R. Aleknaitė-Bieliauskienė. Jo dvasia alsuos Lietuvos kultūroje. Profesoriaus Sauliaus Sondeckio 95-mečiui

Sėdėjau M. K. Čiurlionio menų mokyklos salėje ir galvojau: jeigu dabar čia užklystų bendrojo lavinimo mokytojai, nepatikėtų, kad pilna salė vaikų sulaikę kvapą klauso muzikos.

Tai metai iš metų, dešimtmečiais ugdyti papročiai: pagarba menui ir jį kuriantiems.

Šiandien po pamokų mokiniai ir mokytojai rinkosi pagerbti buvusio mokytojo, iškilaus muziko, garsinusio Lietuvą pasaulyje – profesoriaus Sauliaus Sondeckio.

Jis mokyklą išgarsino tarptautinėse Herberto von Karajano varžytuvėse Vakarų Berlyne – pelnė Aukso medalį.

Šiandien varžytuvių ženklai nugula ne tik Sondeckio orkestre grojusiųjų atsiminimuose, bet ir dokumentuose.

Juos mokykloje įkurtoje Sauliaus Sondeckio skaitykloje galės vartyti mokytojai, mokiniai.

Vyriausias sūnus Saulius Sondeckis ir šį kartą atnešė mokykloje suformuotam Sondeckio natų fondui tinkamo papildymo – dokumentų kopijų, nuotraukų.

Jis pasidžiaugė, kad mokykla ne tik Aktų salei suteikė Sauliaus Sondeckio vardą, bet ir įrengė natų fondui tinkamas patalpas, kuriose prie Maestro stalo, sėdėdami jo kėdėje galės su partitūromis susipažinti muzikai.

Direktoriaus pavaduotoja Eglė Čobotienė sakė, kad dovanotas profesoriaus turtas yra neįkainuojamas.

Tai 600 natų segtuvų su 5000 puslapių natų. Šiame rinkinyje rasime ir lietuvių kompozitorių kūrinių, kurie kurti Sondeckio kolektyvams, kompozitorių rankraščių.

Čia ir paties Maestro parašytų įvairių kūrinių išskirtinių aranžuočių, akompanimentų partitūrų rankraščiai.

Susirinkusiems smuikavo iš Vokietijos atvykusi profesoriaus vaikaitė, žinomo violončelininko Vytauto dukra Tereza Silvija Sondecki.

Mergaitė jaudinosi. Tačiau gimusi ne Lietuvoje, ji puikiai atsakinėjo į mokytojos užduodamus klausimus lietuviškai.

Lietuvybės dvasia šioje šeimoje visada buvo ir yra gyva. Tereza papasakojo, kad pradėjo muzikuoti violončele. Mokė tėtis.

Tačiau jai labiau patikęs smuiko garsas. Šios popietės metu Tereza smuikavo Massenet „Meditaciją”.

Buvo ir kita Sondeckių dovana mokyklai, kurią baigė mama Silvija Narūnaitė-Sondeckienė ir abu sūnūs – Paulius bei Vytautas.

Vytautas dovanojo violončelę, kuria galės groti talentingi vaikai keliaudami į varžytuves ar ruošdamiesi kitiems atsakingiems pasirodymams.

Tai didžiulės reikšmės kilnus gestas visuomenėje, kurioje pinigai vis labiau tampa didžiausia vertybe.

Susirinkusiems koncertavo mokytojos Ramutės Kalnėnaitės mokiniai violončelininkai, simfoninis mokyklos orkestras (vadovas Martynas Staškus) akompanavo mokyklą bebaigiančiam Dovydui Levickiui.

Vakare prof. S. Sondeckis buvo paminėtas ir Lietuvos muzikų sąjungos svetainėje.

Dalyvavo S. Sondeckio gimtųjų Šiaulių jo vardu pavadintos meno mokyklos mokiniai, kuriuos ruošia iškili mokytoja Nijolė Prascevičienė.

Ji jausmingai prisiminė profesorių, kuris visomis išgalėmis siekė talkinti savo gimtojo miesto meninio gyvenimo vyksmui.

Daugelis susirinkusiųjų kuklias iškilmes komentavo, išreikšdami nuostabą, kad Maestro neatsiminė Filharmonija, kurioje Sondeckis ne tik įkūrė Lietuvos kamerinį orkestrą, bet su juo formavo muzikinio gyvenimo tradicijas Lietuvos vardą į pasaulio platumas.

Tačiau Maestro nuveikti darbai Lietuvai jau įrašyti į sąžiningų muzikų širdis ir kultūros istoriją.