Kaip dažnai lietuviai sako gerus žodžius vieni kitiems ir kaip dažnai jų sulaukia patys? Kas dažniau dalija gerus žodžius – vyrai ar moterys?
Ar daugiau jų pasako didmiesčiuose, ar mažesniuose miesteliuose gyvenantys žmonės? „Volfas Engelman“ sumanyto „Norstat“ tyrimo metu paaiškėjo, kad geri žodžiai, padėkos ir pagyrimai turi didelę reikšmę lietuvių kasdieniame gyvenime.
90 proc. moterų ir 80 proc. vyrų teigia, kad geri žodžiai pagerina nuotaiką ir įkvepia, beveik tiek pat jų galvoja, kad teigiami komentarai padeda tarpusavio santykiams.
Pasak koučingo žinovo Povilo Petrausko, geri žodžiai turi gydomąją galią, didina žmogaus pasitikėjimą savimi ir padeda jaustis ypatingam, vertinamam, reikalingam ir mylimam.
Dauguma lietuvių vertina gerus žodžius
Tyrimo rezultatai rodo, kad 85 proc. visų apklaustųjų mano, kad geri žodžiai gerina nuotaiką ir įkvepia, 75 proc. teigia, kad jie gerina santykius tarp žmonių, o 71 proc. – kad geri žodžiai suteikia pasitikėjimo savimi ir didina savivertę.
Petrausko teigimu, geri žodžiai yra vertinga laimingo gyvenimo dalis.
„Jie padeda žmonėms įveikti sunkias akimirkas.
Taip pat tai yra puiki priemonė siekiant pripažinti ar pabrėžti kokį nors žmogaus būdo bruožą ar poelgį, kurio jis pats savyje nepastebi ar nevertina.
Geras žodis atrodo smulkmena, tačiau jis labai daug ką keičia.
Teigiamas komentaras skatina žmogų labiau pasitikėti savimi, pagerėja jo nuotaika, o tai padeda į problemas pažvelgti kitu kampu, surasti kitokių sprendimo būdų, atrasti naujų įžvalgų“, – sako jis.
Šiais metais prasidėjusios ilgalaikės socialinės kampanijos „Gero žodžio galia“ sumanytojos – bendrovės „Volfas Engelman“ – rinkodaros vadovas Mantas Matukaitis teigia, kad geri žodžiai svarbūs ir darbo aplinkoje.
„Jie daro reikšmingą teigiamą įtaką žmogaus savijautai ir elgesiui.
Tai parodė ir tyrimo rezultatai – iš visų apklaustųjų tik 1 proc. teigė manantys, kad geri žodžiai nedaro jokios įtakos.
Pasakyti šiuos žodžius nieko nekainuoja, o nesuvaidintos padėkos ir nuoširdūs geri žodžiai iš esmės keičia psichinę savijautą, labiau motyvuoja, netgi pagerina rezultatus darbo aplinkoje.
Tai išbandžiau pats – kasdien stengiuosi bent kartą kam nors pasakyti teigiamą komentarą.
Matau, kaip žmonėms smagu tai girdėti, o pamačius jų reakcijas norisi gerų žodžių sakyti dar dažniau.
Sulaukęs jų iš aplinkinių taip pat džiaugiuosi, ir diena iškart tampa geresnė. Todėl kviečiu visus pastebėti, vertinti, praktikuoti ir puoselėti kasdienį gerą žodį“, – sako jis.
Petrausko teigimu, su komanda svarbu dažniau kalbėtis apie tai, kas pavyko, o ne tai, kas buvo nesėkminga.
„Kai kas nors pagiria, pasako gerą žodį, sumažėja darbuose daromų klaidų, pagerėja susitelkimas. Galutinis rezultatas – pasiekti aukštesni tikslai.
Nesvarbu, ar tai verslas, ar santykiai su antra puse, ar vaikų auklėjimas – tokia formulė veikia visur, – tikina jis.
– Kartą kalbėjausi su vadovu, kuris teigė, kad dirbant komandoje svarbu turėti empatijos, bet tam nėra laiko, nes didžiausias dėmesys skiriamas rezultatams.
Pakviečiau jį atlikti bandymą – dažniau žiūrėti žmonėms, su kuriais bendrauja darbe, į akis.
Praėjus kelioms savaitėms šis žmogus grįžo pas mane ir džiaugėsi, kad žiūrėdamas žmonėms į akis pastebėjo kolegų savybes, kurių nematė anksčiau.
Akių kontaktas yra svarbi gerų tarpusavio santykių dalis, tai reikšmingai prisideda prie gebėjimo kitam žmogui pasakyti daugiau gražių žodžių.
Iš pradžių toks elgesys dažnam atrodo nemalonus, tarsi nepatogus, bet ilgainiui pastebima, kad pagerėja santykiai su žmonėmis, užsimezga stipresnis kontaktas.“
Lietuviai dažniau gerus žodžius išsako aplinkiniams, negu jų sulaukia patys
Apklausos duomenimis, 78 proc. lietuvių sako gerus žodžius kiekvieną savaitę, o jų atgalios sulaukia 59 proc. žmonių.
Tiek jaunimas, tiek vyresnio amžiaus žmonės kiekvieną savaitę vieni kitiems pasako malonių žodžių.
Dažniausiai – daugiau nei penkis kartus per savaitę – jų sulaukia 18–29 metų asmenys, o rečiau nei kartą per savaitę gerų žodžių išgirsta 60–74 metų gyventojai.
Anot P. Petrausko, tai, ar žmonės linkę kitiems sakyti gerų žodžių, dažnu atveju nulemia aplinka.
„Prie noro sakyti gerus žodžius stipriai prisideda mūsų aplinka – tai, kaip mes buvome auklėjami, kur augome, kokios mūsų patirtys ir vertybės, kaip vertiname save ir kitus.
Taip pat kai žmogus jaučia kito asmens palaikymą, paskatinimą, natūraliai atsiranda noras mainais atsilyginti tuo pačiu.
Tai nebūtinai gali būti geras žodis, bet ir šypsena, tvirtesnis rankos paspaudimas“, – sako jis.
Pastebėta, kad pagyrimų kitiems negaili tiek didmiesčiuose, tiek mažesniuose miestuose ir miesteliuose gyvenantys žmonės.
Kiekvieną savaitę gerus žodžius aplinkiniams dalijančių žmonių skaičius svyruoja nuo 73 iki 80 proc.
Vis dėlto kai kurie žmonės net ir sulaukę gerų žodžių nemoka jų priimti, išgirdę gerą žodį jaučiasi nepatogiai.
„Tokiose padėtyse žmonės veikia kaip raumuo – jei jis netreniruojamas, tai ir jausmas nepatogus.
Jei nesame pratę to daryti, kiekvieną kartą sakydami komplimentą kitam ar patys jo sulaukę jausimės nejaukiai.
Dalijimasis gerais žodžiais yra įpročio reikalas ir netgi gyvenimo stilius. Dažnai ir pats sau primenu, kad galėčiau kitiems sakyti daugiau malonių žodžių“, – sako jis.
Kaune įsikūrusio bravoro rinkodaros vadovas teigia, kad ir savame kolektyve tenka pastebėti atvejų, kai žmonės jaučiasi nejaukiai išgirdę sau skirtų gerų žodžių.
„Birželį bendrovėje atlikome socialinį bandymą – kvietėme darbuotojus sudalyvauti filmavime, kurio metu jiems teko išklausyti kolegų pagyrimų.
Susirinkę į filmavimo studiją kolegos iki pat įrašo pradžios nežinojo, kas jų laukia. Darbuotojų reakcijos, kurias stebėjome filmuodami, buvo nepakartojamos.
Klausydamiesi pagyrimų, jie jautėsi šiek tiek nejaukiai, tačiau vėliau jų veidus nušvietė plačios šypsenos.
Tad esu tikras – geras žodis motyvuoja žmones žydėti ir atsiskleisti“, – pasakoja M. Matukaitis.
Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad gerus žodžius kitiems dalija tiek vyrai, tiek moterys – jų kiekvieną savaitę pasako 75 proc. vyrų ir 79 proc. moterų.
Abiejų lyčių atstovai kone taip pat dažnai sulaukia ir gerų žodžių sau – 55 proc. vyrų ir 60 proc. moterų teigia, kad jų iš aplinkinių girdi kiekvieną savaitę.
Svarbu sakyti gerus žodžius ne tik kitiems, bet ir sau
Petrauskas ragina nepamiršti, kad geri žodžiai veikia ir tuomet, kai jais apdovanojame save. Jis įsitikinęs – tai taip pat gali padėti pasiekti užsibrėžtų tikslų ir tobulėti.
„Visi žmonės palaiko dialogą su savimi, tik skirtingais būdais, net jeigu nenorime to pripažinti. Vesdamas mokymus kartais paprašau pakelti rankas tų žmonių, kurie su savimi nekalba.
Rankas pakelia ne vienas, tačiau juk prieš pakeldami ranką jie mintyse pagalvoja „ne, aš nekalbu su savimi“, o tai savaime jau yra bendravimas su savimi, mūsų vidinis pokalbis.
Labai svarbu nepamiršti šio pokalbio tikslo – pavojinga, jeigu tyliai save peikiame, laikome nevykėliu.
Su savimi bendrauti reikia teigiamai, sakyti ką nors gražaus, pasidžiaugti pasiekimais“, – teigia žinovas.
Pasak jo, kartais žmonėms nesiseka vien todėl, kad jie per mažai savimi tiki, nors turi išties daug galimybių būti sėkmingi.
„Vadinu tai „pralaimėjimu dar neišėjus į varžybas“. Dažnai nė nesusimąstome, tačiau įvairių nesėkmių kaltininkais kartais tampame patys, nes iš anksto tikimės, kad kas nors nepavyks.
Turime auginti tikėjimą savimi tiek versle, tiek asmeniniame gyvenime“, – sako P. Petrauskas.
Jis įsitikinęs – jeigu žmogus negirdi gerų žodžių ir jais savęs neapdovanoja, ilgainiui asmuo ims savęs negerbti, nemylėti, dėl menkos savivertės kaltins kitus.
„Bet juk kitas žmogus negali sumažinti mūsų savivertės, tai priklauso tik nuo mūsų pačių. Geri žodžiai, teigiamų įvykių refleksija labai prisideda prie kiekvieno žmogaus savigarbos ir savivertės ugdymo“, – teigia jis.
Tyrimų bendrovė „Norstat“ gyventojų nuomonės tyrimą atliko Lietuvoje 2023 m. rugpjūčio mėnesį. Visoje šalyje buvo apklausta 1 000 gyventojų.
