Kauno ir Vilniaus vardams nuskambėjus visame pasaulyje dėl juose kurtų filmų ar serialų, panašu, kad greitai ateis ir Klaipėdos eilė.
Rugsėjį uostamiestis virto tikra filmavimo aikštele: čia kuriamas vieno žinomiausių šalies režisierių Emilio Vėlyvio naujausias darbas, taip pat filmuojami ir Švedijos bei Vokietijos kūrėjų filmai.
Kokia to nauda Klaipėdai ir kas lėmė pastaruoju metu joje pastebimą kino renesansą?
Pasak Klaipėdos kino biuro projektų vadovo Tomo Jašinsko, jeigu šį rugsėjį gausiu filmavimų skaičiumi galėjo pasigirti Vilnius, Klaipėdoje rudens pradžia ne ką mažiau įtempta.
„Praėjusią savaitę Klaipėdoje prasidėjo naujojo Emilio Vėlyvio serialo „Vilko gomurys“ filmavimo darbai – kūrybinė grupė startavo Smiltynėje esančiose vadinamosiose laivų kapinėse.
Vėliau komanda persikėlė į Klaipėdos senamiestį, įvairias pajūrio vietas, bei konteinerių krovos terminalą“, – sako pašnekovas.
Emilio Vėlyvio seriale filmuosis pasaulinės žvaigždės: lietuvių aktorė Ingeborga Dapkūnaitė, britas Edvardas Holkroftas (Edward Holcroft), suomis Tomis Korpela (Tommi Korpela), taip pat seriale išvysime daugybę ryškių Lietuvos aktorių.
„Rugsėjo viduryje darbą Klaipėdoje baigė ir Vokietijos transliuotojas ZDF, Šventojoje ir prie Olando kepurės filmavęs naują sėkmingo kriminalinio serialo „Taunus-Crime“ seriją.
Be to, Klaipėdoje kuriamas ir dar vienas kriminalinio trilerio žanro filmas, šį kartą autoriai bendradarbiauja su žinoma Lietuvos kompanija „Ahil Films“ ir Oskarą laimėjusia prodiuserių kompanija „Wiedemann & Berg“, – toliau pasakoja T. Jašinskas.
Anot jo, praėjusią savaitę į Klaipėdą atkeliavo ir Švedijos produkcijos įmonė su filmu „Whiskey on the rocks“.
Seriale vaizduojamas įtemptas Ronaldo Reigano ir Leonido Brežnevo vadovavimo laikotarpis ir jo metu kilusi politinė krizė – Švedijos karinėje apsaugos zonoje įstrigęs sovietų povandeninis laivas.
„Prie šio filmo dirbti pradėjome jau nuo pavasario, ieškojome tinkamų vietų, išnaršėme daugybę laivų.
Labai džiugu, kad visi mūsų darbai davė norimų vaisių, nes dėl filmavimų varžėmės su daugybe Baltijos regiono miestų.
Tai rodo, kad kūrėjų pasitikėjimas Klaipėda auga, o noro kurti būtent čia – vis daugiau“, – pabrėžia Klaipėdos kino biuro projektų vadovas.
Turi gausybę išskirtinumų
Anot „Klaipėda ID“ investicijų ir investicinės aplinkos skyriaus vadovės Dianos Manko, Klaipėdoje slypi didelis ir vis dar pilnai neišnaudotas kino industrijos potencialas, taip pat mieste gausu talentingų šio sektoriaus žinovų.
„Uostamiestyje turime ne tik į UNESCO paveldą įtrauktą Neringos pajūrio ruožą, bet ir aibę kitų vietų, statinių, gatvelių, unikalios architektūros – visa tai didžiajame ekrane atrodytų puikiai.
Be to, Klaipėdoje yra ugdomi stiprūs aktoriai ir režisieriai, čia veikia ir Kultūros fabrikas, jungiantis jaunus kūrėjus ir padedantis jiems augti.
Todėl nenuostabu, kad režisieriai vis dažniau savo darbus renkasi filmuoti būtent čia“, – teigia pašnekovė.
Klaipėdos kino biuro vadovė Rūta Petniūnaitė priduria, kad dar vienas patrauklus Klaipėdos bruožas – itin patogi logistika: „Klaipėdiečiai juokauja, kad Klaipėda yra trijų gatvių miestas, o tai lemia greitą atsiradimą nuo vienos vietos iki kitos.
Pervažiuoti visą miestą užtrunka 20 min., o įspūdingoje gamtoje galime atsidurti vos per 30 min. Dirbdami su Emiliu Vėlyviu juokaujame, kad visą jo filmą galėtume nufilmuoti Liepų gatvėje.
Ir išties, kur daugiau režisierius su karštu arbatos puodeliu iš viešbučio gali pėsčiomis nueiti į filmavimo aikštelę? Tikra Holivudo svajonė.“
Klestinčios industrijos nauda – nuo ekonominės iki reputacinės
Kalbėdama apie kino gamybos kuriamą vertę kiekvienam miestui D. Manko pažymi, kad ši nauda – tiek tiesioginė, tiek netiesioginė.
„Pirmiausia filmų kūrimas atneša didžiulę naudą miesto verslams ir ekonomikai – per vietos užsakymus viešbučiuose, vartojamų paslaugų ir gaminių prizmę.
Tiesa, svarbu ir tai, kad klaipėdiečiai gali pasidžiaugti kino teatre matydami filmą, kuriame veiksmas vyksta jų mylimame mieste, o neretai – masinėse scenose išvysdami ir savo ar pažįstamų žmonių veidus“, – sako pašnekovė.
Ji pratęsia, kad LR Kultūros ministerijos duomenimis, užsienio filmų kūrėjai Lietuvoje per praėjusius metus išleido daugiau kaip 35 mln. eurų: „Visa tai – dėl nuo 2014 m. veikiančios pelno mokesčio lengvatos kino gamybai Lietuvoje, kuomet šalyje kuriami filmai gali iš privačių lėšų surinkti iki 30 proc. filmui reikalingo biudžeto.
Tai reiškia, kad į kino gamybą investuojantis verslas finansinių metų pabaigoje susimažina pelno mokestį, tokiu būdu laimi visi, nes Lietuvos patrauklumas industrijoje auga.“
T. Jašinskas priduria, kad ne ką mažiau svarbus ir miesto žinomumo didinimas: „Ne paslaptis, kad šiandien turime dar vieną turizmo rūšį – kino turizmą.
Žmonės neretai keliauja norėdami atrasti kadrus iš savo mėgiamo filmo ar serialo, juos randa ir fiksuoja.
Tad klestinti kino industrija bet kuriam miestui suteikia didžiulę reklamą.
Mes jau galime matyti Vilniaus ir Kauno pavyzdžius, kai juose buvo filmuotas „Netflix“ serialas „Keisti dalykai“ (angl. Stranger Things) ir „HBO“ „Černobylis“, o miestų vardai skambėjo pasaulinėje žiniasklaidoje.
Ką jau bekalbėti apie tokius atvejus kaip Kristoferio Nolano (Christopherio Nolano) „Tenet“, filmuotas Taline.“
Jo teigimu, per pastaruosius metus Klaipėda vis dėlto figūruoja ir ne viename lietuviškame filme.
Čia vyksta pagrindinis Irmos Pužauskaitės debiutinio filmo „9-tas žingsnis“ veiksmas, taip pat uostamiestis „vaidina“ ir Linos Lužytės bei Nerijaus Mileriaus kurtame „Johatsu“, Igno Jonyno trileryje „Siena“, daugybėje trumpo metro filmų, žymiuose lietuvos atlikėjų klipuose bei didelėse komercinėse reklamose.
Pasak T. Jašinsko, šiemet rugpjūtį taip pat nufilmuotas didžiulis projektas apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį su Lietuvos nacionaliniu orkestru, pasirodysiantis 2025 m.
Industrija auga šviesmečiais
D. Manko pažymi, kad didėjančią kino industrijos reikšmę Klaipėdoje lemia ir strateginis miesto dėmesys šiai sričiai.
„Kino industrija patenka į 2018 m. Klaipėdos patvirtintos ilgalaikės miesto ekonominės plėtros iki 2030 m. strategiją kaip viena iš keturių svarbiausių ekonomikos šakų, į kurias turi būti kreipiamas uostamiesčio dėmesys.
Tai, kad Kultūros gamykla yra priekinėje šios strateginės šakos įgyvendinimo linijoje tik padeda pasiekti norimų vaisių.
Apskritai, manau, kad Klaipėda turi visko, ko reikia, kad čia dar labiau suklestėtų kino industrija.
Džiaugiuosi, kad kūrėjai tai ima pastebėti vis dažniau“, – teigia „Klaipėda ID“ investicijų ir investicinės aplinkos skyriaus vadovė.
T. Jašinskas priduria, kad kino industrija Klaipėdoje jau ima augti šviesmečiais: „Viskas keičiasi ir gerėja labai sparčiai – galima pagirti ir savivaldybę, kuri aktyviau įsitraukia į procesus, visai neseniai kūrėjus filmuoti Klaipėdoje pakvietė ir uostamiesčio meras.
Labai džiugu, kad pagaliau Klaipėdoje įsivyrauja kolektyvinis supratimas, kad kino industrija miestui gali atnešti daug naudos.“
