonės atsigręžimas politikoje į Latviją, Estiją, Skandinavijos šalis yra būtinas. Taip pat suverenesnė, savarankiškesnė Lietuva turi būti santykiuose su Lenkija. To siekiant, artėjančiuose susitikimuose su rinkėjais, renkant Prezidentą ir Seimą, kaip pagrindinis keltinas klausimas kandidatams turėtų būti, – kada bus nutrauktas Lenkijos valstybinių TV programų transliavimas lenkų kalba Lietuvoje už valstybės pinigus ir apskritai bei kada Prezidentas ir Seimas, pasinaudojant savo teise, praneš Lenkijai, jog Lietuva besibaigiančio 1994 m. bendrumo su Lenkija sutarties termino nepratęs. Visiškas savigarbos neturėjimas yra – leisti valstybiškai transliuoti Lietuvoje laidą pavadinimu “TVP Wilno”. Juk pačiai Lietuvai, visiems jos piliečiams viešoje vartosenoje Vilnius nėra Wilno. Taigi, akivaizdus, kad laidos “TVP Wilno” pavadinimu yra pažeidžiamos konstitucinės valstybinės lietuvių kalbos teisės.
„Pakui Hardware“, „Try to make it real. But compared to what?“. Ką gi, velkam, velkam!
gaišti laiką, rašinėti, jei trina?
P.Skutas
Your comment is awaiting moderation
2 sekundės ago
Be abejonės atsigręžimas politikoje į Latviją, Estiją, Skandinavijos šalis yra būtinas. Taip pat suverenesnė, savarankiškesnė Lietuva turi būti santykiuose su Lenkija. To siekiant, artėjančiuose susitikimuose su rinkėjais, renkant Prezidentą ir Seimą, kaip pagrindinis keltinas klausimas kandidatams turėtų būti, – kada bus nutrauktas Lenkijos valstybinių TV programų transliavimas lenkų kalba Lietuvoje už valstybės pinigus ir apskritai bei kada Prezidentas ir Seimas, pasinaudojant savo teise, praneš Lenkijai, jog Lietuva besibaigiančio 1994 m. bendrumo su Lenkija sutarties termino nepratęs. Visiškas savigarbos neturėjimas yra – leisti valstybiškai transliuoti Lietuvoje laidą pavadinimu “TVP Wilno”. Juk pačiai Lietuvai, visiems jos piliečiams viešoje vartosenoje Vilnius nėra Wilno. Taigi, akivaizdus, kad laidos “TVP Wilno” pavadinimu yra pažeidžiamos konstitucinės valstybinės lietuvių kalbos teisės.
Palaikau P. Skuto mintis.