Lietuvos energetikos sistemos saugumui būtiną atskirties darbo rezervo paslaugą „Energy cells“ teikia visa 200 MW galia.
„Pastaraisiais metais turėjome ne vieną progą įsitikinti, kokiu pavojingu ginklu gali tapti energetinis karas, ir galima tik pasidžiaugti, jog Lietuva nepuoselėjo iliuzijų, kad autokratiniai režimai atskiria politikos ir ekonomikos sritis. Esame vieni pirmųjų, atsisakiusių rusiškos kilmės energijos išteklių, o pavasarį sėkmingai atliktas Lietuvos elektros sistemos izoliuoto darbo bandymas parodė, kad mūsų pačių sistema iš esmės yra parengta desinchronizacijai nuo Rusijos energetikos sistemos. Šis baterijų parkas yra būtinas bendros sistemos elementas. Džiaugiuosi pasiektu rezultatu ir dėkoju visiems prisidėjusiems prie projekto planavimo ir įgyvendinimo. Neabejoju, kad judame teisinga kryptimi“, – sakė Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
„Energy cells“ kaupimo sistemos valdymo centro inžinieriai budi 24 valandas, 7 dienas per savaitę, taip užtikrindami nepertraukiamą momentinio rezervo paslaugos teikimą. Jei atsirastų trikdžiai, sistema į juos sureaguotų automatiškai per 1 sekundę ir, esant poreikiui, atiduotų arba paimtų galią iš perdavimo tinklo, įkraunant arba iškraunant kaupiklius ir taip padėtų išlaikyti stabilų sistemos dažnį. Paslaugą keturi sistemos baterijų parkai gali nepertraukiamai teikti apie vieną valandą arba kol įsijungia kiti galios gamybos šaltiniai, taip pat galintys teikti šią paslaugą, pavyzdžiui, Kruonio HAE.
„Pastarųjų metų išpuoliai prieš Europos energetinės infrastruktūros projektus rodo, jog grėsmės yra realios, todėl energetinio saugumo užsitikrinimas yra absoliuti būtinybė. Iki sinchronizacijos bet kokių trikdžių atveju sistema užtikrins nepertraukiamą elektros energijos tiekimą“, – sako energetikos ministras Dainius Kreivys. Pasak jo, baterijos yra vienas iš pagrindinių mūsų energetinio saugumo komponentų ir žymi naują kokybinį tinklo atsparumo lygį ir padės Lietuvai įgyvendinti vieną svarbiausių uždavinių iki sinchronizacijos – galimybę dirbti izoliuotu režimu, t.y., savarankiškai.
Keturių baterijų parkų sistemai įrengti bendrovei „Energy cells“ buvo skirtas iki 87,6 mln. eurų finansavimas pagal ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo (angl. RRF) priemonės „NextGenerationEU“ planą „Naujos kartos Lietuva“.
„Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais yra vienas svarbiausių politinių prioritetų siekiant sukurti ES energetikos sąjungą. Daug metų Europos Komisijai tai prioritetinis ES energetikos infrastruktūros projektas, kuriam skiriamas didelis ES finansavimas. „Energy cells“ energijos kaupiklių projektas yra Europos solidarumo pavyzdys. Jis finansuotas iš naujausio ES instrumento – Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės – ir leis saugiai užbaigti trijų Baltijos šalių energetinę integraciją į ES. Vėliau baterijų parkai prisidės prie Europos žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo ir prie saugios, įperkamos ir tvarios energijos vystymo rytų Baltijos jūros regione ir visoje Europos Sąjungoje“, – sveikinimo kalboje sakė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.
„Turime vieną lanksčiausių ir greičiausių dažnio valdymo įrankių energetikoje – energijos kaupimo sistemą integruotą į perdavimo tinklą. Atsiradus poreikiui veikti izoliuotu arba, kitaip, salos režimu, galėtume dažnį palaikyti savarankiškai. Projektas, skaičiuojant nuo pat tarptautinio pirkimo paskelbimo dienos, įgyvendintas per 34 mėnesius. Toks įgyvendinimo grafikas yra rekordinis, turint galvoje, kad tokio tipo projektas yra pirmas Baltijos šalyse, vienas pirmųjų ir didžiausių Europoje ir dar bent kelis metus tikrai bus tarp kaupimo sistemų lyderių. Dėkoju „Energy cells“ komandai ir rangovams, kurie itin intensyviai dirbo, kad sustiprintų šalies energetikos sistemos saugumą“, – sakė „Energy cells“ vadovas Rimvydas Štilinis.
„Energy cells“ kaupimo sistemos pagrindiniai rangovai – bendrovių „Siemens Energy“ ir „Fluence“ konsorciumas. Jungtinės veiklos pagrindu projektą įgyvendinusios bendrovės laimėjo 2021 metų sausį paskelbtą tarptautinį sistemos įrengimo paslaugų ir energijos kaupimo technologijų pirkimo konkursą. Pagal „Energy cells“ ir konsorciumo pasirašytą 109 mln. eurų vertės sutartį, dar 15 metų teiks ir garantines aptarnavimo bei priežiūros paslaugas.
200 MW galios ir 200 MWh talpos kaupimo sistema po sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais prisidės prie ambicingų Lietuvos tikslų – vystyti atsinaujinančios energijos gamybos šaltinius. Tuomet baterijų parkai, elektros gamybai iš saulės ir vėjo esant didesnei nei vartojimas, galės kaupti, o prireikus ir vartojimui padidėjus, į tinklą atiduoti iš atsinaujinančių gamybos šaltinių sukauptą energiją.
Gerai bent tiek, bet tai tik kukli pradžia. Ir nelabai saugi? Juk pakaks vienos „bombikės”, ir VISA Lietuva liks be atsargos?
Prieš daug metų kalbėta apie tai, kad visiems miestams ir gyvenvietėms reikia SAVO nakties energijos kaupyklų, kur miestas bent jau svarbiausių įmonių veiklai NE VIENAI valandai atsargų turėtų. Kad jos būtinos ir svarbesnėms įstaigoms bei įmonėms (vandens ir ryšio tiekėjams, eismo įmonėms; Santariškių ir kt. stambioms ligoninėms, bent jų reanimacijoms bei operacinėms). Dideliems miestams reiktų ir ne vieną tokią kaupyklą turėti, kad, subombardavus vieną, kito miegrajonio kaupyklos atsargomis galima būtų pasinaudoti.