Rugsėjo 29 d., Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kviečia į tarptautinę mokslinę konferenciją „Genocidai: praeities ir dabarties tikrovė“.
Tai pirmoji tokio pobūdžio konferencija.
Konferencijoje kartu su regiono tyrėjais bus aptarti klausimai, kaip genocidų tema vėl aktualizuojama akademinėje terpėje ir tarptautinėje politinėje arenoje.
Ją surengti paskatino dvi svarbios datos: šiemet rugsėjo 22-ąją Lietuvoje minimos Vilniaus geto 80-osios likvidavimo metinės ir rugsėjo 28-oji Tuskulėnų aukų atminimo diena.
Todėl renginys pradedamas nuo pranešimų, skirtų žydų gelbėtojams, o jo antroji dalis skirta genocidų temai platesniame postsovietinio regiono kontekste.
Rusijos kariuomenės vykdomi nusikaltimai žmoniškumui Ukrainoje iššaukia poreikį permąstyti šią temą, tačiau ir kitur pasaulyje genocidinės praktikos įgyvendinamos ir šiandien: Sudane, Kinijoje prieš uigūrų etninę mažumą, neseniai Mianmare ir t.t.
Tai verčia ne tik akademiškai tyrinėti šį reiškinį, bet ir ieškoti priemonių jo užkardymui ateityje.
„Posovietinės valstybės XX a. viduryje patyrė masyvius karo niokojimus ir nusikaltimus žmoniškumui, nusinešusius dalį jų visuomenių narių, o likusiems palikusius neužgydomas kolektyvines traumas.
Atgavus nepriklausomybę, jos buvo priverstos permąstyti savo likimus santykyje su gyvenimu totalitarinių režimų laikotarpiu.
Todėl šie klausimai iki šiol yra ne tik praeities reflektavimo, bet ir neišspręstų dabarties ir ateities sociokultūrinių problemų centre”, – sako Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys.
Konferencijoje dalyvaus pranešėjai iš Lietuvos, Ukrainos, Baltarusijos, Azerbaidžano, taip pat neseniai Nobelio taikos premiją gavusios „Memorialo“, saugančio stalininių represijų atmintį, atstovas.
Tai autoritetingi sovietinių represijų ir postsovietinių etninių konfliktų regione tytimo žinovai. Ateityje numatyta plėsti dalyvių geografiją.
Atsižvelgiant į tai, konferencijoje, subūrusioje Lietuvos ir regiono solidžių žinovų komandą, bus išsamiau aptariami Holokausto, Gulago, Holodomoro bei kitų tautinių genocidų atvejai, ypač aiškinantis jų priežastis ir panaudą šalių istorijos politikoje.
Šios konferencijos tikslas – geriausiems postsovietinio regiono tyrėjams, dirbantiems genocidų ir sovietinių represijų tyrimų srityje lyginamojoje perspektyvoje, suteikti platformą bendroms diskusijoms ir ateities projektams.
Konferencijos pranešimų pagrindu LGGRTC leidykloje žadama išleisti mokslinių straipsnių rinkinį anglų kalba.
Rusijos–Ukrainos karas vėl regione suaktualino genocidų ir nusikaltimų žmogiškumui problematiką, kuri jau atrodė besanti veikiau specifinių istorinių tyrimų ir memorialinių praktikų laukas.
Ši jautri tema susijusi ne tik su istorinio teisingumo atkūrimu, bet dažnai išnaudojama ir (geo)politiniams tikslams ar formuojant tam tikrą šalių įvaizdį tarptautinėje arenoje.
Konferencijos metu veiks paroda „Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais”. Parodą parengė VšĮ PTTP, bendradarbiaujant su Pasaulio tautų teisuolių ainiais, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru.
Autoriai: Tauras Budzys ir Barbora Karnienė.
Renginį rengia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Projektą dalinai finansuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija.
Konferencijos leitmotyvas: „Kad triumfuotų blogis, tereikia, kad gerieji žmonės nieko nedarytų.“ Edmunas Berkas (1729–1797) Airių ir anglų rašytojas, politikas bei filosofas
Tarptautinės mokslinės konferencijos „Genocidai: praeities ir dabarties tikrovė“
2023 m. rugsėjo 29 d.
Žirmūnų g. 1F (Oficina) Vilnius
Dienotvarkė
Moderuoja: Prof. dr. Rasa Čepaitienė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
10.30. Registracija
11.00–11.15 Sveikinimai
Lietuvos Respublikos Seimo Seimo Ateities komiteto pirmininko, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nario dr. Raimundo Lopatos sveikinimo žodis
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus dr. Arūno Bubnio sveikinimo žodis
I dalis. Lietuvos žydų gelbėtojai
11.15–11.35 Danutė Selčinskaja (Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus Žydų gelbėjimo ir atminties įamžinimo skyriaus vadovė) „Žydų gelbėtojai – žmoniškumo pavyzdžiai per Holokaustą. Išskirtinės žydų gelbėjimo istorijos, informacijos apie žydų gelbėtojus sklaida muziejaus leidiniuose, parodose.“
11.35–11.55 Birutė Burauskaitė (2009–2020 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovė). Išdrįsę priešintis blogiui.
11.55–12.15 prof. dr. Rasa Čepaitienė (LGGRTC). Holokausto ir Gulago atminčių sankirta europinėje istorijos politikoje.
12.15–13.00 Kavos pertrauka
II dalis. Genocidai lyginamojoje perspektyvoje: atmintis, trauma, politinis išnaudojimas
13.00–13.20 dr. Harutijunas Marutijanas (Harutyun Marutyan) (Armėnų genocido muziejaus-instituto fondo direktorius, Jerevanas, Armėnija).
Pasakymas: „Aš prisimenu ir reikalauju”: iššūkiai perteikiant armėnų genocido atmintį XXI amžiuje.
13.20–13.40 prof. dr. Iryna Ramanava (Europos Humanitarinis Universitetas, Vilnius). Politinis „baltarusių tautos genocido“ instrumentalizavimas.
13.40–14.00 dr. Pervina Ahanči (Parvin Ahanchi) (A. Bakichanovo vardo istorijos ir etnologijos institutas, Baku Naftos aukštoji mokykla, Azerbaidžanas). Kalnų Karabacho karas ir etninis valymas liudininko ir tyrėjo akimis.
14.00–14.20 dr. Jurijus Latyšas (Yurii Latysh) (Europos Humanitarinis Universitetas, Vilnius). 1932-1933 m. Holodomoras ir Ukrainos istorijos politika Rusijos–Ukrainos karo fone.
14.20–14.40 dr. Hana Baženova (Hanna Bazhenova) (Vidurio-Rytų Europos tyrimų institutas Liubline, Lenkija). Genocidinis Rusijos-Ukrainos karo matmuo: taikantis į ukrainiečių tautą ir kultūros paveldą.
14.40–15.20 Diskusijos. Bus atliekamas sinchroninis vertimas.
15.30. Ekskursija po Tuskulėnų rimties parko memorialinį kompleksą, paroda „Homo Sovieticus“ (anglų ir lietuvių k.).
Pranešimų temose nėra apie pokario lietuvių tautos genocidą, prisidengiant “banditizmo” likvidavimo Lietuvoje būtinumu. Kodėl mūsų rezistencinių kovų istorikai tuo klausimu pranešimuose nebus atstovaujami niekaip? Gal todėl, kad nenorima išgirsti apie atskirų žydų vaidmenį lietuvių tautos pokario genocide?
Per keletą pastarųjų šimtmečių lietuvių žemėse vyko karai, buvo masiškai žudomi žmonės, nusavinamas jų turtas, tačiau, priešingai Vakarų Teisei, atsakomybė (moralinė ir finansinė) už tai suverčiama ne užpuolikams, ne žudynių ir plėšimų sukėlėjams, ir žalą atlyginti reikalaujama iš … lietuvių. Tų, kas patys nuo viso to labiausiai nukentėjo. Net ir už tą žalos dalį, dėl kurios kelti bet kokį atsakomybės klausimą net ir tikrajam kaltininkui – carui ir Kremliui – jau daugiau kaip visas amžius, kaip SENATIS suėjo.
Muštas nemuštą neša? Tie, kas patys užpuolikams talkino, ir toliau atvirai tęsia jo nebaigtą darbą – „eksproprijuoja buržujus”? Kur dar rasi pasaulyje tokius kvailius, kur mielai leidžiasi už ne savo kaltes mokėti ir moralinę, ir finansinę kompensaciją (o paskui ginasi, jog mokytojams ir gydytojams neturi iš ko atlyginimus didinti)? Užuot patys pareikalavę atsakomybės už šmeižtą…
O kur AK, Lenkijos genocidas, užgrobus Vilniaus kraštą. Tai, akivaizdu, rikiuotina į vieną gretą, priešingu atveju konferencijos rūpesčiai nebūtų sąžiningi. Juolab, kad tai aktualu Lenkijos atžvilgiu dėl neseno įvykio VKi direktoriaus A. Valotkos atveju, pareikalavusio pašalinti vietų užrašus kaip atkuriamus genocido reliktus Lietuvos žemėje.
Pastaruoju metu ne sykį girdėjome, kaip mūsų strateginė kaimynė vokiečius į vietą stato, liepia jiems nesikišti į PL VIDAUS reikalus.
Gi mūsų Tautos Kultūros Paveldo Vyriausiasis Sergėtojas, užuot palaikęs VLKI vadą už jo tvirtą stuburą, užuot pats draudęs kaimynėms kištis į MŪSŲ VIDAUS reikalus ir skatinęs toliau taip laikytis, užuot jam garantavęs visokeriopą pagalbą, stoja į pusę tų, kieno veiksmai veda į galutinį į nykstančių sąrašą įrašytos tautos sunaikinimą. Taigi, tylusis, kone pogrindinis genocidas mūsų pačių politikų rankomis? Ar niekada nesusimąsto, kuo tokius pažangeivas apdovanotų a.a. Patackas???
Taigi, kas toliau? Ar tikrai savo pareigą dorai atlikęs Vyras turi klusniai pasitraukti, kad netrukdytų kaimynei kištis į MŪSŲ VIDAUS reikalus?
O mes – ką darysime? Ar leisime užMOBINTI jį už sąžiningai atliktą pareigą? Gal turėtume bent kas dieną pakaitomis budėti prie KM durų, pasitikti šį vis dar ministrą su atitinkamais reikalavimais, plakatais?
O čia –
– lrt.lt/mediateka/irasas/2000296472 apie padidėjusią migraciją ir siekį įpareigoti VISAS valstybes kažkiek jų priimti (neatsižvelgiant nei į geopolitinę šalies padėtį, į ES pasieniuose atsidūrusias tautas, nei į tai, kad ir be atvykėlių įsikišimo kai kurios tautos sparčiai artėja prie išnykimo ribos, kad joms reikia ES pagalbos išlikti, o ne pagalbos išnykti!!!).
Laidoje migrantus įdarbinti siekiantis verslas peikia tamsuolius keleivius, nemokančius (nenorinčius) naudotis susikalbėjimo programėlėmis ir reikalaujančius paslaugų lietuvių kalba…
Dalyviai: energetikos ir konsultacijų įmonės „Vejusta“ vadovas Mindaugas Ubartas, Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė, Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius Povilas Drižas.