Šiemet sertifikuoto Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vardo nacionalinio kultūros kelio ženklo sukūrimo varžytuvėse dalyvavo net 54 menininkai, kurie pateikė 108 projektus.
Šio kultūros kelio partnerių susirinkime buvo išrinkta komisija, kuri šiuo metu peržiūri atsiųstus darbus ir iki rugsėjo 15 d. išrinks du geriausius ženklus ir ženklo tvirtinimo sistemas.
Šios varžytuvės – Lietuvos muziejų asociacijos (LMA) ir partnerių įgyvendinamas projekto „Kultūros kelių aktualizavimas: Čiurlionio kelias“ startas.
Ženklo sukūrimo varžytuvės – galimybė įveiklinti kultūros kelią.
M. K. Čiurlionio kelio ženklo ir ženklinimo sistemos pateiktų sumanymų/pasiūlymų vertinimo komisiją sudaro:
Saulius Valius (M. K. Čiurlionio draugijos pirmininkas, menininkas), Alfredas Jomantas (Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, tarptautinių ryšių ir paveldo sklaidos skyriaus vedėjas), Daina Kamarauskienė (Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, generalinė direktorė), Rokas Zubovas (M. K. Čiurlionio namai, direktorius), Giedrė Lisauskaitė (Lietuvos dizaino asociacija, narė).
Komisija išrinks du geriausius pateiktų ženklų variantus, o jų autorius teiks apdovanojimui.
III vietos laimėtoją rinks visuomenė.
Susipažinti su ženklais (ir pažymėti labiausiai patikusį) galima Facebook platformoje – M. K. Čiurlionio kelio paskyroje (nuoroda: čia).
Laimėtojai bus paskelbti rugsėjo 19 d. 17.00 Lietuvos nacionalinėje dailės galerijoje vyksiančiame renginyje.
M. K. Čiurlionio kelio nacionalinė ir tarptautinė plėtra skatina mokslinius ir taikomuosius kultūros paveldo tyrimus, stiprina mokslo, švietimo, turizmo ir vietos bendruomenių kultūrinius, ekonominius bei kt. ryšius, kurių palaikymui ir sklaidai labai svarbu turėti unikalų, atpažįstamą ženklą ir vieningą šio kelio ženklinimo sistemą.
Ženklas būtų naudojamas ne tik kultūros kelio vertybių aktualizavimui, bet ir visų, su M. K. Čiurlionio keliu susijusių renginių, įvykių, akcijų, suvenyrų ir reklaminės medžiagos žymėjimui.
Tokiu būdu ženklas taptų išskirtiniu M. K. Čiurlionio kelio simboliu, galinčiu jį pristatyti Lietuvoje ir užsienyje.
Ženklinimo sistema – tai ženklo pritaikomumo kelio objektams pažymėti sistema.
Kadangi dauguma jų yra valstybės saugomos kultūros paveldo vertybės ar vietovės, M. K. Čiurlionio kelio vystytojams turėti svarbu kelis galimus ženklinimo sistemos sumanymus.
Dailininko, kompozitoriaus, kultūrininko M. K. Čiurlionio kelias, apjungiantis menininko patirčių vietas, Lietuvoje plėtojamas nuo 2019 m. – jo gyvenimo ir kūrybos atmintį puoselėja 7 savivaldybės.
Kiekviena vietovė yra savitai susijusi su menininku – Varėnoje jis gimė, Druskininkuose prabėgo vaikystė, Plungėje mokėsi muzikos, Rietave koncertavo, Vilniuje ėmėsi visuomeninės veiklos, susipažino su būsima žmona Sofija Kymantaite, su kuria kelis mėnesius praleido Palangoje, o Kaune nugulė didžioji dalis jo kūrybinio palikimo.
Sertifikavus šį kultūros kelia 2023–2024 m. žadama sukurti jo tarptautinį maršrutą, siekiant į kelią įtraukti kitose šalyse esančias M. K. Čiurlionio gyvenimo ir kūrybos vietas (Varšuvoje (Lenkija), Leipcige (Vokietija) ir kt.).
Čiurlionio kelią įgyvendina partneriai:
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus (M. K. Čiurlionio tapybos ir grafikos galerija Kaune, M. K. Čiurlionio namai-muziejus Druskininkuose);
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus (Nacionalinė dailės galerija ir Palangos gintaro muziejus);
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas;
M. K. Čiurlionio namai (Vilniaus miesto savivaldybė);
Druskininkų miesto muziejus (Druskininkų savivaldybė);
Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus (Rietavo savivaldybė);
Žemaičių dailės muziejus (Plungės rajono savivaldybė);
Palangos kurorto muziejus (Palangos miesto savivaldybė);
Varėnos kultūros centras (Varėnos rajono savivaldybė);
Senosios Varėnos Šv. Mykolo arkangelo parapija;
Čiurlionio draugija ir jos skyriai Čiurlionio kelio miestuose.